Chapter,Paragraph
1 I,2 | prigimčiai. Kančia gili kaip pats žmogus būtent todėl, kad
2 II,7 | pobūdį. Netgi kai žmogus pats sau užsitraukia kančią,
3 II,7 | užsitraukia kančią, kai jis pats yra jos priežastis, ši kančia
4 II,7 | mastu atskirtas arba kurį pats iš savęs atėmė. Visų pirma
5 III,11 | savo gyvenimą. Galiausiai pats Dievas priekaištauja Jobo
6 IV,14 | absoliuti kančios įžvalga. kartu pats žodis “atiduoda” (“atidavė”)
7 IV,14 | gyvas; galų gale <…> aš pats jį regėsiu akimis savo” (28).
8 IV,16 | prisiimdamas šią kančią pats ant savęs. Per savo viešąją
9 IV,16 | suėmimo Getsemananėje metu tas pats Petras stengiasi jį apginti
10 IV,17 | čia kenčiantis žmogus yra pats viengimis Dievo Sūnus: “
11 V,19 | žmogiškoji kančia. Kristus – pats būdamas be nuodėmės – prisiėmė “
12 V,20 | Šiuose apaštalo žodžiuose pats dalyvavimas Kristaus kančioje
13 V,20 | kad tam tikra prasme jis pats savo atperkamąja kančia
14 V,23 | kurį ypatingu būdu patyrė pats apaštalas, o kartu su juo
15 V,23 | savo ruožtu turi ugdyti pats. Tai ištvermės dorybė, leidžianti
16 VI,25 | ypatingą Kančios evangeliją. Pats Atpirkėjas parašė šią Evangeliją
17 VI,26 | Atpirkėjo malone rezultatas. Jis pats veikia žmogaus kentėjimuose
18 VI,26 | sunkiai. Skiriasi netgi pats išeities taškas: žmonės
19 VI,26 | kuriam jis užduoda klausimą, pats kenčia ir trokšta atsakyti
20 VI,26 | gelbstintį Kristaus atsakymą pats tolydžio tapdamas Kristaus
21 VI,27 | iš kitų ir tuo pačiu metu pats sau atrodo esąs visiškai
22 VII,28 | sakyti, kad jis atiduoda pats save, savąjį “aš”, atverdamas
23 VII,28 | surasti tiktai nuoširdžiai pats save dovanodamas kitam” (92).
24 VII,29 | parodyti gailestingumą”. Pats palyginimas išreiškia gilią
25 VII,30 | kančios akivaizdoje neigimas. Pats Kristus tokioje situacijoje
26 VII,30 | sako: “Man padarėte”. Jis pats yra tas, kuris kiekviename
27 VII,30 | žmogui teikiamą pagalbą. Jis pats yra tame kenčiančiame žmoguje,
28 VIII,31| neperregiamo slėpinio, kiek pats žmogus. Vatikano II Susirinkimas
|