4. Remdamasi Naujojo Testamento liudijimu, Katalikų Bažnyčia moko, kad Romos vyskupas yra Petro įpėdinis jo primato tarnyboje visai Bažnyčiai (¹³). Tokia įpėdinystė paaiškina Romos Bažnyčios pirmumą, prie kurio prisidėjo ir šv. Pauliaus pamokslavimas bei kankinystė.

Dieviškajame plane dėl primato kaip pareigų, „kurios Viešpaties buvo suteiktos išimtinai Petrui, pirmajam tarp apaštalų, ir turėjo būti perduotos jo įpėdiniams“(¹⁵), jau išryškėjo Petro charizmos tikslas – visų tikinčiųjų „tikėjimo vienybė ir bendrystė “(¹⁶). Romos popiežius, kaip Petro įpėdinis, yra „amžinasis ir regimasis tiek vyskupų, tiek tikinčiųjų visumos vienybės principas ir pagrindas “(¹⁷) ir todėl turi ypatingą tarnybos malonę tarnauti šiai tikėjimo bei bendrystės vienybei, kuri būtina Bažnyčios išganomajai misijai atlikti (¹⁸).