II. Primato vykdymas ir vykdymo formos

7. Petro tarnybos vykdymą reikia suprasti – idant jis „neprarastų nė kiek savo autentiškumo bei skaidrumo “(³¹) – remiantis Evangelija, tai yra remiantis primato esmine vieta Kristaus išganomajame slėpinyje ir Bažnyčios statydinimo darbe. Primatas savo esme bei vykdymu skiriasi nuo žmonių visuomenėse aptinkamų valdymo tarnybų (³²): tai nėra koordinavimo ar pirmininkavimo tarnyba, jo nevalia nei nužeminti iki garbės primato, nei suvokti kaip politinės monarchijos.

Romos popiežius – kaip visi tikintieji – pavaldus Dievo žodžiui ir katalikų tikėjimui. Jis yra Bažnyčios paklusnumo laidas ir šia prasme servus servorum Dei. Jis nedaro savavališkų sprendimų, bet išsako valią Viešpaties, kalbančio žmogui per Raštą, kuriuo gyvena ir kurį aiškina Tradicija; kitaip tariant, primatą episkope riboja Dievo įsakymai bei neliečiamas Bažnyčios dieviškasis įsteigimas, randamas Apreiškime (³³). Petro įpėdinis yra uola, garantuojanti griežtą ištikimybę Dievo žodžiui priešingai visokiam savavališkumui bei konformizmui; iš čia kyla primato martyrologinis pobūdis.