9. Romos vyskupo primatas, atsižvelgiant į jo vyskupiškąjį pobūdį, pirmiausia pasireiškia Dievo žodžio perdavimu. Tad jis susijęs su ypatinga atsakomybe už misiją evangelizuoti (³⁶), nes bažnytinė bendruomenė savo esme skirta plėstis: „Evangelizacija yra malonė ir tikrasis Bažnyčios pašaukimas, jos giliausioji tapatybė “(³⁷).

Romos popiežiaus vyskupiškoji atsakomybė už Dievo žodžio perdavimą apima visą Bažnyčią. Kaip tokia ji yra aukščiausiasis ir visuotinis Magisteriumas (³⁸), funkcija, susijusi su charizma, būtent su Šventosios Dvasios ypatinga pagalba Petro įpėdiniui, tai tam tikrais atvejais reiškia ir neklystamumo privilegiją (³⁹). Kaip „visos Bažnyčios yra visiškoje ir regimoje bendrystėje, nes visi ganytojai yra bendrystėje su Petru ir per tai Kristaus vienybėje“(⁴⁰), taip vyskupai yra dieviškosios ir katalikiškosios tiesos liudytojai tada, kai moko bendrystėje su Romos popiežiumi (⁴¹).