CII

GAILA!

Gaila tų dienų jaunųjų, 

Kurios praslinko be naudos, 

Gaila debesų drėgnųjų, 

Kurie negrįš jau atgalios. 

Gaila darbo ir troškimo, 

Kurie sugriūva kaip matai, 

Gaila to užsidegimo, 

Kuris atšąla kaip ledai. 

Gaila meilės, nors tikriausios, 

Kuri išnyksta kaipo sniegs, 

Gaila kalbos, nors geriausios, 

Kurios nenor klausyti nieks. 

Gaila paukščių nekaltųjų, 

Kuriuos gal vanags sudraskyt, 

Gaila ašarų karčiųjų, 

Kurių negal nieks sustabdyt. 

Gaila motinos vargingos, 

Kuriai atseina elgėtaut, 

Gaila žemės nelaimingos, 

Kuriai sutingo vaiks tarnaut.