Chapter,Paragraph

 1  I,2   |          tebesikankina” (3), nors žmogui yra žinomas ir artimas gyvūnijos
 2  I,2   |           ji savotiškai išreiškia žmogui būdingą gelmę ir savo ruožtu
 3  I,2   |         yra vienas iš dalykų, kur žmogui tam tikra prasme “skirta”
 4 II,7   |       didžiulį įvairių skausmingų žmogui situacijų sąrašą. Tačiau
 5 IV,14  | atidavusio” Tėvo meilė. Tai meilė žmogui, meilė “pasauliui”: išganingoji
 6 IV,15  |     suirti, kaip kad nusidėjusiam žmogui jo žemiškosios istorijos
 7 IV,15  |        dominavimą ir tuomet duoda žmogui galimybę gyventi pašvenčiamojoje
 8 VI,25  |      greta Jėzaus kančios pasiekė žmogui vargiai įsivaizduojamą intensyvumą,
 9 VI,26  |   atsivertimas ne tik atskleidžia žmogui išganingąją kančios prasmę,
10 VI,26  |        kenčia ir trokšta atsakyti žmogui nuo kryžiaus, nuo savo kentėjimo
11 VI,26  |       kentėjimą! Per mano Kryžių. Žmogui, paėmusiam savo kryžių ir
12 VII,28 |          atverdamas šį “aš” kitam žmogui. Čia mes paliečiame vieną
13 VII,30 |           be išimties kenčiančiam žmogui teikiamą pagalbą. Jis pats
14 VIII,31|        apreiškime iki galo parodo žmogui jį patį ir atskleidžia jo
15 VIII,31|         čia itin svarbu “parodyti žmogui jį patį ir atskleidžia jo