Chapter,Paragraph

  1  I,1   |         papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris
  2  I,3   |    Atpirkimas buvo įvykdytas per Kristaus Kryžių, tai yra per jo kančią.
  3  I,3   |     Gimusi iš Atpirkimo slėpinio Kristaus Kryžiuje, ji privalo ieškoti
  4 III,11 |         prasme ji yra aliuzija į Kristaus kančią. Tačiau jau savaime
  5 III,13 |          davė žmonėms per Jėzaus Kristaus kryžių. ~  ~
  6 IV,14  |        Šie pokalbyje su Nikodemu Kristaus pasakyti žodžiai nuveda
  7 IV,15  |        visiškai sunaikinta. ~Dėl Kristaus išganingojo darbo žmogus
  8 IV,15  |        per Kryžių ir Prisikėlimą Kristaus pasiekta pergalė prieš nuodėmę
  9 IV,16  |          niekina bei šmeižia dėl Kristaus… (33) Taip rašo Matas; Lukas
 10 IV,17  |           Izaijo teksto šviesoje Kristaus kančia atrodo beveik dar
 11 IV,17  |          prasme galima atpažinti Kristaus kančios etapus su visomis
 12 IV,17  |   pranašo žodžiuose mus sukrečia Kristaus aukos gelmė. Jis, nors būdamas
 13 IV,17  |     žodžiai mums padeda suprasti Kristaus prisiimto blogio ir kančios
 14 IV,18  |         svarbiausia analizuojant Kristaus kančią – savo noru prisiima
 15 IV,18  |         epizodų ir kalbų viešame Kristaus mokyme liudija, jog jis
 16 IV,18  |       žodžiai liudija jo kančią. Kristaus maldos žodžiai Getsemanės
 17 IV,18  |         tiesą per kančios tiesą. Kristaus žodžiai su visišku paprastumu
 18 IV,18  |      Teaplenkia mane ši taurė”. ~Kristaus žodžiai taip pat liudija
 19 IV,18  |          yra ta vieta, kur prieš Kristaus sielos akis tarsi galutinai
 20 IV,18  |       jis kentėtų negalią” (51). Kristaus aukoje žmogiškoji kančia
 21 IV,18  |   Atpirkimo gėris buvo pasiektas Kristaus kryžiumi, iš kurio ir toliau
 22 IV,18  |        ir toliau nuolat srovena. Kristaus kryžius tapo gyvojo vandens
 23  V     |                               V. KRISTAUS KANČIOS DALYVIAI ~  ~
 24  V,19  |           Galima sakyti, kad dėl Kristaus Aukos visa žmogiškoji kančia
 25  V,19  |   atsiskleisti be Atpirkimo. Ant Kristaus Kryžiaus per kančią buvo
 26  V,19  |          lėmė nepalyginamą mastą Kristaus kančios, tapusios Atpirkimo
 27  V,19  |           Vėliau apie tai kalbės Kristaus krauju užantspauduotos Naujosios
 28  V,19  |        bet brangiausiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos
 29  V,19  |   Sandoros liudytojai kalba apie Kristaus kančia įvykdyto Atpirkimo
 30  V,19  |         gali tapti atperkamosios Kristaus kančios dalyviu. ~
 31  V,20  |     visuomet nešiojame savo kūne Kristaus merdėjimą, kad ir Jėzaus
 32  V,20  |         ir ypač tas, kurias “dėl Kristaus” patyrė pirmieji krikščionys.
 33  V,20  |          Kaip mums gausiai tenka Kristaus kentėjimų, taip per Kristų
 34  V,20  |          širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę” (60). O Laiške
 35  V,20  |       žodžiuose pats dalyvavimas Kristaus kančioje turi tarytum dvejopą
 36  V,20  |        matmenį. Jei žmogus tampa Kristaus kančios dalyviu, tai tik
 37  V,20  |  Tikėjimu atrasdamas išganingąją Kristaus kančią, žmogus joje taip
 38  V,20  |    nebent mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kryžiumi, dėl kurio pasaulis
 39  V,21  |                              21. Kristaus Kryžius apšviečia žmogaus
 40  V,21  |          glūdi Velykų slėpinyje. Kristaus kančios liudytojai taip
 41  V,21  |        tikrųjų pirmiausia patyrė Kristaus “prisikėlimo galybę” kelyje
 42  V,21  |       yra velykinis: dalyvavimas Kristaus Kryžiuje ateina per Prisikėlusiojo
 43  V,21  |       kančią dažnai nuskamba nuo Kristaus Kryžiaus spindinčios šlovės
 44  V,21  |                Taigi dalyvavimas Kristaus kentėjimuose kartu reiškia
 45  V,21  |       verti tie, kurie dalyvauja Kristaus kentėjimuose. Tam tikra
 46  V,21  |          jie grąžina tą begalinę Kristaus Aukos ir mirties kainą,
 47  V,21  |          kančią žmonės, apgaubti Kristaus atpirkimo slėpinio, bręsta
 48  V,22  |          perspektyva susijusi iš Kristaus kryžiaus kylančios šlovės
 49  V,22  |   eschatologinę šlovę, kurią ant Kristaus kryžiaus buvo visiškai aptemdžiusi
 50  V,22  |        pačių kančią įsitraukia į Kristaus kančią, yra pašaukti dalyvauti
 51  V,22  |    romiečiams jis rašo: “Mes <…> Kristaus bendraįpėdiniai, jeigu su
 52  V,22  |   Verčiau džiaukitės dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada,
 53  V,22  |       pasireiškimu, atitinkančiu Kristaus iškėlimą per Kryžių. Jeigu
 54  V,22  |       žmonių akimis kryžius buvo Kristaus pažeminimas, tai Dievo akyse
 55  V,22  |      darą” (70). Dalyvaujantiems Kristaus kentėjimuose šie žodžiai
 56  V,22  |         visų kartų kankiniai bei Kristaus išpažinėjai, ištikimi jo
 57  V,22  |    negali užmušti sielos” (71). ~Kristaus Prisikėlimas atskleidė “
 58  V,22  |  kryžiaus išaukštinimą”: pačioje Kristaus kančioje paslėptą šlovę,
 59  V,23  |           o kartu su juo ir visi Kristaus kentėjimų dalyviai. Antrajame
 60  V,23  |        girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų manyje” (72).
 61  V,23  |      kuris mane stiprina” (74). ~Kristaus kentėjimų dalyviai prieš
 62  V,23  |         būti persunktas ta pačia Kristaus Kryžiuje apreikšta Dievo
 63  V,23  |  sūkuryje, nes tai yra ypatingas Kristaus kentėjimų dalyvių pašaukimas. “
 64  V,24  |          apaštalo, dalyvaujančio Kristaus kentėjimuose, patirtis siekia
 65  V,24  |         papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris
 66  V,24  |     nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai?” (79). ~Velykų slėpinyje
 67  V,24  |       dvasiškai statydinasi kaip Kristaus Kūnas. Šiame Kūne Kristus
 68  V,24  | vienybėje su Kristumi – gauna iš Kristaus ne tik jau minėtos jėgos,
 69  V,24  |       kančiomis, “ko dar trūksta Kristaus vargams”. Šis evangelinis
 70  V,24  |         kūrybinį kančios pobūdį. Kristaus kentėjimai sukūrė pasaulio
 71  V,24  |         Kiek žmogus įsitraukia į Kristaus kentėjimus – nesvarbu, kurioje
 72  V,24  |  Atpirkimą. ~Ar tai reiškia, kad Kristaus įvykdytam Atpirkimui dar
 73  V,24  |   kančiai. Atrodo, atperkamosios Kristaus kančios pačią esmę sudaro
 74  V,24  |         ir iki galo atliktas per Kristaus kančią, ypatingu būdu tęsiasi
 75  V,24  |        istorijoje. Jis auga kaip Kristaus Kūnas, Bažnyčia, ir šioje
 76  V,24  |     vienybės su Kristumi papildo Kristaus kančią. Ji papildo šią kančią
 77  V,24  |     Bažnyčia papildo atperkamąjį Kristaus darbą. Bažnyčios slėpinys, –
 78  V,24  |          nukryžiuotą ir prikeltą Kristaus kūną, – tuo pat metu nurodo
 79  V,24  |       žmogaus kentėjimai papildo Kristaus kentėjimus. Turint omeny
 80  V,24  |       plotmę, šią Bažnyčios kaip Kristaus Kūno dimensiją, kuri nuolat
 81  V,24  |   kalbėti apie tai, “ko trūksta” Kristaus kentėjimams. Apaštalas tai
 82  V,24  |         papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris
 83  V,24  |       dimensija, kur atperkamąją Kristaus kančią nuolat papildo žmogaus
 84  V,24  |          saugo savyje neapsakomą Kristaus Kūno slėpinį. ~  ~
 85 VI,25  |                              25. Kristaus kryžiaus ir prisikėlimo
 86 VI,25  |        bei istoriją, – kad šalia Kristaus pirmutinę ir pačią aukščiausią
 87 VI,25  |          turi tai, – „ko trūksta Kristaus vargams”. ~Neprilygstamo
 88 VI,25  |         vargams”. ~Neprilygstamo Kristaus pavyzdžio, kuris labai aiškiai
 89 VI,25  |    išganingąją galią bei reikšmę Kristaus, kaip Mesijo, misijoje ir
 90 VI,25  |      mūsų laikais. ~Štai keletas Kristaus mokymų šia tema: „Pirmiausia
 91 VI,25  |    kentėjimą „už Kristų” ar „dėl Kristaus”. Mokytojas nenuslepia kentėjimų
 92 VI,25  |      apie vargus, patiriamus dėl Kristaus, ypatingas padrąsinimas
 93 VI,25  |          pasaulį. Tačiau kadangi Kristaus Prisikėlimas neatsiejamas
 94 VI,25  |        Prisikėlimu. Prisikėlusio Kristaus kūne – rankose, kojose ir
 95 VI,26  |    keičiantis persekiojamųjų dėl Kristaus kartoms, tuo pat metu klostosi
 96 VI,26  |       sakė, rašė apie dalyvavimą Kristaus kentėjimuose. Todėl tuose
 97 VI,26  |       vidujai patraukianti žmogų Kristaus artimybėn. Daugelis šventųjų,
 98 VI,26  |       dažnai to klausia Dievo ir Kristaus. Be to, žmogus negali nematyti,
 99 VI,26  |       Žmogus išgirsta gelbstintį Kristaus atsakymą pats tolydžio tapdamas
100 VI,26  |  atsakymą pats tolydžio tapdamas Kristaus kentėjimų dalininku. ~Suvokimas,
101 VI,26  |     dvasiškai susivienijusiam su Kristaus kryžiumi, palaipsniui atsiskleidžia
102 VI,26  |      prasmę ne savo žmogaus, bet Kristaus kančioje. Tačiau tuo pat
103 VI,26  |    išganingoji kančios prasmė iš Kristaus lygmens nusileidžia į žmogaus
104 VI,27  |           Tikėjimas, jog tampama Kristaus kančios dalyviu, atneša
105 VI,27  |          papildo, ko dar trūksta Kristaus vargams”; įsitikinimą, jog
106 VI,27  |      vykdo nepamainomą tarnystę. Kristaus Kūne, kuris be perstojo
107 VI,27  |     kryžiaus, būtent persmelktas Kristaus aukos dvasia kentėjimas
108 VI,27  |         suvienyti su atperkamąja Kristaus kančia, yra ypatinga parama
109 VI,27  |   Bažnyčia visuose kenčiančiuose Kristaus broliuose ir seseryse regi
110 VI,27  |          žmogiškosios silpnybės. Kristaus kančios dalininkų kentėjimuose
111 VII,28 |     gailestingasis samarietis iš Kristaus palyginimo nesustoja vien
112 VII,29 |          bei visoje Evangelijoje Kristaus nurodytas motyvacijas. Štai
113 VII,30 |         palyginimas liudija, kad Kristaus apreikšta išganinga jo kančios
114 VII,30 |          darniai atitinka paties Kristaus elgesį. ~Šis palyginimas
115 VII,30 |      pagalbą ar to nepadarė. Abi Kristaus pareiškimo dalys apie paskutinįjį
116 VII,30 |        ir jam padėti. Mesijinėje Kristaus programoje, kuri taip pat
117 VII,30 |  pasiekia savo galutinį matmenį. Kristaus žodžiai apie paskutinįjį
118 VII,30 |         grindžiančią atperkamąją Kristaus kančią. Kristus sako: “Man
119 VII,30 |   laikams pakviesti “[dalyvauti] Kristaus kentėjimuose” (98), lygiai
120 VII,30 |      papildyti”, “ko dar trūksta Kristaus vargams” (99). Kartu Kristus
121 VIII,31|       savo klausimus. ~Drauge su Kristaus Motina Marija, stovėjusia
122 VIII,31|       amžiais ypatingai dalyvavo Kristaus kentėjimuose, ir prašome
123 VIII,31|        jūsų kančia, suvienyta su Kristaus Kryžiumi, bus pergalinga! ~  ~