Chapter,Paragraph
1 III,13 | slėpiniu, prasmės šaltinis: mes žinome, jog mūsų paaiškinimai
2 IV,17 | patrauklus, nei gražus: ~matėme mes jį, bet nepamėgome. ~Jis
3 IV,17 | buvo paniekintas, laikėme mes jį nieku. ~Tačiau jis mūsų
4 IV,17 | skausmus sau užsikrovė. ~O mes laikėme jį raupsuotu, - ~
5 IV,17 | jo krito mūsų išganymui, ~mes buvome išgydyti jo žaizdomis. ~
6 IV,17 | išgydyti jo žaizdomis. ~Visi mes lyg avys pakrikome, ~kiekvienas
7 IV,18 | mūsų padarė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu” (49).
8 IV,18 | šaltiniu (52). Taigi jame mes taip pat turime iš naujo
9 V,20 | korintiečiams apaštalas rašo: “Mes visaip slegiami, bet nesužlugdyti;
10 V,20 | slegiami, bet nesužlugdyti; mes svyruojame, bet neprarandame
11 V,20 | bet neprarandame vilties. Mes persekiojami, bet neapleisti;
12 V,20 | persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę.
13 V,20 | parblokšti, bet nežuvę. Mes visuomet nešiojame savo
14 V,20 | mirtingame kūne. <…> Taigi mes tikime ir todėl kalbame,
15 V,20 | kentėjimų, taip per Kristų mes kupini ir paguodos” (59).
16 V,21 | kad “per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę” (65).
17 V,21 | tesalonikiečiams Paulius rašo: “Todėl mes ir giriamės jumis, <…> jūsų
18 V,22 | Laiške romiečiams jis rašo: “Mes <…> Kristaus bendraįpėdiniai,
19 V,22 | pranokstančią amžinąją garbę. Mes gi nežiūrime to, kas regima,
20 V,23 | pašaukimas. “Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais,
21 VI,25 | persekiojami, o tai, kaip mes žinome, vyko ne tik pirmaisiais
22 VII,28 | santykis su kenčiančiu artimu. Mes negalime abejingai “praeiti
23 VII,28 | šį “aš” kitam žmogui. Čia mes paliečiame vieną iš esminių
24 VII,29 | evangelinę” jų reikšmę, mes linkę manyti, jog tai yra
25 VIII,31| stovėjusia po Kryžiumi (103), mes sustojame prie kiekvieno
|