[16]

    Prasidėjus Dūmon rinkimų agitacijai Kauno gubernijoj, ne kartą buvo pasitarimų vietinių lietuvių tarpe: su d-ru Šliūpu, kun. Januševičium, Raila, d-ru Jarašium, Ciemnolonskiu ir k., daug kartų su žydų atstovu, Peterburgo advokatu Bramson'u ir k.
    Tuo tarpu prisiartino Dūmon nuo Kauno gubernijos atstovų rinkimo diena - balandžio 8 d. Prieš šituos rinkimus, balandžio 6 d. pavakare, atvyko pas mane lenkų dvarininkų kurijos atstovai: Swiątecki, Montwiłł, Babianśki ir Wojtkiewicz, kurie, norėdami bloką su lietuvių rinkikais padaryti, reikalavo dviejų sau mandatų, su kuo sutikti nebuvo galima; pasitarimas dūravo nuo 6 1/2 iki 9 1/2. Pabaigęs nepavykusį su dvarininkais pasitarimą nuėjau į lietuvių rinkikų posėdį Daunaravičiaus viešbutyje ir čia iki 12 val. būdamas padėjau jiems susitvarkyti ir paskirti atstovystei kandidatus. Ant rytojaus, balandžio 7 d., priešpiet pas mane Peterburgo viešbutyje buvo Bramson'as, Finkelstein'as ir Honoch'as, su kuriais sutarta eiti bendrai rinkimuose, pavedant žydams nuo gubernijos vieną atstovą. Po pietų tą pat dieną pasikartojo derybos su vakarykščiu dvarininkų komitetu, bet ir šį kartą prie sutarties - dviejų jiems kandidatų - neprieita. Nuo 5 iki 12 val. priešrinkiniame lietuvių susirinkime pirmininkavau, jųjų kandidaturas tvarkant. Sekančią, balandžio 8 - rinkimų dieną iš ryto 8 val. vėl buvau rinkikų susirinkime, žadindamas visus laikytis rinkimuose nustatytos tvarkos. Po pietų apie 5 val. atėjo iš rinkimų salės žinia, kad tos dienos bendruose rinkimuose išrinkta tie lietuvių pastatytieji vakar kandidatai: Lopas, J. Kubilius, Sabalis, Milvydas, Bramsonas, o vieton kun. Bačkio kun. Jerulaitis. Sekančią dieną, balandžio 9, po pietų apsilankė pas mane visi vakar išrinktieji atstovai su Bramsonu drauge tarti man ačiu už rinkimų sutvarkymą ir jų kandidaturų pastatymą. Balandžio 11 d. pradėjau tuos rinkimus "Vilniaus Žinioms" aprašinėti ir 15 d. Garliavoj būdamas pabaigiau.
    Kaunan iš Garliavos sugrįžęs 18 d. aprašiau "25-metines tautiško darbo sukaktuves" (Viln. Žin. Nr. 75), o 22 d. pas kun. Jarašiūną dalyvavau susirinkime dėlei spaudos atgavimo šventės organizavimo. Balandžio 26 d. važinėjau Vilniun, kad pas notarą sustačius aktą apie paskolinimą Petrui Vileišiui 19 tūkstančių rublių 7%. Tą dalyką atlikęs, 29 d. grįžau Kaunan; tą dieną turėjo būt P. Višinskio laidotuvės Vilniuje. Rinkimuose į I-ją Valstybės Dūmą Suvalkų gubernijoj aš, neturėdamas turto cenzo, nedalyvavau, tik buvau jų tvarkymo dalyviu.
    Iš Kauno gegužės 2 d. išvažiavau į atstovų rinkimus Suvalkuose, kur, rinkikų susirinkime kun. J. Stankevičiaus bute iki 2 val. naktį būdamas, ilgai kalbėjau, pastatant kandidaturas: Girniaus, kurs ant rytojaus gavo 18 ir inž. Vitkausko - 23 balsus ir tapo Dūmos atstovais nuo Suvalkų gubernijos išrinkti. Gegužės 7 d. Kaune pas Liorentą susirinkime spaudos iškovojimo šventę apvaikščiojant buvo kalbėta - gana ilgai - apie tos šventės reikšmę ir lenkystę Kaune. Gegužės 9 d. laivu, J. Kriaučiūno lydimas, iškeliavau Ilguvon, kad surinkus kiek žinių apie žynį Ilgį; 12 d. miesto teatre buvo lietuvių vakaras.
    Atlikdamas tuomet dar baigiamojo spausdint memorialo korekturas, beveik kasdien vaikščiodavau, Samajausko, Žilinsko ir k. lydimas, po gražias Kauno apielinkes: Linksmąją, Aleksotą, Vilijampolį, Mickevičiaus daubą, Marvienką ir kitur. 19 d. išvažiavau Vilniun, kur tos dienos vakare buvo vaidinta "Pilėnų kunigaikštis". Gegužės 23 d. P. Matulionio bute susirinkime nutarta sušaukti 1/14 birželio dieną Lietuvių Mokslo Draugijos įsteigėjus. Naktį sugrįžau Kaunan. Tuo pat laiku, Gerbačiauskui prašant, prie jojo veikalo "Gabija" apie vyskupą A. Baranauską parašiau straipsnį "Prakalbos vieton". Gegužės 29 d. apsilankiau Zapyškyje, kad apžiūrėjus ten XV ar XVI šimtmečio bažnyčią. Birželio 3 d. laivu išvažiavom į Pavilkijos gegužinę, bet buvo labai nesmagu, nes labai lijo tą dieną ir vakarą. Birželio 6 d. išvažiavau į Garliavą pas K. Aglinską, kur, iki liepos 3 d. gyvendamas, užsiiminėjau žmonių gydymu, o liuosu laiku labai daug girioje vaikštinėjau; liepos 1 d. parašiau "Viln. Žinioms" "Nuo Garlevos padangės". 6 d. grįžau Vilniun, kur sekančią dieną kun. J. Ambraziejaus bute buvo susirinkimas steigti mano sumanytąją "Lietuvių sąjungą apgynimui lietuvių kalbos bažnyčioje", arba, kaip ji oficialiai užvardinta: "Sąjunga pagrąžinimui teisių lietuviškajai kalbai Rymo-katalikiškose bažnyčiose Lietuvoje". Šitai sąjungai buvo mano parašyti įstatai ir prie jų įžanga, kurie komiteto posėdyje liepos 13 d. buvo priimta. Bet čia reikia pridurti, kad su rusų valdžia - vidaus reikalų ministerija ir tikybų departamentu - traukėsi gana ilgą laiką derybos dėl jų patvirtinimo. Į įstatus tapo ministerijos įbrukta tūlos sąjungai darbavimosi sąlygos, kurių pirmame įstatų projekte nebuvo, o kurias priversti buvom priimti, nes kitaip sąjunga nebūtų buvusi patvirtinta. Į steigiamąjį komitetą, be manęs, buvo inėję: kun. J. Ambraziejus, J. Kriaučiūnas, M. Davainis-Silvestravičius, G. Landsbergis, P. Vileišis ir k. Visą savo veikimo laiką sąjunga turėjo kovoti su Vilniaus kapituloje organizuotąja lenkininkų banda ir vyskupystės administracija, todėlei įgijo Vilniaus polonomanų akyse blogą vardą, bet ir nemenkai josios prisidingėta, ypač po vysk. Ropp'o iš Vilniaus išvijimo, kas sąjungai daugiausiai buvo prikišama, nors ne visai teisėtai, nes ir pačios rusų valdžios griežta dantis ant Roppo už krikščionių demokratų partijos organizavimą Vilniaus vyskupystėje ir kitus jo darbelius.
    Liepos 11 ir 12 d. susirinkime pas kun. Ambraziejų nutarta leisti Vilniaus gubernijos lietuviams laikraštis "Lietuvis", man redaguojant. Iš Vilniaus liepos 15 d. išvažiavęs į Garliavą, čia gyvenau iki rugpjūčio 17 d. Čia būdamas su K. Aglinsku kartą apsilankėva "Petnyčios koplyčioje" (Piątek), girioje tarp Padainupių ir Digrių kaimų, kur seniau augo "šventasis vuosis". Liepos 18 d. jau buvau Ožkabaliuose, kurių nebuvau matęs nuo 1882 m. Čion atvykus ėmė pas mane plaukti daugybė ligonių iš tolimų kraštų. Apsilankiau pas teisėją A. Gelgaudą Vilkaviškyje ir kun. T. Žilinską, Kalvarijoj pas kun. Žaliauską, Pajevonyje pas kun. Staniulį, Keturvalakiuose pas K. Prapuolenį, Marijampolėje pas P. Kraučūną, M. Gustaitį, d-rą Grinių, iš čia nuvykau rugsėjo 6 d. į Garliavą ir, čia prabuvęs 3 dienas, nuvažiavau į Kauną, kur 9 d. buvo Prialgausko koncertas. Pernakvojęs kitą dieną išvažiavau Vilniun. Šiuo visu laiku mano nervai nė kiek nesusitvarkė. Rugsėjo 11 d. susirinkime pas kun. Ambraziejų buvo tvarkyta "sąjungos" reikalai; 18 d. buvau pas gubernatorių Liubimovą dėlei "Lietuvio" leidimo; 26 naktyje po bjauraus sapno pabudus - smarki arythmija ir po kelių minučių tirpimas ir traukymas rankų pirštų ir tachycardia (strophantus, pressio n. vagi dextri), po 10 minučių ataka atsikartojo dar bjauriau ir iki pietų dūravo arythmijos. 28 d. P. Vileišis antrą kartą siūlė "Viln. Žinių" redakciją apimti, todėl Klimaičiui pavedama sustatyti laikraščio programa. Spalių 2 d. su P. Vileišiu pasikalbėjus dėlei redagavimo ir mano pastatytų sąlygų nepriėmus - baisi denervacija; 4 d. išvažiavau į Garliavą ir iš čia su Aglinsku apsilankiau Pakuonyje pas seną pažįstamą kun. Beirūną. 9 d. išvažiavęs Kaunan, čia pradėjau darbuotis miesto archyve dėlei J. Godlevskio iš Kauno miesto dvarų pirkimo ir iki 13 d. darbavausi, esamus dokumentus peržiūrėdamas. Spalių 12 d. "Kovenskij telegraf" telegrama iš Peterburgo pranešė, kad rusų valdžia prielanki esanti lietuviams, žadanti šelpti juos kovoje su polonomanais, ketinanti duoti Vilniun vyskupą lietuvį ir t.t.; spalių 1/14 d. su dentiste Janulaičiūte-Biliūniene laivu važinėjau Kačerginėn pas josios vyrą J. Biliūną, beletristą, džiova sergantį; tą pat dieną 5 val. po pietų išvažiavau į Vilkaviškį, kad pasimatyti su broliu Vincu. Mat, carui Mikalojui dekretu liepos 9 d. pirmąją Dūmą ir jos atstovus už jų radikališkumą paleidus ir paskyrus sekančią Dūmą vasario 20 d. 1907 m. sušaukti, kilo dabar klausimas, ar man pačiam rinkimuose į šitą antrąją Dūmą nedalyvauti, o jeigu dalyvauti, tai reikėtų pasirūpinti įgyt cenzą, kad turėt teisę būti rinkiku ir renkamu. Todėlei atvykęs dabar į Vilkaviškį ir sulaukęs brolį, nuėjau su juom pas notarą Jacyną, ir mano brolis užrašė man ar 10 margų lauko. Spalių 26 d. vėl sugrįžau Kaunan ir ėmiau vėl archyve tęsti pradėtąjį darbą. Spalių 26 d. teko man pakelti sunkią valizą - tuojau pasirodė tachycardia (pressio n. vagi, strophantus), o 30 d., atidarant "Draugijos" redakciją ir "Lietuvių viešąjį knygyną" ir vyskupui Cirtautui pašventinant, tose apeigose dalyvavau. Lapkričio 4 d. išvažiavau Vilniun, kur 6 d. miesto salėje Landsbergio-Petrausko "Birutė" vaidinta. Sugrįžęs vėl pradėjau viešoje bibliotekoje ir centro archyve darbuotis.
    Spalių m. 1906 m. susitvėrė Vilniuje pirmajai Dailės Parodai taisyti komitetas. Šitą parodą rengiant, lapkričio 18 d. mane išrinkta parodos komiteto pirmininku, tą pat dieną nutarta lietuvių vardu paduoti Stolypinui protestas dėlei Suvalkų gubernijos nepriskyrimo prie Lietuvos. Kitą dieną fotografijas prie atviro lango kopijuodamas, persišaldžiau ir tuojaus pasirodė kulipkos vietoje skaudėjimas, veik neuralgija lumbago virtęs: reikėjo taurės statyti ir aspirino imti; skaudėjimas strėnose kelias dienas tedūravo. Dėlei rinkimų Dūmon Vilniaus gubernijoje susitvėrė lietuvių komitetas, kuriam parašiau atsišaukimą "į lietuvius ("Viln. Žin.". Nr. 255). Lenkų krikščionių demokratų atstovas, šv. Rapolo bažnyčios klebonas kun. Uszyłło 27 d. buvo pas mane atėjęs tartis, kad lietuviai dalyvautų rinkimuose, už lenkų kandidatus balsuotų. Nieko gero aš jam prižadėt negalėjau. 30 d. su L. Gira ir Pr. Klimaičiu sutarta "Lietuvį" leisti, kurio N. 1 gruodžio 25 d. pasirodė. To pat gruodžio 2 d. pas notarą Serdiukovą Lietuvių Mokslo Draugijos steigėjų parašai po įstatais patvirtinta; vakare buvau parodos komiteto posėdyje. Gruodžio 3 d., prieš pačią Vilniaus didžiojo seimo sukaktuvių dieną, naktyje rusų policijos buvo padaryta krata "Vilniaus Žinių", "Ūkininko" ir "Šviesos" redakcijose, bet nieko įtariamo nerasta. 9, 10 ir 19 d. buvo prie šv. Mikalojaus bažnyčios susirinkimai dėlei mokyklos steigimo; 11 d. aš drauge su d-ru Vileišiu ir P. Matulioniu buvau su tuo reikalu pas kuratorių baroną Volfą: prašiau, kad leistų įsteigti dviklasę lietuvių mokyklą; 14 d. rašiau protestą prieš Roppą; 20 d. pradėjau rašyti apie baudžiavą Bartininkų krašte; 15, 23, 30 ir 31 d. dalyvavau parodos komiteto posėdžiuose. Dailės parodą buvo nutarta atidengti Petro Vileišio namuose Antakalnyje gruodžio 27 d. (sausio 9 1907 m.). Tą dieną aš, kaipo komiteto pirmininkas, tą parodą ir atidariau prakalba rusiškai ir lietuviškai ("Viln. Žin.", 1906. Nr. 289). Parodą atidarant buvo generalgubernatoriaus atstovas Andr. Stankevičius, Vilniaus gubernatorius Liubimovas su žmona, vyskupas von der Ropp, dienraščio "Kurjer Litewski" redaktorius Č. Jankowski, Juozas Montviłł, Maironis, kun. A. Dambrauskas ir daugel kitų. Kadangi nebuvo prakalbos lenkų kalba, tai buvo lenkų laikraštyje užsipuldinėjimų ant parodos komiteto pirmininko, kam ir vienas kitas lietuvių - ypač dailininkų - pritarė. Todėlei sausio 11 d. 1907 m. aš nuo pirmininkavimo komitete atsisakiau ir visiškai iš jo išstojau. Prieš parodą atidarant, sausio 5 ir 6 d. buvau pas generalgubernatoriaus kancelarijos viršininką A. Stankevičių ir pas patį generalgubernatorių Krzyvickį, komiteto vardu kviesdamas juos dailės parodoje apsilankyti. Su pirmuoju kalbėjova apie lietuvių mokyklas Vilniaus gubernijoj ir apie įvedimą gudų kalbos į gudų katalikų maldaknyges, kuo tuomet rusų valdžios buvo rūpinamasi; prie šitos progos jis man pranešė, kad vysk. Ropp'as su tos kalbos įvedimu nesutinkąs.
    Su Krzyvickiu buvo ilgai kalbėta apie Bulgariją, kurioje jis karo laiku su turkais buvęs ir dabar interesavosi bulgarų valstybės ir tautos padėtimi. Sausio 5 d. pas kuratorių bar. Volfą drauge su Vileišiu ir Matulioniu apsilankydamas patyriau, kad lietuvių dviklasė mokykla jau leista Vilniuje steigti; 12 ir 13 d. lietuvių mokytojų sąjungos posėdžiuose pirmininkavau; 19 d. pradėjau rengti spaudon "Lietuvių Tautą". Sausio 24 d. su kun. K. Prapuoleniu ir kun. Laukaičiu buvo pasitarimas dėlei valsčionių - nepamenu kokio - nutarimų projekto, o 25 d. pas J. Vileišį Suvalkų gub. klausimas buvo svarstoma. 25 ir 26 d. su p. Bronislava Wolman'iene iš Varšavos buvo tartasi dėlei dailininko K. Čiurlionio ir jo likimo, o 26 d. - pasikalbėjimas su inž. Th. Fiedleriu - de rebus russicis Lietuvoje. 28 d. pas mane apsilankė žydų rinkimo komiteto narys Goldberg dėlei dalyvavimo rinkimuose; 30 d. rašiau memorialą apie Suvalkų gub. atskyrimą nuo Lenkijos; 31 d. susirinkime pas D. Malinauską nutarta rinkimuose stoti blokan su progresistais lenkais, rusais, gudais, žydais. Vasario 1 d. gavau iš Vaišnoro Suvalkuose telegramą, kad gubernijos rinkimų komisija pripažinus man teisę rinkimuose dalyvauti, kurie Vilkaviškyje tą dieną turėję būt atlikti. Kadangi telegramą d-ras Vileišis gavęs pas save dvi dieni pralaikė, tai, rodėsi, kad, ją dabar taip vėlai gavęs, jau Vilkaviškin nuvykti nebegalėsiu, todėl baisiai buvau denervuotas. 2 d. buvo pas mane rinkimų komiteto posėdis dalyvaujant d-rui Bagdonui, kun. Ambraziejui, Klimaičiui, Kubiliui, Smetonai, kun. Tumui, Senkevičiui, Malinauskui ir adv. Frumkin'ui iš Peterburgo. Tačiau 3 d. 1/2 11 val. gavęs telegramą iš A. Gelgaudo iš Vilkaviškio apie rinkimus, aš val. 12 min. 15 graituoju traukiniu, kurs Vilkaviškio stotyje nestojo, nuvažiavau į Virbalį 4.30 val. po pietų, iš kur rogėmis nuvažiavau Vilkaviškin 7 val. ir pas teisėją Gelgaudą apsistojau. Nors prieš išvažiuosiant iš Vilniaus apie 11 val. buvo ilgai dūruojanti tachycardia ir leipothymia, nuo kurios gelbėjo gero koniako stiklelis, kelionė buvo laiminga, nors tarp Alvito ir Vilkaviškio rogėmis važiuojant buvo labai aštrus 7-8° R. šaltas vėjas, kursai ir kailinius perpūtė. Pasirodė, kad rinkimai Vilkaviškyje buvo vasario 8 d. paskirta. Iki šitų rinkimų laikas praėjo gana gerai: mano širdis buvo ramesnė, atlikdavau vaikštynes mieste ir už miesto, o 6 d. buvova su A. Gelgaudu nuvažiavę svečiuosna pas Lepšius Simanėliškių dvare ir iki 2 val. naktį ten užtrukova.
    Rinkimuose Taikos teisme 8 d. 21 (iš 22) balsu buvau išrinktas nuo mažažemių rinkikų į gubernijos rinkimus Suvalkuose. Kitą dieną išvažiavau į Kauną ir čion atvykęs mačiausi su d-ru Šliūpu, Samajausku, P. Leonu, Raila, su kuriais buvo tartasi dėlei rinkimų į Dūmą. 11 d., prieš išvažiuosiant iš Kauno Vilniun, smarki arythmija, kuri kelionės laiku pragaišo, ir sekančiomis dienomis širdis buvo ramesnė; 15 d. pas mane rinkimų komiteto sueiga. 17 d. išvažiavau į Suvalkus, kur 7 1/2 val. vakare atvykau ir hotelyje "Paris" apsistojau. Ant rytojaus visą dieną neramu, pilna pas mane žmonių, nuo 3-7 pas mane rinkikų sueiga: paskyrimas kandidatų A. Bulotos ir Petro Leono; vakare svečiuose pas Kasakaitį - bjauri parageusia burnoje ir nedaug arythmijų; naktis labai nerami - nemiga. Vasario 19 d. iš ryto 10-111/2 v. pas mane - rinkikų sueiga; 12-2 val. teismo salėje rinkimuose Bulota ir Leonas gavo po 24 lietuvių ir 4 žydų balsus, ir tokiu būdu tapo išrinkti atstovai nuo Suvalkų gub.; lenkų mažuma atidavė balsus savo kandidatams. Nuo 3-4 buvome visi pas fotografą; vakare 8-1 val. "Europos hotelyje" visi vakarieniavome. Mano širdis buvo ramesnė, bet bjaurios paraestezijos burnoje, liežuvyje. 21 d., J. Marčiukaičio ir Elviko lydimas į geležinkelio stotį, val. 11 išvažiavau iš Suvalkų per Varėną ir tik 10 vakare atvykau Vilniun. Čia reikia pridurti, kad rinkikai Suvalkuose, rašte išdėstę, kad Suvalkų gubernija nuo gilios senovės buvo visados, kaipo Sudavija Trakų vaivadystėje, integralė Didž. Lietuvos kunigaikštystės dalis, kad jos gyventojų dauguma apie 70% - lietuviai, o pietų Suvalkų ir Augustavo pavietai maišyti iš sumozūrėjusių lietuvių, mozūrų ir rusų - nenori prisidėti prie Lenkijos, įteikė savo atstovams Bulotai ir Leonui tokią rezoliuciją, reikalaudami, kad, progai pasitaikius, įneštų Dūmon projektą apie atskyrimą tos gubernijos nuo Lenkijos. Tuo tarpu, man po Vilkaviškį ir Suvalkus bevažinėjant, Vilniaus lietuviai miesto rinkimuose buvo pastatę ir mano kandidaturą ir ilgai surašytu atsišaukimu gyventojams paskelbę; žinoma, balsų ši kandidatūra tūrbūt ne daugiausia laimėjo.
    Vilniun sugrįžęs užsiiminėjau Vėliuonos istorija - Centro archyve; 25 vasario buvau pas P. Vileišį pasitarime dėlei "Vilniaus Žinių" reikalų, kurioms ne geriausiai sekėsi. Kovo 5 d. su Davainiu-Silvestravičium tarėmės dėlei lenkų kalba lietuvių dvasioje laikraščio "Litwin'", vėliau "Litwa" praminto, leidimo; tą pat dieną Kuktos spaustuvėje atidaviau "Lietuvių Tautą" spausdinti; 6 d. vakare - pas D. Malinauską susirinkime, dalyvaujant Trakų pavieto bajorų vadui Karavajevui, kad susiartinus su rusais ir jų politika Lietuvoje; 9 d. pradėjau rašyti Bartininkų kroniką į "Lietuvių Tautą"; 10 d. - susirinkime prie š. Mikalojaus bažnyčios dėlei protesto prieš kun. J. Kuktą už tariamą lietuvių skriaudimą. Visą dieną buvau labai denervuotas, galvos sopėjimas, arythmijos. Kovo 13 d. buvau susirinkime pas D. Malinauską, kur nutarta važiuoti Trakuosna pasitarti su Karavajevu dėlei politikos dalykų; 15 d. iš ryto apsilankius pas Joną Vileišį: paskirta diena "Lietuvių Mokslo Draugijos" organizacijos komitetui susirinkti; 17 d., miesto salėje vaidinant "Ėglė žalčių karalienė", su dvarininku St. Okuličium daug kalbėta apie lietuvių lenkų santykius; 20 d. - "Kanklių" bute "Lietuvių Mokslo Draugijos" įsteigėjų susirinkime, o 21 d. - švietimo draugijos "Vilniaus Aušra" įsteigimo susirinkime. Kovo 22 d. - labai neramus miegas su bjauriais sapnais; naktį pabudus tachycardia, kuri nervi vagi spaudimu nuraminta; po pietų d-ras A. Domaševičius padavė sumanymą prie steigiamosios "Mokslo Draugijos" organizuoti Lietuvos vaistytojų kuopą; 24 d. su D. Malinausku išvažiavova į Trakus pas bajorų vadą Karavajevą, kur po pietų nuo 4-8 Rachmanovo bute buvo konferencija, iš rusų pusės dalyvaujant inž. Matsohn'ui, Karavajevui, Nikiforovui ir k. Pasitarėme apie Lietuvos dalykus: rusai prisižadėjo remti lietuvių reikalavimus kovoje su lenkais. 25 d. su Davainiu-Silvestravičium vakare tvarkėme pakvietimus į "Lietuvių Mokslo Draugijos" įsteigtuves; 26 d. priešpiet su kun. K. Alšausku ir d-ru Stonkum iš Kauno buvome "Saulės" draugijos reikalais pas kuratorių bar. Volfą, o vakare d-ro A. Vileišio bute lietuvių gydytojų organizacijos reikalu.
    Balandžio 7 (kovo 25) d. buvo viena svarbiausių lietuvių atgimimo istorijos diena - Lietuvių Mokslo draugijos įsteigimas Vilniuje. Į draugijos įkurtuves buvo susirinkus visa eilė lietuvių veikėjų, iš Vilniaus ir iš kitur suvažiavusių. Mane tuomet išrinkta draugijos komiteto pirmininku (Įsteigiamasis draugijos susirinkimas L. Gerulio-Giros aprašyta "Liet. Tautoje" I, p. 149-160).
    Tuo tarpu laikraštį "Lietuvį" iki 5 N. išleidus - o tuo dalyku Pr. Klimaitis užsiiminėjo - pinigų iš prenumeratos, nors aš buvau apie 100 rub. prikišęs, neišteko tolyn leisti, todėl balandžio 6 ir 10 d buvo su juomi ir L. Gira tartasi dėlei laikraščio tolimesnio leidimo, bet be gerų pasekmių. Visą balandžio mėnesį užsiiminėjau Centro archyve ir viešoje bibliotekoje. Gegužės 1,10 ir 11 d. "Kanklių" bute buvo politiškas susirinkimas dėlei autonomijos Lietuvai; 7 d. kuratorius bar. Volfas raštu į mane pranešė, kad mokytojų konferencijon nutarta kviesti ir lietuvius mokytojus. Nors balandžio 16 d. buvo nutarta iki tol po mano redakcija leidžiamąjį laikraštį "Lietuvį" pavesti kun. Stakelei, kurisai rūpinosi leidimo teisę iš gubernatoriaus gauti, bet jis dabar gegužės 13 d. pranešė tos teisės iš valdžios negavęs. Gegužės 12 d. Vilniaus gydytojų draugija išrinko mane savo nariu.
    "Vilniaus Žinioms" balandžio 7/20 d. nustojus ėjus, Ant. Smetona ir kun. J. Tumas pradėjo rūpintis kito dienraščio įsteigimu; tuo tikslu gegužės 16, 31 ir birželio 4 d. sušauktuose susirinkimuose, kuriuose nutarta "Viltį" leisti, ir aš dalyvavau. Gegužės 21 d. pas mane apsilankė karaimų mokslininkas Moise Firkovič iš Melitopolio Krime, kad pasikalbėjus apie karaimus Lietuvoje ir Krime. 28 d. atvyko pas mane adv. Narutavičius prašyti protekcijos pas kuratorių Volfą dėlei išgavimo jojo pačiai leidimo steigti Telšiuose gimnaziją: daviau gerą rekomendaciją ir jis tą leidimą gavo. Tuo tarpu, kilus kivirčams tarp vysk. Roppo ir kun. Ambraziejaus dėlei pastarojo kietsprandystės, birželio 2 d. man teko redaguoti atsako laiškas Roppui; 3 d., man pašte perkant markes, koks šalia stovėjęs žydukas ištraukė iš mano kešeniaus brangų auksinį laikroduką su reteželiu.
    "Lietuvių Tautos" pirmąjį sąsiuvinį atspausdinus ir jį išsiuntinėjus, birželio 7 d. vakare išvažiavau Peterburgan, kur iš pradžių buvau apsigyvenęs mebliuotuose kambariuose prie Karavannaja - gatvės, po kelių dienų persikėliau į tūlos Gimbutienės butą prie tos pat gatvės. Atvykęs pradėjau darbuotis publiškoje bibliotekoje. Čia tuomet mačiausi su Maironiu, Ed. Volteriu, Baudoin'u de Courtenay, Bramsonu, Smilga, Bulota, P. Leonu, Būga, Gediminu-Beržanskiu-Klausučiu ir k., susipažinau su T. Volkovu, ukrainiečių veikėju, Šipila ir k. Be viešosios, dar užsiiminėjau tuomet Mokslų akademijos ir universiteto bibliotekose iki liepos 10 d., kada darbą pabaigiau. Birželio 16 d. buvau š. Katarinos bažnyčioje vysk. Karoso konsekracijoj; tą pat dieną ir II-ji Dūma caro Mikalojaus dekretu tapo išvaikyta ir jos narių dauguma, neilgai trukus, nuvyko į Viborgą, kad ten posėdžiavus. Birželio 23 d. su K. Būga garlaiviu nuplaukėva pas prof. kun. K. Jaunių, kursai gyveno tuomet Michailovkos kaime ant Nevos kranto, ir labai mielai drauge su juomi laiką iki 9 1/2 vakare praleidome. 28 d. priešpiet buvau - neatsimenu, kokiu reikalu - vidaus reikalų ministerijoj, o po pietų 4-6 buvau pas dvasiškių reikalų departamento direktorių Vladimirovą, kursai labai maloniai mane priėmė ir ilgai kalbėjo apie bažnytinę Vilniaus vyskupystės Roppo politiką. Prie šio pasikalbėjimo patyriau, kad jau tuomet buvę rusų valdžios nuspręsta vysk. Roppas pašalinti iš Vilniaus, kas, man Vilniun grįžus, neilgai trukus, išpildyta.
    Nuo uolaus bibliotekose darbo - rinkimo medegos, tarp kito ko, mano studijai apie levus - jau apie birželio 29 d. buvau labai nuvargęs. Liepos 7 d. su Smilga buvau išvažiavęs į Peterhof'ą; 8 d. iš ryto pagal A. Smilgos pasakojimą parašiau briošiurukę: "Lietuvos lenkintojų kompanija"; po pietų buvau švietimo ministerijoj pas viceministerį Gerasimovą: kalbėta apie Lietuvių Mokslo Draugijos biblioteką, Lietuvos mokyklas ir t.t; 9 d. lankiausi Aleksandro III-jo muzejuje ir 11 d. Petro Didžiojo nameliuose Vasaros sode.
    Nepakenčiamiems karščiams mieste esant, liepos 12 d. išvažiavau Finlandijon; apie 1 val. po pietų į Viipurį (Viborgą) atvykau ir hotelyje Bellvedere, kur prieš kelias dienas Dūmos atstovų gyventa, apsistojau; naktį labai blogai miegojau. Kitą dieną iš ryto išvažiavau vandens krioklį Jamatroje apžiūrėti ir nuo 10 1/2 iki 4 po pietų čia užtrukau; vakare grįžau Viipurin, kur būdamas laivu lankiausi sode "Mon repos". Liepos 14 d. išvažiavau į Helsinkį (Helsingforsą), kur atvykęs apsistojau hotelyje "Fennia". Kitą dieną priešpiet buvau universite ir etnografijos muzejuje; susipažinau su muzejaus direktorium Axel Heickel'iu, anot kurio žodžių, Suomijoj, kaip ir Igaunijoj, tyro žalvario periodo kultūros nebūta, todėlei muzejuje surinkta didi daugybė įvairių akmens periodo dirbinių, kurie liudiją apie jojo ilgą čia viešpatavimą, po kuriam tuojau seka geležies periodo viešpatavimas, kuriuomi laiku randama vartojant ir žalvario papuošimo daiktai. Šitie žalvario daiktai tos pat geležies kultūros periodo esą rasta apie 15 vietose, daugiausia Finlandijos pamariais; jie esą čion įgabenti iš Baltijos krašto (Latvijos, Lietuvos, Prūsų), dalimis iš Žuvėdijos. 16 d. lankiausi "Atheneum'o" muzejuj su paveikslų galerija. 17 d. gana ramiai miegojęs, 9 1/2 val. rytą garlaiviu "Linnea" išplaukėme pro Helsinkio scheras Tallino (Revelio) linkui: labai buvo smagu, vėsu Botnijos įlanka plaukti didelio karščio laiku. Po pietų 1 1/2 val. Tallinan atvykom; apžiūrėjęs miestą, Schlossberg'ą ir Domkirchę, vietinį muzejų ir t.t, 7 val. vakare iškeliavau Dorpatan ir naktyje ten atvykau. Sekančią dieną po neramaus miego apžiūrėjau miestą: Schlossberg'ą, Domruine, Steinbrücke, universitetą, tik vietinio muzejaus, kurs vakacijų metu esąs uždarytas, neteko matyti. Liepos 19 d. iš vakaro atsigulęs, rytą išvažiavau Rygon ir 1/2 2 po pietų čion atvykau. Kitą dieną iš ryto apsilankiau pas inž. A. Maciejauską, paskui Dom-muzejuje, kur visos žalvario ir geležies rastos įkapės skiriama 6-8 iki 12 šimtmečio latviams ir lyvams; daug rasta sidabrinių fibulų, apikaklinių rinkių, taipogi karielių ir kt. - vėlesniems šimtmečiams. Po pietų pavakare su inž. Maciejausku išvažiavova geležinkeliu į Majorenhof'ą ant marių kranto, kur tuomet gydėsi inž. Otto Zaviša, lietuvių bičiulis, pas kurį apsilankiau; vėlai vakare Rygon sugrįžova. Sekančią 21 d. priešpiet apsilankiau latvių muzejuje prie Pauluzzi'o gatvės; susipažinau su muzejaus konservatorium M. Silinu; muzejaus rinkiniuose nedaug akmens daiktų, daug žalvario, tarp kitų - iškasenose drabužių ornamentai žalvario gijomis įausti; pastebėjau prygiškos formos moterų kepurę ir labai senas su įrašais kankles. Pavakare pas mane Silinui apsilankius, ilgai kalbėta apie lietuvių ir latvių vienybę. Liepos 22 d. buvau pas adv. Fr. Grossvaldą, latvių veikėją, ir pas laikraštininką Fr. Albertą; su abiem kalbėta apie lietuvių ir latvių santykius; po pietų buvau darbininkų gyvenimo parodoje už rusų teatro. Pietujant ir vėliau vėl pasirodė daug arythmijų, kurios buvo jau kartais pragaišusios; sunkumas pilvelyje ir bjauri skonis. Po pietų buvau Kymmelio knygyne teirautis apie "lituanica" ir "letica". Liepos 23 d. iš Rygos atvykau Mintaujon, kur nuo 12-2 po pietų provincijos muzejuje studijavau žalvario periodo daiktus; apžiūrėjau Kuršo kunigaikščių pilį ir 1/2 5 išvažiavau į Mažeikius, kurie tuomet oficialiai "Muravievo" vadinta; čia net dvi valandi reikėjo laukti Kauno traukinio; naktyje atvykau Liepojun (Hotel de Rome). Naktį 1/2 2 atsigulus - nemiga (Sulfonal), neramus miegas; prieš-piet 24 d. buvau nuėjęs pas gimnazijos direktorių Čepinską, kurio namie neradau. Val. 1/2 12-1/2 5 praleidau ant marių kranto, kurparke ir kurhaus'e, kur ir pietus valgiau; nuo 5-8 pramigęs, vakare vaikščiojau. Dieną arythmijos kelissyk atsikartojo; ir sekančią dieną tokiu pat būdu palei marias praleidau, prisižiūrėjau latvių žvejams, vakare kurparko koncerte buvau. Liepos 26 d. praleidau kurparke, o pavakare tramvajumi buvau nuvažiavęs iki Aleksandro III-jo porto, bet, sužinojęs, kad ten uždrausta esą lankytis, turėjau atgalios grįžti. Šiandien smarkiai palijus ir orui atvėsus, ūkanota diena, o ties marėmis ir kitur tiršta migla. Liepos 27 d. 10 val. rytą iš Liepojaus per Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadarius išvažiavau Vilniun, kur naktyje atvykau. Sugrįžus Vilniun ėmė pas mane dažniau lankytis: nemiga, arythmijos ir paraestezijos, kurios jau tūlą laiką buvo pragaišusios. Rugpjūčio 1 pradėjau ir 7 d. pabaigiau rašyti straipsnį: "Seniausia Lietuvos kultūra ir iš kur ji atsirado"? 12 d. greituoju traukiniu 12 val. išvažiavau Kaunan, kur pietų "Dainos" bute pavalgęs nuo 4-11 val. pirmininkavau "Saulės" draugijos visuotiniame susirinkime ir "Vilties" laikraščio įsteigimo posėdyje. 13 d. apsilankęs pas pažįstamus Kaune ir atlikęs vaikštynes ant Nemuno kranto, kad juo pasigėrėjus, apie 1/212 val. išvažiavau Vilniun. 15 d. su D. Malinausku tarėmės dėlei memorialo projekto apie rinkimų systemą. 16 d. pradėjau imti "bornyvalį" ir pepsiną su acid. hydrochlorico, kad pataisius pilvelio virškinimo funkcijas. Rugpjūčio 18 d. buvo pirmutinis Mokslo Draugijos visuotinojo susirinkimo posėdis - gana daug kalbėjau; pasirodė paraestezijos galvoje; sekančią dieną skaičiau referatą: "Apie senovės lietuvių kultūrą" ir po paskaitos Vilniaus viešame muzejuje demonstravau tos kultūros daiktus; po trečiojo popietinio posėdžio nuo 10 1/2 -2 val. buvo vakarienė "Grand hotel'io" salėje. Susirinkimui pasibaigus kitą dieną drauge su prof. Ed. Volteriu, kun. J. Žilinsku, Voldemaru, Būga ir kun. J. Žiogu buvome ekskursija Verkuose. Sekančiomis 21 ir k. dienomis buvo bjaurios, nesmagios paraestezijos, ypač galvoje, sunkus miegas, arythmijos. 23 d. Mokslo Draugijos vardu rašiau į švietimo ministeriją prašydamas, kad Draugijos bibliotekai būtų siuntinėta prigulinčių nuo ministerijos įstaigų periodiniai leidiniai. Rugpjūčio 28 d. išvažiavau į Vilkaviškį, kur pas A. Gelgaudą prabuvęs dvi dieni, 31 d. išvažiavau į Ožkabalius: po pastarųjų lytų labai bjaurus buvo kelias. Čion atvažiavus paraestezijos beveik pragaišo, širdis - rami. Rugsėjo 4 d. atvažiavo pas mane į svečius A. Gelgaudas, kurs, pabuvęs iki 12 d., grįžo Vilkaviškin. Čia jam esant atlikdavome vaikštynes laukuose, ant Kušliakalnio ir kitur, gražiam orui esant.