Chapter,Paragraph
1 I,1 | juo dėl visų tų, kuriems tai gali padėti – panašiai kaip
2 I,1 | gali padėti – panašiai kaip tai padėjo jam – suvokti išganingąją
3 I,2 | pasaulio kentėjimas, vis dėlto tai, ką išreiškiame žodžiu “
4 I,3 | įvykdytas per Kristaus Kryžių, tai yra per jo kančią. Kartu
5 I,3 | įžengia kančia. Kaip žinoma, tai įvyksta įvairiais jo gyvenimo
6 I,4 | žmogiškajai kančiai turi prasidėti tai, apie ką bus kalbama toliau
7 I,4 | galia drįstame paliesti tai, kas kiekviename žmoguje
8 II,5 | atsakymų. Akivaizdu, jog tai nėra tik kančios aprašymo
9 II,5 | geriausiai įvaldo “reakcijos”, tai yra terapijos, metodais.
10 II,5 | terapijos, metodais. Tačiau tai yra tik viena sritis. Žmogaus
11 II,5 | kūną, o moralinė kančia – tai “sielos skausmas”. Čia kalbama
12 II,5 | pirmosios kančios atveju, tai ne taip aiškiai apibrėžiama
13 II,6(14)| Tai stipriai juto psalmininkas (
14 II,7 | žmogus patiria blogį ir tai patirdamas tampa kančios
15 II,7 | metafizinėje būtyje. ~Tačiau tai nereiškia, kad kančia psichologine
16 II,7 | paženklinta “ypatingu” aktyvumu. Tai yra daugeriopas ir subjektyviai
17 II,8 | tampa itin koncentruotas. Tai įvyksta, pavyzdžiui, gamtos
18 II,8 | pagalvokime apie nederlių ir tai, kas su juo ar įvairiomis
19 III,9 | kyla klausimas – kodėl? Tai klausimas apie kančios pagrindą
20 III,9 | apibrėžia jos žmogiškąjį turinį, tai, kas kančią daro būtent
21 III,9 | žmogus, kenčia dar labiau. Tai sunkus klausimas, lygiai
22 III,10 | nuodėmės pobūdį tikrąja, tai yra bibline ir teologine,
23 III,10 | pat remiasi Apreiškimu, tai yra kad Dievas yra teisingas
24 III,10 | sprendimu už mūsų nuodėmes visa tai padarei” (23). ~Jobo draugų
25 III,10 | remia teisingumo tvarka, ir tai atitinka vieno iš Jobo draugų
26 III,11 | principas yra teisingas. Jis tai daro remdamasis savo paties
27 III,11 | pobūdį. Senajame Testamente tai ypatingai įrodo teisiojo
28 III,11 | išbandyti Jobą, jis daro tai norėdamas parodyti jo teisumą.
29 III,11 | kančią. Tačiau jau savaime tai yra pakankamas argumentas,
30 III,12 | gėrį tame, kuris kenčia. ~Tai yra ypač svarbus kančios
31 III,12 | turi tarnauti atsivertimui, tai yra gėrio atstatymui subjekte,
32 IV,14 | krikščioniškosios soteriologijos, tai yra išganymo teologijos,
33 IV,14 | atidavusio” Tėvo meilė. Tai meilė žmogui, meilė “pasauliui”:
34 IV,14 | meilė. ~Čia susiduriame – tai turime aiškiai suvokti bendrai
35 IV,14 | įspraudė į teisingumo rėmus. Tai Atpirkimo, į kurį nurodo
36 IV,15 | konkrečios nuodėmės padarinį (tai akivaizdžiai rodo teisiojo
37 IV,15 | kūnų prisikėlimo procesą. Tai yra dvi esminės “amžinojo
38 IV,15 | esminės “amžinojo gyvenimo”, tai yra žmogaus galutinės laimės
39 IV,15 | sąlygos; išgelbėtiesiems tai reiškia, jog eschatologinėje
40 IV,15 | apšviečia nauja išganymo šviesa. Tai – Evangelijos šviesa, Geroji
41 IV,15 | pamilo savo viengimį Sūnų, tai yra jis nuolat jį myli;
42 IV,16 | kančių bandomiems žmonėms. Tai “dvasingieji vargdieniai”,
43 IV,16 | ketinimai jį nužudyti. Kristus tai žinojo ir dažnai kalbėjo
44 IV,17 | mastą. Galima sakyti, jog tai “pavaduojamoji” kančia;
45 IV,17 | kančia; tačiau pirmiausia tai yra “atperkamoji” kančia.
46 IV,18 | Kenčiantis Tarnas – ir tai yra svarbiausia analizuojant
47 IV,18 | tą patį klausimą (ir daro tai dar radikaliau, nes jis
48 IV,18 | atsako ne tik savo mokslu, tai yra Gerąja Naujiena, bet
49 IV,18 | kodėl mane apleidai?”, tai reiškia ne tik tą apleidimą,
50 V,19 | situaciją. Jobas tarytum numatė tai sakydamas: “Juk aš žinau,
51 V,19 | tapusios Atpirkimo kaina. Apie tai kalba Kenčiančio Tarno giesmė
52 V,19 | Izaijo knygoje. Vėliau apie tai kalbės Kristaus krauju užantspauduotos
53 V,20 | Kristaus kančios dalyviu, tai tik todėl, kad Kristus atvėrė
54 V,20 | iki kančios ir mirties, – tai šia kančia ir mirtimi jis
55 V,20 | Gyvendamas jame – o suprasdamas tai per savo tikėjimą Paulius
56 V,21 | Prisikėlusiojo patirtį, tai yra per ypatingą dalyvavimą
57 V,21 | kuriuos jums tenka pakelti. O tai ir yra teisingo Dievo teismo
58 V,22 | dalyvauti ir jo šlovėje. Paulius tai mini įvairiose vietose.
59 V,22 | buvo Kristaus pažeminimas, tai Dievo akyse jis reiškė jo
60 V,22 | didybę bei dvasinę brandą. Tai įrodo visų kartų kankiniai
61 V,23 | patvirtintas Prisikėlimo jėga, tai reiškia, jog visų žmogiškųjų
62 V,23 | veikti ypač per kančią, tai yra žmogaus silpnumą ir
63 V,23 | išbandymų sūkuryje, nes tai yra ypatingas Kristaus kentėjimų
64 V,23 | ruožtu turi ugdyti pats. Tai ištvermės dorybė, leidžianti
65 V,23 | dorybė, leidžianti priimti tai, kas vargina ir sukelia
66 V,24 | pasaulio atpirkimo gėrį. Tai neišsemiamas ir neišsenkantis
67 V,24 | pasaulio Atpirkimą. ~Ar tai reiškia, kad Kristaus įvykdytam
68 V,24 | Atpirkimui dar kažko trūksta? Ne. Tai tik reiškia, kad Atpirkimas,
69 V,24 | kančios pačią esmę sudaro tai, kad ji turi būti nepaliaujamai
70 V,24 | kančią. Ji papildo šią kančią tai, kaip Bažnyčia papildo atperkamąjį
71 V,24 | galvoti ir kalbėti apie tai, “ko trūksta” Kristaus kentėjimams.
72 V,24 | Kristaus kentėjimams. Apaštalas tai aiškiai pasako rašydamas: “
73 V,24 | papildo žmogaus kentėjimai. Tai pabrėžia dieviškąją ir žmogiškąją
74 V,24 | ypatingą vertę Bažnyčios akyse. Tai gėris, prieš kurį Bažnyčia
75 VI,25 | Ypatinga paguoda yra pažymėti – tai taip pat tiksliai atitinka
76 VI,25 | tarpusavyje susipynę, jog tai ne tik įrodė jos nepajudinamą
77 VI,25 | papildo”– ir širdyje turi tai, – „ko trūksta Kristaus
78 VI,25 | išpažinėjai bus persekiojami, o tai, kaip mes žinome, vyko ne
79 VI,25 | pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite – jis manęs nekentė
80 VI,25 | šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios. <...>
81 VI,25 | persekios. <...> Ir visa tai jums darys dėl manęs, nes
82 VI,25 | siuntęs” (85). „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte
83 VI,26 | Šiuose žmonėse įvykdyta tai, ką pirmieji kančios ir
84 VI,26 | gyvenimo bei pašaukimo matmuo. Tai savitai patvirtina dvasinę
85 VI,26 | pakeista malone iš išorės, tai padaroma tik iš vidaus.
86 VI,26 | paguodos Dvasios galia. ~Tai ne viskas: dieviškasis Atpirkėjas
87 VI,26 | kančios prasmę. Visų pirma tai – kvietimas. Tai yra pašaukimas.
88 VI,26 | Visų pirma tai – kvietimas. Tai yra pašaukimas. Kristus
89 VII,28 | pasirengimą pasitarnauti. Tai tarsi tam tikra vidinė širdies
90 VII,28 | yra jautrus kito kančiai, tai žmogus, kurį jaudina kito
91 VII,29 | reikšmę, mes linkę manyti, jog tai yra ir pašaukimas, ne tik
92 VII,29 | specializavosi mūsų laikais. Tai neabejotinai rodo, kad šiandien
93 VII,29 | nuolat auga. Turėdami visa tai prieš akis, galime sakyti,
94 VII,30 | kurie paklaus, kada jie visa tai jam padarė, Žmogaus Sūnus
95 VII,30 | tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų
96 VII,30 | paskutinįjį teismą padeda mums tai suprasti su visu evangeliniu
97 VIII,31 | susiję su žmogaus slėpiniu, tai jie, be abejo, ypatingu
98 VIII,31 | didybę”. Patirtis rodo, kad tai gali būti labai dramatiška.
99 VIII,31 | labai dramatiška. Bet kai tai iki galo įvyksta ir nušviečia
|