Chapter,Paragraph

 1 II,5  |      neperteikiama, tačiau būtent ji tuo pačiu metu savo “objektyviąja
 2 II,7  |                Tik graikų kalboje ir tuo kartu Naujajame Testamente (
 3 II,7  |        kančios subjektu. Kančia turi tuo pačiu metu aktyvų ir pasyvų (
 4 II,8  |        baigtinio ir vienkartinio. Su tuo susijęs tarpžmogiškas ir
 5 II,8  |          kančios pasaulį asmenine ir tuo pačiu metu kolektyvine prasme
 6 II,8  |            pasiekta pažanga ir kuris tuo pat metu dar niekada nebuvo
 7 III,11|          naujojoje Sandoroje. Tačiau tuo pačiu metu ši knyga aiškiai
 8 III,11|        esminė ir transcendentinė, ji tuo pačiu metu yra ne tik nepakankama
 9 IV,14 |             viengimio Sūnaus kančią. Tuo parodoma meilė, begalinė
10  V,23 |     prikaltas prie kryžiaus. Bet jei tuo pačiu metu šis silpnumas
11  V,23 |              pašaukimas. “Ir ne vien tuo. Mes taip pat didžiuojamės
12  V,23 |             dalyvauja šioje meilėje, tuo labiau jis iš naujo atranda
13  V,24 |       Bažnyčios slėpinys pasireiškia tuo, kad jau Krikštu, kuris
14  V,24 |      pilnutinai ir galutinai; tačiau tuo pat metu Kristus jo neuždarė:
15  V,24 |            prikeltą Kristaus kūną, – tuo pat metu nurodo erdvę, kurioje
16 VI,26 | persekiojamųjų dėl Kristaus kartoms, tuo pat metu klostosi kitas
17 VI,26 |      išsipildo Kančios evangelija ir tuo pačiu metu kiekvienas iš
18 VI,26 |            Kristaus kančioje. Tačiau tuo pat metu išganingoji kančios
19 VI,27 |          pagalbą ir globą iš kitų ir tuo pačiu metu pats sau atrodo
20 VI,27 |        pasaulio nuodėmės struktūros, tuo iškalbingesnė pati žmogaus
21 VI,27 |   iškalbingesnė pati žmogaus kančia. Tuo labiau Bažnyčia jaučia poreikį
22 VII,28|           įsakymą. Dar du žmonės ėjo tuo pačiu keliu; vienas buvo