Chapter,Paragraph

 1 IV,16  |     prisiimdamas šią kančią pats ant savęs. Per savo viešąją
 2 IV,16  |      minčių apie kančią ir mirtį ant Kryžiaus (36). Jo suėmimo
 3 IV,17  | sužalotas dėl mūsų nusižengimų,  ant jo krito kirčiai už mūsų
 4 IV,17  |          už mūsų kaltes. ~Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ~
 5 IV,17  |        keliu, ~o Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų (41). ~
 6 IV,17  |       visų kančias, nes prisiima ant savęs visų nuodėmes. ”Viešpats
 7 IV,17  |       nuodėmes. ”Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų”: visa
 8 IV,17  |      Sūnus, galėjo jas prisiimti ant savęs, priimti su tokia
 9 IV,17  |     kuris savo kančia ir mirtimi ant kryžiaus atneša išganymą
10 IV,18  |      todėl, kad “Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų”  (48)
11  V,19  |       atsiskleisti be Atpirkimo. Ant Kristaus Kryžiaus per kančią
12  V,22  |       eschatologinę šlovę, kurią ant Kristaus kryžiaus buvo visiškai
13  V,22  |          reiškė jo išaukštinimą. Ant kryžiaus Kristus atliko
14 VI,26  |     Išganymo gėriui. Savo kančia ant kryžiaus Kristus pasiekė
15 VI,26  |        nuo nuodėmės ir pastatyto ant gelbstinčios meilės galios,
16 VII,30 |     pranašas: “Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane,
17 VIII,31|       taip pat po šiuo Kryžiumi, ant kurio kabo “žmonių Išganytojas”,
18 VIII,31|     Išganytojas”, Kančios vyras, ant savęs prisiėmęs fizines