Chapter,Paragraph
1 I,1 | Paulius, aiškindamas išganingą kančios galią, sako: “Savo kūne
2 I,1 | Džiaugsmas kyla atradus kančios prasmę, ir šis atradimas,
3 I,1 | jam – suvokti išganingąją kančios prasmę. ~
4 I,2 | 2. Kančios tema – ypač išganingosios
5 I,3 | 3. Kančios temą ypač dera svarstyti
6 I,3 | žemiškajame gyvenime žmogus žengia kančios keliu, Bažnyčia visais laikais –
7 I,3 | su žmogumi visų pirma jo kančios kelyje. Šiame susitikime
8 I,4 | Atpirkimo metų apmąstymas: kančios apmąstymas. Žmogiškoji kančia
9 I,4 | gilaus tikėjimo imperatyvo. Kančios temoje šie abu motyvai tampa
10 II | II. ŽMOGAUS KANČIOS PASAULIS ~ ~
11 II,5 | Akivaizdu, jog tai nėra tik kančios aprašymo klausimas. Esama
12 II,5 | norėdami įsigilinti į žmogaus kančios pasaulį. ~Atrodo, kad medicina
13 II,5 | tik viena sritis. Žmogaus kančios laukas kur kas platesnis,
14 II,5 | tarp fizinės ir moralinės kančios. Šis skirtumas grindžiamas
15 II,5 | elementą, kaip tiesioginį kančios subjektą. Kadangi iš dalies
16 II,5 | kančia. Tačiau pirmosios kančios atveju, tai ne taip aiškiai
17 II,6 | Akivaizdžiai moralinės kančios turi savo “fizinius”, arba
18 II,7 | ir tai patirdamas tampa kančios subjektu. Kančia turi tuo
19 II,7 | aktyvumas”, priklausantis nuo kančios intensyvumo ir gelmės ir
20 II,7 | Tačiau šių psichologinių kančios formų šerdyje visuomet glūdi
21 II,7 | kurio žmogus kenčia. ~Taigi kančios tikrovė mus veda į klausimą
22 II,7 | neatsiejamai susijęs su kančios tema. Krikščioniškas atsakymas
23 II,7 | Krikščioniškajame suvokime kančios tikrovė paaiškinama per
24 II,8 | sustiprėjantį ir pagilėjantį. Šis kančios pasaulis, padalytas į daugelį,
25 II,8 | tarpžmogiškas ir socialinis matmuo. Kančios pasaulis turi tarsi savo
26 II,8 | nuolatiniu klausimu apie kančios prasmę. Nors kančios pasaulis
27 II,8 | apie kančios prasmę. Nors kančios pasaulis egzistuoja išsisklaidęs,
28 II,8 | šį raginimą. ~Žvelgdami į kančios pasaulį asmenine ir tuo
29 II,8 | Panašu, kad tokiu būdu kančios pasaulis, kurio galutinis
30 III | III. KANČIOS PRASMĖS BEIEŠKANT ~ ~
31 III,9 | kančią, lygiai kaip ir į viso kančios pasaulio ištakas, neišvengiamai
32 III,9 | kodėl? Tai klausimas apie kančios pagrindą ir priežastį, taip
33 III,9 | koks svarbus yra žmogaus kančios klausimas ir kaip atidžiai
34 III,10 | pačius save apginti moralinę kančios prasmę. Jų akimis žiūrint,
35 III,11 | atskleidžia nekalto žmogaus kančios problemą: kančią be kaltės.
36 III,11 | argumentas, kodėl atsakymas į kančios prasmės klausimą neturi
37 III,12 | knyga labai aštriai iškelia kančios klausimą “kodėl”, ji taip
38 III,12 | drauge pabrėžiama auklėjamoji kančios, kaip bausmės, reikšmė.
39 III,12 | kenčia. ~Tai yra ypač svarbus kančios aspektas. Jis giliai įsišaknijęs
40 III,13 | rasti teisingą atsakymą į kančios klausimą “kodėl”, turime
41 III,13 | taip pat yra giliausias, kančios, visuomet išliekančios slėpiniu,
42 III,13 | leidžia prisiliesti prie kančios slėpinio ir rasti atsakymą
43 III,13 | Norėdami išsiaiškinti giliausią kančios prasmę sekant apreikštuoju
44 III,13 | giliausias atsakymo, kokia kančios prasmė, šaltinis. Šį atsakymą
45 IV,14 | glūdi galutinė ir absoliuti kančios įžvalga. kartu pats žodis “
46 IV,14 | dimensija skiriasi nuo tos, kuri kančios prasmės ieškojimus apibrėžė
47 IV,14 | atskleidžia esminę ir galutinę kančios prasmę. Dievas atiduoda
48 IV,14 | galutinio blogio ir galutinės kančios. Taigi savo išganingoje
49 IV,15 | teisiojo Jobo pavyzdys), tačiau kančios negalime atskirti nuo pirminės
50 IV,15 | atmesti ir to, jog žmonijos kančios ištakose slypi lypis įsitraukimas
51 IV,15 | Taigi nors mirtis ir nėra kančios forma laikinąja šios sąvokos
52 IV,15 | būdu yra anapus visokios kančios, tačiau sykiu mirtyje žmogaus
53 IV,15 | kentėjimų ir neišlaisvina iš kančios visos žmonijos egzistencijos
54 IV,15 | būdu priartėtų prie viso kančios pasaulio, kuriame dalyvauja
55 IV,16 | artėjo prie žmogiškosios kančios pasaulio. “Jis vaikščiojo
56 IV,16 | artinosi prie žmogiškosios kančios pasaulio, prisiimdamas šią
57 IV,17 | Prieš mus pasirodo tikras kančios Vyras: ~Jis išaugo nelyginant
58 IV,17 | galima atpažinti Kristaus kančios etapus su visomis jų detalėmis:
59 IV,17 | agonija. ~Labiau nei šis kančios aprašymas pranašo žodžiuose
60 IV,17 | tampa tikrąja Atpirkėjo kančios priežastimi. Jeigu kančia “
61 IV,17 | Kristaus prisiimto blogio ir kančios mastą. Galima sakyti, jog
62 IV,17 | yra “atperkamoji” kančia. Kančios vyras šioje pranašystėje
63 IV,17 | vienintelio atperkamosios kančios subjekto prigimties dualumo.
64 IV,18 | sode įrodo meilės tiesą per kančios tiesą. Kristaus žodžiai
65 IV,18 | patvirtina šią žmogiškąją kančios tiesą: kančia nugalimas
66 IV,18 | unikalią ir nepalyginamą kančios, kokią gali patirti tik
67 IV,18 | visų įmanomų žmogiškosios kančios formų ir Dievo-Žmogaus kančios.
68 IV,18 | kančios formų ir Dievo-Žmogaus kančios. Getsemanė yra ta vieta,
69 IV,18 | istorijoje patiriamo blogio ir kančios gelmę. Kai Kristus sako: “
70 IV,18 | kalbėjo Nikodemui, kuri net iš kančios kuria gėrį, lygiai kaip
71 IV,18 | pat turime iš naujo kelti kančios prasmės klausimą ir taip
72 V | V. KRISTAUS KANČIOS DALYVIAI ~ ~
73 V,19 | nepalyginamą mastą Kristaus kančios, tapusios Atpirkimo kaina.
74 V,19 | tapti atperkamosios Kristaus kančios dalyviu. ~
75 V,20 | pirmieji krikščionys. Šios kančios leido laiško gavėjams dalyvauti
76 V,20 | Jei žmogus tampa Kristaus kančios dalyviu, tai tik todėl,
77 V,20 | jeigu jis taip mylėjo – iki kančios ir mirties, – tai šia kančia
78 V,21 | žmogų kartu su Prisikėlimu: kančios slėpinys glūdi Velykų slėpinyje.
79 V,21 | Velykų slėpinyje. Kristaus kančios liudytojai taip pat yra
80 V,22 | džiūgauti ir linksmintis” (69). ~Kančios ir šlovės motyvas turi griežtai
81 V,23 | manė “praradęs” (77) dėl kančios. ~
82 V,24 | ypač išryškina kūrybinį kančios pobūdį. Kristaus kentėjimai
83 V,24 | atperkamosios Kristaus kančios pačią esmę sudaro tai, kad
84 VI | VI. KANČIOS EVANGELIJA ~ ~
85 VI,25 | Bažnyčiai ir žmonijai ypatingą Kančios evangeliją. Pats Atpirkėjas
86 VI,25 | gyvenimas yra pavyzdinis Kančios evangelijos liudijimas.
87 VI,25 | Marijos kančia greta Jėzaus kančios pasiekė žmogui vargiai įsivaizduojamą
88 VI,25 | žodžiai buvo iškilmingas tos Kančios evangelijos perdavimas,
89 VI,25 | bendrijai. ~Būdama savo Sūnaus kančios liudininkė ir užuojauta
90 VI,25 | unikaliai prisidėjo prie Kančios evangelijos, iš anksto įkūnydama
91 VI,25 | Motinos gyvenime, šviesoje Kančios evangelija per apaštalų
92 VI,25 | Bažnyčios istorijoje kartoms. Kančios evangelija reiškia ne tik
93 VI,25 | evangelija reiškia ne tik kančios buvimą Evangelijoje kaip
94 VI,25 | bet taip pat apreiškia ir kančios išganingąją galią bei reikšmę
95 VI,25 | išlaikysite savo gyvybę” (84). ~Kančios evangelija įvairiose vietose
96 VI,25 | Šiame pirmajame Kančios evangelijos skyriuje, kuriame
97 VI,25 | Prisikėlimas neatsiejamas nuo jo Kančios ir mirties, jis sykiu nugalėjo
98 VI,25 | Prisikėlimą jis parodo pergalingą kančios galią ir nori pripildyti
99 VI,26 | 26. Po pirmojo didelio Kančios evangelijos skyriaus užrašymo,
100 VI,26 | įvykdyta tai, ką pirmieji kančios ir prisikėlimo liudytojai
101 VI,26 | tuose žmonėse išsipildo Kančios evangelija ir tuo pačiu
102 VI,26 | atskleidžia žmogui išganingąją kančios prasmę, bet visų pirma jis
103 VI,26 | kančioje ir gali veikti iš šios kančios vidaus savo tiesos ir paguodos
104 VI,26 | Žmogus klausia, kokia kančios prasmė ir ieško atsakymo
105 VI,26 | šį žmogaus klausimą apie kančios prasmę neatsako tiesiogiai
106 VI,26 | atsakymas į klausimą apie kančios prasmę. Visų pirma tai –
107 VI,26 | Kristus neaiškina abstrakčiai kančios priežasčių, bet pirmiau
108 VI,26 | tuo pat metu išganingoji kančios prasmė iš Kristaus lygmens
109 VI,27 | šaltinis randamas nugalint kančios nenaudingumo suvokimą, kuris
110 VI,27 | Tikėjimas, jog tampama Kristaus kančios dalyviu, atneša vidinį tikrumą,
111 VI,27 | siekia pagalbos ir paramos! Kančios evangelija rašoma be paliovos.
112 VI,27 | žmogiškosios silpnybės. Kristaus kančios dalininkų kentėjimuose yra
113 VII,28 | 28. Su kančios Evangelija tiesiog organiškai
114 VII,28 | gailestingąjį samarietį priklauso kančios Evangelijai. Jis nurodo,
115 VII,28 | sustoja prie kito žmogaus kančios, kad ir kokia ji būtų. Šis
116 VII,29 | kenčiančiojo labui. Žmogiškosios kančios pasaulis tarytum nuolat
117 VII,30 | kaip minėjome, priklauso kančios Evangelijai, visuomet lydėjo
118 VII,30 | Kristaus apreikšta išganinga jo kančios prasmė jokiu būdu negali
119 VII,30 | Evangelija yra pasyvumo kančios akivaizdoje neigimas. Pats
120 VII,30 | sustoti” prie savo artimo kančios, kaip kad sustojo gailestingasis
121 VII,30 | Šioje meilėje išganinga kančios prasmė visiškai išsipildo
122 VII,30 | aspektu jis iki galo atskleidė kančios prasmę. ~ ~
123 VIII,31| 31. Tokia štai yra kančios prasmė, antgamtinė, bet
124 VIII,31| kabo “žmonių Išganytojas”, Kančios vyras, ant savęs prisiėmęs
125 VIII,31| meilėje rasti išganingą savo kančios prasmę ir teisingus atsakymus
|