Chapter,Paragraph
1 I,2 | ypatingu Bažnyčios jubiliejumi. Ši aplinkybė palanki tam, kad
2 I,2 | Nepriklausomai nuo šio fakto ši tema yra universali ir lydi
3 II,7 | pats yra jos priežastis, ši kančia lieka kažkas pasyvaus
4 II,8 | stengsimės atsiliepti į šį raginimą. ~Žvelgdami į kančios
5 II,8 | atominio karo grėsmę, kad apie šį periodą galime galvoti tik
6 III,9 | kartais net radikaliai užtemdo šį paveikslą, ypač matant kasdienę
7 III,9 | atpildo likusių kalčių dramą. Ši aplinkybė, turbūt labiau
8 III,10| ir laisva valia pažeidžia šį gėrį, jis ne tik prasižengia
9 III,10| transcendentine prasme, kuria ši tvarka yra nustatyta Kūrėjo
10 III,11| Sandoroje. Tačiau tuo pačiu metu ši knyga aiškiai parodo, kad
11 III,11| pradžioje paaiškėja, kad šį išbandymą Dievas leido dėl
12 III,13| kančios prasmė, šaltinis. Šį atsakymą Dievas davė žmonėms
13 IV,14 | nauja mūsų temos dimensija. Ši dimensija skiriasi nuo tos,
14 IV,15 | amžinąjį gyvenimą” (31). Ši tiesa radikaliai keičia
15 IV,17 | tikra prasme jis sunaikina šį blogį dvasinėje Dievo ir
16 IV,18 | plačiausią įmanomą atsakymą į šį klausimą. Galima sakyti,
17 IV,18 | įmanoma, teaplenkia mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš
18 IV,18 | vėliau: “Mano Tėve, jei ši taurė negali praeiti mano
19 IV,18 | žmogus sako: “Teaplenkia mane ši taurė”. ~Kristaus žodžiai
20 IV,18 | galutinai atsiskleidžia būtent ši kančia, su visu joje patiriamu
21 IV,18 | iš kurios ir pateikiama ši citata (47). Galima sakyti,
22 V,19 | prisiėmė “visą nuodėmės blogį”. Ši blogio patirtis lėmė nepalyginamą
23 V,20 | 20. Ši samprata išreikšta daugelyje
24 V,20 | su žmogumi, su Pauliumi. Ši vienybė paskatino Paulių
25 V,23 | silpnume gimstančią jėgą”, šį dvasinį žmogaus užsigrūdinimą
26 V,23 | prasmės suvokimas. Iš tikrųjų ši prasmė atsiskleidžia veikiant
27 VI,25 | amžinąjį gyvenimą” (80). Ši kančia drauge su gyvuoju
28 VI,26 | jaudinanti pamoka sveikiesiems. ~Ši vidinė branda ir dvasinė
29 VI,26 | kenčiančiam broliui ar seseriai šį nuostabų tarpusavio pasikeitimą,
30 VI,26 | bet veiksmingai veda į šį pasaulį, į Tėvo karalystę
31 VI,26 | suvoktas iš vidaus. Kristus į šį žmogaus klausimą apie kančios
32 VI,26 | Suvokimas, ateinantis per šį pasidalijimą, per vidinį
33 VII,28| užuojautą kenčiančiam. Kartais ši užuojauta būna vienintelė
34 VII,28| savąjį “aš”, atverdamas šį “aš” kitam žmogui. Čia mes
35 VII,29| su kito žmogaus kančia. Ši tiesa akivaizdi kalbant
|