Story

  1  1|         idant žmogus ne šio svieto, bet antro gyvenimo geistų. Vienos
  2  1|       raštuose gali rasti įrašytus, bet dar kožnas pats savom akim
  3  1|          Kauno ir Žaliosios girios, bet lig pat Karpatų kalnų buvęs
  4  1|            jūrai, yra tenai palikę, bet kada tas yra nutikęs, to
  5  1|            didi daugybė buvo ežerų, bet dar pradžioj 15 amžiaus
  6  1|            iššaldo ne vien vandenį, bet ir žolių šaknis; dėl to
  7  1|          ūksmės, ne vien perdžiūna, bet tūlos būtinai išdžiūna taip,
  8  1|       naikino svietą šiame pasauly, bet dar lygia dalia novijo jį
  9  1|         vien praėjusiuose amžiuose, bet jau gilioj senovėj yra perkentėjusi
 10  1|           senovės raštą, pridūriau; bet jei išgalių visų išreikšti
 11  3|        linkan, noris ne lietuviais, bet kitais vardais jau nuo jos
 12  3|     įvirsčius, o vasarą išvirsčius; bet pervis tankiau lig paskuojų
 13  3|     prekiojo ne vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, penicijonimis,
 14  3|    Chersonesą, Teodosiją ir Albiją; bet paskiau įsigrūdo ten nuožmi
 15  3|         getų, arba lietuvių, tauta, bet ir šiaurinėj įšleitėj, nuo
 16  3|         atsiranda lietuvių kalboje, bet dar būdas tų kalbų būtinai
 17  3|          Marė, Marių, Marinė pilis, bet dar patarlės lietuviškos,
 18  3|         noris lietuviškais vardais, bet iškreiptais per nemokėjimą
 19  3|          taip sako ne sam, sambija, bet zam, zambija, vietoje žem,
 20  3|         sala Rusnės vardą sau gavo, bet dar tūli raštininkai pačią
 21  3|          pajūrių gyventojus rusais, bet tankiau parusiais, arba
 22  3|            vien pačią salą praminė, bet ir pačią Žemaičių jūrą Rusų
 23  3|             tankmę ne vien gyvulys, bet ir žmogus negalėjo įlįsti.
 24  3|           žingsnio žengti negalėjo, bet ropoti turėjo per gulinčias
 25  3|           uždanga nuo žiauraus oro, bet dar klėtimis visų jų turtų,
 26  3|         savęs alui ir midui daryti, bet dar atmenamai vežė į mugę
 27  3|           lytų ir speigų bei vėtrų, bet ir nuo pačių neprietelių
 28  3|              ne vien tūlus medžius, bet ir cielas girias taupė ir
 29  3|            žalio virbelio išlaužti, bet įžengti tenai negalėjo,
 30  3|         kunigai, kurie jas saugojo, bet ant didesnio jų orumo visų
 31  3|         regėsim, bažnyčių neturėjo, bet jų vietoj buvo ąžuolynai
 32  3|      pačiose namo šalinėse sienose, bet pridurtose prie galutinės
 33  3|          lig kakaliui atsikūrinant, bet atsikūrinus apent ją užkišo
 34  3|           ne vien duoną ir pyragus, bet stėkius, guires, puokius
 35  3|           svečius ir pakeleivingus, bet siuntinius svetimų tautų:
 36  3|      keitusi ne vien į aukso rūmus, bet ir į turtus viso pasaulio,
 37  3|      kuriuos padėjo jiems medžioti, bet dar pats, kaip sakiau, ašvienio
 38  3|          davė jiems ne vien apdarą, bet ir pavalgą. Ir, regis, kaip
 39  3|         vien namuose su juo brūzdė, bet dar jojo ant jo į karę savo
 40  3|        dėvimus, tiktai ne geležies, bet medžio noragais ir virbalais.~   
 41  3|             namai ne vien nelepino, bet kuo didžiau skudrino ir
 42  3|            giriose, ne vien netižo, bet į geišį supentėjo. Nesgi
 43  3|         giltinė; "Liksiu, neliksiu, bet kibsiu", nuo ko tariama
 44  3|       žodžius ištarė ir taip sako: "Bet vos žodeliu pažeisti broliui
 45  3|             Melagis pasaulį pereis, bet nebgrįš" arba: "Melagiui
 46  3|           nesipesnojo, nesivangstė, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai,
 47  3|       reiškė; ne kiltis, ne turtai, bet išmintis ir dorybė, nuo
 48  3|          Pažinės tarp jų ne vylium, bet bendryba buvo, turtus ne
 49  3|         buvo, turtus ne lėbausenai, bet astankai krovė, minėdami,
 50  3|          arba: "Noris ubagu būčiau, bet namų savo neužmirščiau",
 51  3|           tokį jų valgį, švypterės, bet jei primins sau, jog senieji
 52  3|    neprietelių savo liuosybę ginti, bet dar gandinti visą pasaulį
 53  3|              kaip batvinių maišelį, bet, ir tą patį lig jam atimant,
 54  3|           nesilepino ir neslinkavo, bet nuo jaunų dienų jau į vargus
 55  3|             skudriais ir veikliais, bet dar mažieji vaikai, apsuk
 56  3|         ritinį pro save nepraleido, bet su ritmuša antram atbloškė
 57  3|          nesigaili, jog sūnus mirė, bet to, jog jis svetimoj žemėj
 58  3|           vien didį turtą sau rado, bet ir mergą it kūgį gavo, prie
 59  3|          vien šeimyną vienos butos, bet trijų, keturių butų savo
 60  3|            antrai pusei pagrąžinti, bet dar ūkvaizdžių iždą užmokėti;
 61  3|          numylėti, su visais gerti, bet pačiai neapsigerti, juokuoti,
 62  3|       pačiai neapsigerti, juokuoti, bet padorumą neperžengti ir
 63  3|            nebgalėjo jos bepanokti, bet turėjo į pat namus jaunojo
 64  3|            ne vien atmenama tebėra, bet ir vardai pačių svečių jų
 65  3|            nuožmiais žmonėmis būti, bet atkaliai, svetimų linkan
 66  3|           stotkų ne vien ūkininkai, bet ir patys kunigaikščiai savo
 67  3|            ragindami nesako prašau, bet prašom, beje, mes prašom,
 68  3|          brūzdė ar kelionę keliavo, bet pačiose suvodbose ginkluoti
 69  3|         saugotis nuo pikto žmogaus, bet ir nuo pačių smarkių žvėrių,
 70  3|           smurtus ir narsius karėj, bet dar viešėse, gėrynėse ir
 71  3|             skatino juos ant karių, bet patsai jų karingas būdas
 72  3|            kalboje, apdare, induose bet ir visuose namuose, nepadorių
 73  3|         linkėjo. Ne vien susitikęs, bet praeidamas pro šalį, kas
 74  3|         minavojau. Ne vien drabužy, bet induose viežlybumą užlaikė,
 75  3|             kaip tris kartus valgė, bet dar suolus, stalus, palanges,
 76  3|          staktas ne vien iš vidaus, bet ir iš lauko mazgojo, ką
 77  3|             ir laidarą čystą laikė, bet pačias pievas pavasarį grėbstė.
 78  3|         Mirti nė vienas nesibijojo, bet sirgti ar luošu tapti nė
 79  3|       kuriose ne vien kūną čystijo, bet dar nuo daug ligų vaistėjos,
 80  3|             vyrai žaliūkai tą darė, bet kūdikėliai mažtiteli, išsprūdę
 81  3|            nuo mažų dienų neb kūnu, bet jau plienu buvo, ir nė kokia
 82  3|           kurios ne vien linksmino, bet dar pratino juos guvumon
 83  3|            kurs norėjo, o negalėjo, bet tam, kurs dėl lobio ar skaugės
 84  3|           tad pačių medžių nekerta, bet jų šakas pagenėja, idant
 85  4|          gyveno ne vien aukštybėse, bet ir lauke, kurį jis rėdė
 86  4|             ne vien danguje, lauke, bet ir pačioje žemėje, nesgi
 87  4|          lietuvius turėjusius rodo, bet dar pati jų kalba iki šiai
 88  4|             girdėdami prašaleičiai, bet nepermanydami jų kalbos,
 89  4|   tebminavoja savotiškai kalbantys, bet ir lietuviai apgudę, tai
 90  4|             įpročiu Tičiu ir Papiu, bet, kaipo prašaleitis, nepermanydamas
 91  4|              ne tą, kurs ugnį davė, bet pačią ugnį pasakė garbinę,
 92  4|           sakiau, ne už patį dievą, bet už ženklą jo gerybės turėjo.
 93  4|        raštininkai ne vien įsitėpė, bet dar pasavino, noris, ką
 94  4|         arba kailinuočiai, ne ugnį, bet patį Perūną, arba įkūrėją
 95  4|             ne vien pačias pažines, bet ir vieną kiltį, ką pats
 96  4|      praprobočiai indijonys turėjo, bet ir patį žodį Perūnas užlaikę.
 97  4|     mirdamas nepasibengiąs būtinai, bet, tuo nustipus, jo dvėselė,
 98  4|            čia ant žemės su kūnais, bet einantys į dangų, kuriame
 99  4|           smerčiu nepasibengiantys, bet einantys į antrą gyvenimą
100  4|           kuriame ne tu vokiečiams, bet tau vokiečiai vergaus".
101  4|           tad ne dėl atenčio darbo, bet dėl pasirodymo, jog, pasauly
102  4|     palaidojus stačiai ėję į dangų, bet nedorieji, kurie piktai
103  4|     neattiesiant jų ne vien dievai, bet ir pačios dūšios baisiai
104  4|            valgio ir laistę gėrimo, bet dar metuose kartą ilgių
105  4|            lengva buvę tenai lipti, bet didžturčiams didžiai sunku.
106  4|             vien žodžiai jų kalbos, bet ir senovės raštai, kaip
107  4|           ne vien žmonės, gyvuliai, bet ir patys paukščiai džiaugias,
108  4|    žvaigždes saulės vaikais vadinę, bet taip galėjo tėvai, savo
109  4|          vaikų klausiami, atsakyti, bet jų išminčiai ir kunigai
110  4|      turėjęs, taip pat nėra žinoma; bet kaip Smertis yra ne vienoks,
111  4|            jau, jog ne vieną dievą, bet kelis dievus godoję, ką
112  4|         tarės regįs jų valdymieras, bet ir tarp negyvų, tai yra
113  4|           ne vien žmones, gyvulius, bet ir pačius medžius novijant;
114  4|          namo linksma su kūdikėliu, bet, lig į savo namelį neįėjusi,
115  4|             ir karės Lietuvos vyrų; bet tankiau nelabajai kaip gerajai
116  4|           neprityręs šiame pasauly, bet atkaliai, visa jam klojos:
117  4|        susirinkę būt dievą garbinę, bet meldės ant aukštų kalnų,
118  4|             kaip viršiau minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies
119  4|         vien netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys,
120  4| nesikūrinusi (kaip tariama buvusi), bet tiktai paveikslai dangaus
121  4|           neigi vėjas jos blaškyti, bet atkaliai, tokioj dingsty
122  4|            angis broliais buvusius; bet metuose 1700 išvertė ją
123  4|               Ne vien tūli medžiai, bet ir cielos girios buvusios
124  4|            malką šventais kirviais; bet tame daikte raštininkai
125  4|      gerbiamos ne dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos, kaip tuojau
126  4|         skanųjį gėrimą, sau turėjo, bet pačią medžiagą ir namų padarynę
127  4|       paukščiai reikalingieji mito, bet dar gilėmis ąžuolo prielaidus
128  4|           gyvendami, ne vien krūme, bet ir kieme negalėjo nusikratyti;
129  4|            sakiau, ne dėl šventumo, bet dėl jų naudos gerbė tuos
130  4|          jog ne vien tūlus medžius, bet ir cielus lieknus ir girias
131  4|            tad ne dėl jų šventybės, bet dėl jų naudos. Šiandien
132  4|          taupė ne dėl jo šventybės, bet dėl jo naudos, idant kiekviename
133  4|           vyresnybė ne vien girias, bet ir tūlus medžius gerbia
134  4|          senovėj negalėjo suprasti, bet ir lig šiai dienai tebėra
135  4|            kokios ar badu mirdamas, bet dar pačiuose savo namuose
136  4|          nieko pikto žmogui nedaro, bet, su juo draugėj gyvendami,
137  4|             ne vien pavokia maitas, bet reiškia žmogui vilką artinantis.
138  4|           negalėjo ne vien žvejoti, bet prisiartinti, nepadėjęs
139  4|      gėrynėse ir sueimuose garbino, bet dar norėjo pačias vietas,
140  4|              randami tuose kapuose, bet ir raštai patys tą stigavoja.
141  4|          išminčiai, ne kaip dievai, bet kaip didi geradėjai ir išgelbėtojai
142  4|           atlikdavo šventus darbus, bet dar ir ūkės rėda rūpinos,
143  4|           latuviai, arba kuržemiai, bet dar lybiešiai ir krieviai,
144  4|             nedavė įsakymų svietui, bet siuntė per savo kunigus,
145  4|           nuo to, jog jis ne rašto, bet lazdos savo vyresnybės arba
146  4|             raštų, negal to regėti, bet jei antžvelgsim kitų tautų
147  4|       būtinai pačių žynių pramoniu, bet daugiau dygo pačioj būsenoj
148  4|          paskuojo kūrėjų kūrėjo 51, bet už teisingumą to skaitliaus
149  4|              sako jų dvylika buvus, bet, minint paprastą lietuvių
150  4|        skelbė, tad lazdos nedėvėjo, bet kitą ženklą turėjo tai lietai.
151  4|          kunigai ne svieto vargais, bet savaisiais rūpinas ir nieko
152  4|         rūmus paties kūrėjų kūrėjo, bet ir kitų visų girių, medžių,
153  4|            vadino ne kitus kunigus, bet viršiau minavotus vaideliotus,
154  4|              ne vien šventenybėmis, bet lieta ir ūkės rėda rūpinos,
155  4|            antveizais šventų vietų, bet, po svietą paskydę, mokė
156  4|            vien pačiu dievo mokslu, bet ir pačios ūkės reikalais
157  4|        svietą ne ilgais pamokslais, bet patarlėmis, idant kožnas,
158  4|             vien dėl daug žinojimo, bet ir dėl įgudinimo jaunuomenės
159  4|         tuojau persikeitė į didelę, bet padorią, be vaidų ir lėbausenos,
160  4|             jog tą ne savo pramone, bet dievų įsakymu reiškia, ir
161  5|         gudai ne vien tuos žodžius, bet ir visą lietuvių senovę
162  5|             kaip viršiau minavojau, bet ką tie žodžiai jų kalboj
163  5|            minavojamas ne tikėjimu, bet įpročiu senovės laimingų
164  5|             brandos ir javų vykimo, bet jei su kaire palytėjo zedlių,
165  5|           kurią vyriškieji grobstė, bet motriškosios ją paslėpti
166  5|           vien per kelias nedėlias, bet ir per kelis mėnesius negedo,
167  5|         nebaštiką iš namų išnešant, bet ilgainiui kunigai šios gadynės,
168  5|        vokietis, nei pasalus gudas, bet tau tenai abudu vergaus
169  5|          visuotinai ne viena diena, bet per kelerius metus, ką gal
170  5|      daugybės, ne visados ypatingų, bet tanikiai greta po kelis
171  5|          tapę, nebdegino nabaštikų, bet į žemę laidojo, pridėdami
172  5|           palikimą savo ne gentims, bet narsiesiems išdalija. Paprastai
173  5|       svetimam už abydą sau turėtų, bet paprastai išdovanoja jos
174  5|      karšinčiams ne vien lydėtojus, bet ir numirėlius vaišinti ir
175  5|             žilos senovės palikimu; bet veltui tą daro, kaipogi
176  5|          vien atmenamuose amžiuose, bet ir gilioj senovėj tokiu
177  5|           šiandien dar yra sekamas, bet jei primins sau viršiau
178  6|        pasidarė ne vien tarpininku, bet rėdytoju ir teisdariu tarp
179  6|          įpročiu ne vien jomylistą, bet ir patį karalių, noris it
180  6|              neprileido prie savęs, bet per savo tarnus, arba kunigus,
181  6|             lietuvių tautos žmonės, bet dar prašaleičiai lybiešiai,
182  6|         kurį ne vien jų vyresnybės, bet ir pačios giminės didžiai
183  6|          teirautis ne vien pagonys, bet ir krikščionys, kaip viršiau
184  6|            esant, kunigai ūkę rėdė, bet, kėlusis didelėms karėms
185  6|          kunigu, Brutenį, jo brolį, bet šis būk taip atsakęs svietui: "
186  6|            viešpačius išsikeldinti, bet gudraus kunigo negalėjo
187  6|            neprietelių danguodamos; bet tarp žmonių, kurių nelygus
188  6|           kokios atlydos neduodami, bet dar prigėrę tyčiojęsi ir
189  6|      norėjęs tą ermyderį nuramdyti, bet svietas, it žvėris manelius
190  6|             ne vien rykio valdžios, bet ir paties jo vardo nebnorėjęs
191  6|            prie darbo varu nesuoks, bet kožnas turi nuo antro sau
192  6|         viena žmona tesivadins.~    Bet ir taip dar žioravusi rūstybė
193  6|             dievai šalip stovintys; bet ryto metą skaisti saulė
194  6|       netinka, to ir kitam nedaryk; bet kur dėsi svieto atkaklybę,
195  6|      turėdami ne tiktai vieną sodą, bet vieną patį vergą, vadinos
196  6|           barą kam norint dovanoti, bet dovanotasis turėjo pats
197  6|       apygardų ir sodų vardai rodo, bet ir raštai senovės žemlionų
198  6|          popiežius ne vien iškeikė, bet dar įstatė, jei kas ką vergtų,
199  6|           tų jo įsakymų neklausytų. Bet vokiečiai to malonaus balso
200  6|   abydytasis, ir kerštas pasibengė, bet jei nugriebtasis apent norėjo
201  6|            attiesė ne sūdų namuose, bet paprastai po ąžuolais ar
202  6|         aiškesnių davadų, ne siekė, bet galvą savo dėjo, jei tas
203  6|            Tai ne aš taip kalbėjau, bet it šuo lojau". Jei kas nukalto
204  6|        minavoti raštai to keleivio, bet ir pačioj lietuvių kalboj
205  6|           ir linai yra ne svetimos, bet lietuvių kalbos žodžiai,
206  6|       dirvos, sako, ne sodomis yra, bet kame kurs apsigyvenęs girioj
207  6|        vyčių, buvo lygios tėviškės, bet dar ir visų pirmieji ūkės
208  6|          nesgi tų senovėj neturėjo, bet laukuose ar giriose po visų
209  6|          vien didysis kunigaikštis, bet ir pats kūrėjų kūrėjas nieko
210  6|          jos vyrai ne namie pulėtų, bet po visą pasaulį klajotų
211  6|           vien senovės raštai rodo, bet pačios pavardės Odinų, nuo
212  6|         Mūsų dievai neturi aičioti, bet juoktis". Jei kas, ir sveikas
213  7|      čeklumo, greitumo ir stiprumo, bet dar ir paskesniuose laikuose
214  7|           plaušomis ne vien pačius, bet jų galvas ir ausis lig narių
215  7|      augusių, ne plaušomis nuvyžtų, bet gelumbėmis apsiūtų, ką dar
216  7|       apžarga be balno ir be kilpų, bet taip stipriai, jog, galvą
217  7|             Pirma pentinų nežinojo, bet, pradėję su vokiečių meldžionimis
218  7|             tūkstančių neprietelių, bet tankiau, kaip sakiau, po
219  7|             vien savo grobį atgavo, bet ir pačius išmušė. Lenkai
220  7|         neprietelius nedrįso lįsti, bet ilgainiui, praretėjus toms
221  7|            neprieteliams užtaškavo, bet, kėlusis pavojui, ir patys
222  7|             lobį ir žemę pasavinti, bet dar pačius nuvergti ir į
223  7|     strūnyti pilis neb jau lygmėse, bet ant kalnų ir vietose taip
224  7|    vadinamuose miestuose, negyveno, bet papiliuose. Gyventojai,
225  7|             vien kaip drąsūs vyrai, bet it levai staipės ant uolinių
226  7|          tenai jų darbus atlikdavo, bet ir karėj vyrams lygintis
227  7|       norėjo į Naujapilę įsilaužti, bet tenai motriškosios, nenusiminusios
228  7|     suremtais būti, ne vien išguro, bet mažne visi galą gavo, likusieji
229  7|            pilį ne vien neįsilaužė, bet patys pazomačiuose galą
230  7|       nekaip ne vien šiame pasauly, bet amžinai antrame gyvenime
231  7|              nekaip jiems vergauti. Bet tiems gal aiškiai atsakyti,
232  7|          vergino juos neprieteliai, bet idant, kantriai kariaudami,
233  7|              kame ne tu vokiečiams, bet tau vokiečiai amžinai vergaus."~   
234  7|     turtinguosius ir kilties vyrus, bet visų narsiuosius, kantriuosius
235  7|           jų narsybės ir kantrybės, bet dar pačias kovų vietas,
236  7|       paskesnėse gadynėse kad darė, bet, kaip sakiau, visų narsųjį
237  7|             reikėjo į karę traukti, bet negal žinoti, kaip didį
238  7|      reikiant jotą į karę išleisti, bet ilgainiui, noris didieji
239  7|             juos pačius ėmė vergti, bet pradėjo ir žemlionis pačius
240  7|     neprietelių, kaipo savo daiktą; bet paskui, kurs tiktai žemlionis
241  7|           vien save mokėjo apvyžti, bet ir savo karės žirgus, jų
242  7|       dievai suteiks jiems pergalę, bet jei kraujas sulojo, tad
243  7|         nekibo pirma patys grumtis, bet tykojo pobūdo pragumo staiga
244  7|       kalkes nugraužtomis rankomis; bet pervis smarkiau žudė krikščionų
245  8|             vien patiems grekonims, bet ir penicijonims žinomas
246  8|          iškilmę puošti ir didinti, bet dar ragotines, lazdas ir
247  8|           šalis ne vien žeme pagal, bet ir per vandenį. Žeme pagal
248  8|    žemaičiai ne vien gintarus savo, bet ir kailius brangių brangesnių
249  8|             Parusy, žemėje randamų, bet dar nuo gašybos lietų, beje,
250  8|        kraštus, kaip dabar regėjom, bet dar prekiojo su artimosiomis
251  8|             ne turtus savo didinti, bet kaip save apginti, idant
252  8|    nebgalėjo bedūmoti apie prekybą, bet reikėjo kožnam savo gimtuvę
253  8|           nuo žuvėdų yra vadinamos; bet ir žemaičiai nuo savo pusės
254  8|           nuo savo pusės nevėpsojo, bet tankiai, atrėmę nuo savo
255  8|             metuose 1087 pergalėjo, bet ir pačią jų buveinę, Sigtune
256  8|       rymionys angis kad reikalavo, bet smilkalui jų bažnyčiose.
257  8|        dabar minavotas savo prekes, bet pačių žuvėdų prekėjai, atsidangindamos
258  8|             savo prekės beparduoti, bet turėjo tenai įsimetusiems
259  8|        Varmija, ir tų kraštų pilis, bet dar įtakas Islos, Pragaro
260  8|         nieko neperka nuo vokiečių, bet vis patys sau tiekia, sako: "
261  8|             ne vien pačiose pilyse, bet gaspadose, arba karčemose,
262  8|           leido ne vien savo prekę, bet ir gautąją per Uksinę jūrą
263  8|         skaninius ir gražinius.~    Bet tas neilgai tepatvėrė, nesgi,
264  8|          vien į karę nebesipratino, bet būtinai užmiršo ginklą dėvėti.
265  8|           bendrų ne vien negelbėjo, bet sau naujų ginklų netiekė,
266  8|          pūrų ir sėsit juos ne sau, bet varnams." Taip išlepus lietuviams,
267  8|        medžiagą iš Lietuvos pirkti, bet ir pačią duoną nuo tenai
268  8|             šiol mokamomis donimis, bet, norėdami javų gausą didinti,
269  8|             nuo neprietelių gintis, bet ir senųjų nebtaisė, nesgi
270  8|             didžiau, ne vien pilių, bet ir dirbinyčių, arba fabrikų,
271  8|        reikėjo tamprybės ir aitros, bet svietas nuvergtas nebturėjo
272  8|           amatą įsiimti ir verstis, bet laikė it jautį ant sieto
273  8|           dirvai arti ne dėl savęs, bet dėl svetimo, ką šiandien
274  8|             trukino juos nuo amato, bet paskuojį skatiką išplėšė
275  8|          užgulė Uksiniuis pajūrius, bet dar didžias sritis paties
276  8|           buvo ketėję pilis globti, bet, pasibengus sueimui, niekas
277  8|            ne vien pilies mokesnių, bet ir nuo pačių sūdų pilių
278  8|          vien mažindamas jų skarbą, bet trukindamas jų sūdus; ir
279  8|           savo magistratą apskųsti, bet turėjo žemės sūde arba galvos
280  8|            kitas upes ketino vokti, bet jau nebebuvo laiko, kaipogi
281  9|         sidabro, kuriuos ne skaitė, bet svaru svėrė; ir taip viens
282  9|              ant galo ir į pinigus; bet kuo metu sidabro pinigai
283  9|          pinigus senovėj ne skaitė, bet svaru svėrė, kaip tuojau
284  9|          būk tas karalius nuveikęs, bet ką jis yra su ta pilia daręs,
285  9|             iš apmaudo nenublokštų; bet, pasibengus mugei, buvusiu
286  9|           vien pergalėję žemaičiai, bet ir patį Figilį nutvėrę,
287  9|         vien Figilis išsiliuosavęs, bet dar ir savo tarnus paleidęs,
288  9|        nunešęs į girią ir paslėpęs, bet tuo dar nesikakinęs, kaipogi,
289  9|       sudegė ne vien visas miestas, bet katedra, Aukštoji ir Žemoji
290  9|              beje, graižis ir kapa, bet svarumas jų didžiai įvairus