Chapter,Paragraph
1 II,5 | juos atsakymų. Akivaizdu, jog tai nėra tik kančios aprašymo
2 II,8 | negalime nepastebėti fakto, jog šis pasaulis kai kuriais
3 III,10 | savaip stengiasi jį įtikinti, jog, kadangi jį prispaudė tokia
4 III,11 | Velnias sakė Viešpačiui, jog Jobas nėra teisus: “Argi
5 III,12 | tendenciją peržengti supratimą, jog kančia reiškia tik bausmę
6 III,13 | prasmės šaltinis: mes žinome, jog mūsų paaiškinimai yra nepakankami
7 IV,14 | Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų,
8 IV,15 | negalima atmesti ir to, jog žmonijos kančios ištakose
9 IV,15 | neįmanoma ignoruoti ir to, jog ji tarsi sintetiškai galutinai
10 IV,15 | išgelbėtiesiems tai reiškia, jog eschatologinėje perspektyvoje
11 IV,15 | Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų,
12 IV,16 | Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų,
13 IV,17 | kančios mastą. Galima sakyti, jog tai “pavaduojamoji” kančia;
14 IV,18 | 18. Galima sakyti, jog ankstesnieji svarstymai
15 IV,18 | klausimą. Galima sakyti, jog klausimo ir atsakymo kilmė
16 IV,18 | Kristaus mokyme liudija, jog jis nuo pat pradžios priėmė
17 IV,18 | Taip pat galima sakyti, jog išsipildė Raštai, jog visiškai
18 IV,18 | sakyti, jog išsipildė Raštai, jog visiškai išsipildė Kenčiančio
19 V,23 | Prisikėlimo jėga, tai reiškia, jog visų žmogiškųjų kentėjimų
20 V,23 | palaiko jame įsitikinimą, jog kančia jo nesužlugdys ir
21 VI,25 | taip tarpusavyje susipynę, jog tai ne tik įrodė jos nepajudinamą
22 VI,25 | kuriais šis išpranašavo, jog jos širdį pervers aštrus
23 VI,25 | ypatingą vardą ir gali sakyti, jog „savo kūnu papildo”– ir
24 VI,25 | įvairiomis progomis sakė, jog jo mokiniai ir išpažinėjai
25 VI,26 | į kartą buvo pastebėta, jog kančioje glūdi ypatinga
26 VI,27 | perkeičiamas. Tikėjimas, jog tampama Kristaus kančios
27 VI,27 | Kristaus vargams”; įsitikinimą, jog Atpirkimo darbo dvasiniu
28 VII,28 | jausmus, nori parodyti, jog jie yra svarbūs mūsų santykiui
29 VII,29 | palyginimu galime sakyti, jog įvairiomis formomis žmonių
30 VII,29 | reikšmę, mes linkę manyti, jog tai yra ir pašaukimas, ne
31 VII,29 | prieš akis, galime sakyti, jog Evangelijos palyginimas
32 VII,29 | Evangelijos samarietis. Akivaizdu, jog Bažnyčia turi elgtis taip
33 VII,29 | kiekvienas žmogus turi jausti, jog jis yra asmeniškai kviečiamas
34 VIII,31| paties Išganytojo maldos, jog visi būtų viena, išsipildymą (102).
|