Chapter,Paragraph
1 I,2 | Ši aplinkybė palanki tam, kad šiais metais skirtume šiai
2 I,2 | Laiške romiečiams rašė, kad “visa kūrinija iki šiol
3 I,2 | pats žmogus būtent todėl, kad ji savotiškai išreiškia
4 I,3 | metais, pirmiausia todėl, kad Atpirkimas buvo įvykdytas
5 I,3 | keliu” (4). Galima sakyti, kad žmogus ypatingu būdu tampa
6 II,5 | kančios pasaulį. ~Atrodo, kad medicina kaip mokslas ir
7 II,7 | knygoje. ~Galima sakyti, kad žmogus kenčia patirdamas
8 II,7 | Tačiau tai nereiškia, kad kančia psichologine prasme
9 II,7 | iškraipymas. Galima sakyti, kad žmogus kenčia dėl gėrio,
10 II,7 | pirma žmogus kenčia todėl, kad normaliu atveju jis “privalėtų”
11 II,7(22)| Čia pravartu atsiminti, kad hebrajiška šaknis r” suprantamai
12 II,8 | didžiulę atominio karo grėsmę, kad apie šį periodą galime galvoti
13 II,8 | net susinaikinti. Panašu, kad tokiu būdu kančios pasaulis,
14 III,9 | žmogiškąja kančia. ~Akivaizdu, kad skausmas, ypač fizinis,
15 III,9 | Viešpačiui. Yra gerai žinoma, kad Dievo ir žmogaus santykiuose
16 III,10 | teisingumu. Galima sakyti, kad seni Jobo draugai nori ne
17 III,10 | remiasi Apreiškimu, tai yra kad Dievas yra teisingas teisėjas,
18 III,11 | prieštarauja teigdamas, kad kančią su bausme už nuodėmę
19 III,11 | apmąstymais. Jobas žino, kad nenusipelnė tokios bausmės,
20 III,11 | kaltinimus ir pripažįsta, kad Jobas yra nekaltas. Jo kančia
21 III,11 | ši knyga aiškiai parodo, kad šios tvarkos principai negali
22 III,11 | su kalte, tačiau netiesa, kad kiekviena kančia yra kaltės
23 III,11 | knygos pradžioje paaiškėja, kad šį išbandymą Dievas leido
24 III,12 | kodėl”, ji taip pat parodo, kad kančia aplanko nekaltą,
25 III,12 | matmuo. Šis matmuo nurodo, kad bausmė yra prasminga ne
26 III,12 | prasminga ne tik todėl, kad už vieną objektyvų blogį
27 III,12 | pirmiausia ir svarbiausia todėl, kad ji įgalina atstatyti gėrį
28 IV,14 | atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki,
29 IV,14 | atiduoda savo Sūnų “pasauliui”, kad jis išlaisvintų žmogų iš
30 IV,14 | atiduoda” (“atidavė”) nurodo, kad išlaisvinimas turi būti
31 IV,14 | dimensija: “Juk aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas; galų
32 IV,14 | atiduoda savo viengimį Sūnų, kad žmogus “nepražūtų”, ir šio “
33 IV,14 | atiduotas žmonijai pirmiausia, kad apsaugotų žmogų nuo šio
34 IV,15 | 15. Kai sakoma, kad savo misija Kristus pakerta
35 IV,15 | eschatologinis blogis ir kančia (kad žmogus “nepražūtų, bet turėtų
36 IV,15 | priklausomybės kriterijų (kaip kad elgėsi trys Jobo draugai),
37 IV,15 | pasmerktas pamažu suirti, kaip kad nusidėjusiam žmogui jo žemiškosios
38 IV,15 | atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki,
39 IV,15 | jis “atiduoda” tą Sūnų, kad šis pakirstų pačias žmogiškojo
40 IV,16 | kančią jis turi pasiekti, kad “žmogus nepražūtų, bet turėtų
41 IV,16 | kaip gi išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!” (37).
42 IV,16 | atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki,
43 IV,17 | yra panaikinamos todėl, kad jis vienintelis, kaip viengimis
44 IV,17 | tokia gili ir intensyvi, kad, ją, nors ir žmogišką, galima
45 IV,18 | citata (47). Galima sakyti, kad šie apleidimo žodžiai gimė
46 IV,18 | vienybės su Tėvu plotmėje, kad jie gimė todėl, kad “Viešpats
47 IV,18 | plotmėje, kad jie gimė todėl, kad “Viešpats uždėjo ant jo
48 IV,18 | kaltę mūsų visų” (48) ir kad tą patį turėjo mintyje šv.
49 IV,18 | dėl mūsų padarė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu” (49).
50 IV,18 | žodžiai: “Bet Viešpats norėjo, kad jis kentėtų negalią” (51).
51 V,19 | nusidėjėlius (53). ~Galima sakyti, kad dėl Kristaus Aukos visa
52 V,19 | sakydamas: “Juk aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas” (54),
53 V,19 | laiško: “Juk jūs žinote, kad esate atpirkti iš niekingos
54 V,19 | atidavė save už mūsų nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus
55 V,20 | kūne Kristaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų
56 V,20 | Jėzaus nuolat gresia mirtis, kad Jėzaus gyvybė pasirodytų
57 V,20 | todėl kalbame, žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį
58 V,20 | dalyviu, tai tik todėl, kad Kristus atvėrė jam savo
59 V,20 | atvėrė jam savo kančią ir kad tam tikra prasme jis pats
60 V,21 | panašiai kaip jis numirti, kad pasiekčiau ir prisikėlimą
61 V,21 | liudytojai buvo įsitikinę, kad “per daugelį vargų mes turime
62 V,22 | jeigu su juo kenčiame, kad su juo būtume pagerbti” (67).
63 V,22 | dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš,
64 V,23 | noru girsiuosi silpnumais, kad Kristaus galybė apsigyventų
65 V,23 | įtikėjau, ir esu tikras, kad jis gali išlaikyti man patikėtąjį
66 V,23 | didžiuojamės sielvartais, žinodami, kad sielvartas gimdo ištvermę,
67 V,24 | skaitytojų: “Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus
68 V,24 | slėpinys pasireiškia tuo, kad jau Krikštu, kuris susieja
69 V,24 | Atpirkimą. ~Ar tai reiškia, kad Kristaus įvykdytam Atpirkimui
70 V,24 | trūksta? Ne. Tai tik reiškia, kad Atpirkimas, įvykdytas atlyginamosios
71 V,24 | kančios pačią esmę sudaro tai, kad ji turi būti nepaliaujamai
72 VI,25 | paties meile priimta kančia, kad žmogus „nepražūtų, bet turėtų
73 VI,25 | Evangeliją bei istoriją, – kad šalia Kristaus pirmutinę
74 VI,25 | evangelijos perdavimas, kad ji galėtų būti skelbiama
75 VI,25 | nenuslėpė nuo savo klausytojų, kad reikės kentėti. Jis sakė
76 VI,25 | iškalbos bei išminties, kad negalės nei atsispirti,
77 VI,25 | Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte ramybę.
78 VI,26 | dieviškasis Atpirkėjas trokšta, kad kiekvieno kenčiančiojo siela
79 VI,26 | motinystę visų žmonių atžvilgiu, kad kiekvienas asmuo savo tikėjimo
80 VI,26 | Jėzumi iki pat kryžiaus, ir kad kiekviena kančia šio kryžiaus
81 VI,26 | apskritai galima pasakyti, kad beveik visuomet individas
82 VI,26 | žmogus negali nematyti, kad tasai, kuriam jis užduoda
83 VI,26 | prireikia nemažai laiko, kad šis atsakymas būtų suvoktas
84 VI,27 | atneša vidinį tikrumą, kad kenčiantysis „papildo, ko
85 VII,28 | prie kito žmogaus kančios, kad ir kokia ji būtų. Šis sustojimas
86 VII,28 | kuris padeda kančioje, kad ir kokia ji būtų. Padeda
87 VII,28 | lėšų. Galima net sakyti, kad jis atiduoda pats save,
88 VII,29 | egzistuoja taip pat tam, kad išlaisvintų žmoguje meilę,
89 VII,29 | Tai neabejotinai rodo, kad šiandien žmonės kreipia
90 VII,29 | atidesni artimo kentėjimams, kad stengiasi šias kančias vis
91 VII,29 | sritis. Reikia pripažinti, kad jų yra labai daug, bet taip
92 VII,29 | taip pat reikia džiaugtis, kad jų dėka pamatinės moralinės
93 VII,30 | Šis palyginimas liudija, kad Kristaus apreikšta išganinga
94 VII,30 | savo misijos programą, kaip kad sako pranašas: “Viešpaties
95 VII,30 | manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną
96 VII,30 | savo artimo kančios, kaip kad sustojo gailestingasis samarietis, “
97 VII,30 | pasaulyje egzistuoja tam, kad išlaisvintų meilę, kad pažadintų
98 VII,30 | kad išlaisvintų meilę, kad pažadintų meilės darbus
99 VII,30 | pažadintų meilės darbus artimui, kad visą žmonių civilizaciją
100 VIII,31 | didybę”. Patirtis rodo, kad tai gali būti labai dramatiška.
101 VIII,31 | nukryžiuotu ir prisikėlusiu, kad jų kentėjimų auka paspartintų
102 VIII,31 | visi geros valios žmonės, kad jie galėtų meilėje rasti
103 VIII,31 | kurie esate silpni, prašome, kad taptumėte Bažnyčios ir žmonijos
|