Chapter,Paragraph

 1  I,1  |                Savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams
 2 II,5  |               platesnio negu liga; ji dar daugialypiškesnė ir drauge
 3 II,5  |            daugialypiškesnė ir drauge dar giliau įsišaknijusi pačioje
 4 II,8  |          kartais ir nepraeinantį, tik dar labiau sustiprėjantį ir
 5 II,8  |         pažanga ir kuris tuo pat metu dar niekada nebuvo tokiame žmonių
 6 III,9 |              jis, kaip žmogus, kenčia dar labiau. Tai sunkus klausimas,
 7 IV,14 |                nepražūtų” reikšmė yra dar labiau sukonkretinama tolesniais
 8 IV,17 |         Kristaus kančia atrodo beveik dar gyvesnė ir labiau jaudinanti
 9 IV,18 |            patį klausimą (ir daro tai dar radikaliau, nes jis yra
10  V,23 |          romiečiams apaštalas Paulius dar plačiau klaba apie “silpnume
11  V,24 |         kentėjimuose, patirtis siekia dar toliau. Laiške kolosiečiams
12  V,24 |             ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams
13  V,24 |          papildo” savo kančiomis, “ko dar trūksta Kristaus vargams”.
14  V,24 |         Kristaus įvykdytam Atpirkimui dar kažko trūksta? Ne. Tai tik
15  V,24 |         rašydamas: “kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams
16 VI,27 |             kenčiantysis „papildo, ko dar trūksta Kristaus vargams”;
17 VII,28|          vykdo artimo meilės įsakymą. Dar du žmonės ėjo tuo pačiu
18 VII,28|              jį” (91). Išvykdamas jis dar kartą parodė savo susirūpinimą
19 VII,29| fundamentalaus žmonių solidarumo, bet dar labiau dėl meilės artimui.
20 VII,29|                samarietišką” tarnybą, dar labiau išplėtojo bei specializavosi
21 VII,29|           taip pat ir, jeigu įmanoma, dar labiau sustiprinti šiame
22 VII,29|            apie fizinę kančią, tačiau dar labiau – susidūrus su įvairiomis
23 VII,30|               žmogiškąja kančia, mums dar kartą leidžia surasti visus
24 VII,30|               kančia “papildyti”, “ko dar trūksta Kristaus vargams” (99).