Nedaloma santuokinės sąjungos vienybė

19. Pirmiausia atsiranda sutuoktinių sąjunga, kuri toliau vystosi; santuokinės meilės sąjungos pagrindas, kad vyras ir moteris „jau nebe du, o vienas kūnas“ [⁴⁶] ir jie pašaukti nuolat tą sąjungą stiprinti būdami ištikimi santuokiniam visiško atsidavimo pažadui.

Tos santuokinės sąjungos šaknys – natūralus vyro ir moters vienas kito papildymas, stiprinamas asmeniniu sutuoktinių pasiryžimu dalytis viso gyvenimo programa, tuo, ką jie turi, kuo jie yra. Todėl ši sąjunga – tai labai žmogiško poreikio ženklas ir vaisius. Tačiau Kristuje Dievas priima tą žmogišką poreikį, patvirtina jį, apvalo ir išaukština, Santuokos sakramentu iškeldamas iki tobulumo. Šventoji Dvasia, suteikiama per sakramentinę iškilmę, krikščionis sutuoktinius apdovanoja nauja sąjunga, meilės sąjunga, tos meilės, kuri yra gyvas ir realus atspindys tos ypatingos vienybės, darančios iš Bažnyčios nedalomą Mistinį Viešpaties Kristaus Kūną.

Krikščionims sutuoktiniams Šv. Dvasios dovana yra gyvenimo įsakymas, o kartu paraginimas, kad jie kasdien stiprintų tarpusavio ryšius visose srityse: ir kūno ryšius, ir charakterių, širdžių, protų ir siekimų, ir dvasinius ryšius [⁴⁷], parodydami Bažnyčiai ir pasauliui naują meilės sąjungą, kaip Kristaus malonės dovaną.

Tokiai sąjungai radikaliai priešinga poligamija; ji tiesiog išbraukia Dievo planą, kuris buvo mums apreikštas pradžioje, nes paneigia vienodą garbingumą vyro ir moters, atsiduodančių vienas kitam iš tikros, kartu vienintelės ir išskirtinės meilės. Pagal II Vatikano Susirinkimą, „ir vyro, ir moters asmens vertės lygybė privalo būti pripažinta nuoširdžia tarpusavio meile, iš kurios išplaukia Dievo pripažinta santuokos vienybė“ [⁴⁸].