Chapter,Paragraph

 1  I,1    |           juo dėl visų tų, kuriems tai gali padėti – panašiai kaip
 2  I,1    |        gali padėti – panašiai kaip tai padėjo jam – suvokti išganingąją
 3  I,2    |     pasaulio kentėjimas, vis dėlto tai, ką išreiškiame žodžiu “
 4  I,3    |     įvykdytas per Kristaus Kryžių, tai yra per jo kančią. Kartu
 5  I,3    |       įžengia kančia. Kaip žinoma, tai įvyksta įvairiais jo gyvenimo
 6  I,4    | žmogiškajai kančiai turi prasidėti tai, apie ką bus kalbama toliau
 7  I,4    |            galia drįstame paliesti tai, kas kiekviename žmoguje
 8 II,5    |           atsakymų. Akivaizdu, jog tai nėra tik kančios aprašymo
 9 II,5    |     geriausiai įvaldo “reakcijos”, tai yra terapijos, metodais.
10 II,5    |        terapijos, metodais. Tačiau tai yra tik viena sritis. Žmogaus
11 II,5    |          kūną, o moralinė kančia – tai “sielos skausmas”. Čia kalbama
12 II,5    |          pirmosios kančios atveju, tai ne taip aiškiai apibrėžiama
13 II,6(14)|                                    Tai stipriai juto psalmininkas (
14 II,7    |            žmogus patiria blogį ir tai patirdamas tampa kančios
15 II,7    |       metafizinėje būtyje. ~Tačiau tai nereiškia, kad kančia psichologine
16 II,7    |   paženklinta “ypatingu” aktyvumu. Tai yra daugeriopas ir subjektyviai
17 II,8    |          tampa itin koncentruotas. Tai įvyksta, pavyzdžiui, gamtos
18 II,8    |       pagalvokime apie nederlių ir tai, kas su juo ar įvairiomis
19 III,9   |            kyla klausimas – kodėl? Tai klausimas apie kančios pagrindą
20 III,9   |   apibrėžia jos žmogiškąjį turinį, tai, kas kančią daro būtent
21 III,9   |         žmogus, kenčia dar labiau. Tai sunkus klausimas, lygiai
22 III,10  |           nuodėmės pobūdį tikrąja, tai yra bibline ir teologine,
23 III,10  |            pat remiasi Apreiškimu, tai yra kad Dievas yra teisingas
24 III,10  |    sprendimu už mūsų nuodėmes visa tai padarei” (23). ~Jobo draugų
25 III,10  |        remia teisingumo tvarka, ir tai atitinka vieno iš Jobo draugų
26 III,11  |       principas yra teisingas. Jis tai daro remdamasis savo paties
27 III,11  |        pobūdį. Senajame Testamente tai ypatingai įrodo teisiojo
28 III,11  |           išbandyti Jobą, jis daro tai norėdamas parodyti jo teisumą.
29 III,11  |         kančią. Tačiau jau savaime tai yra pakankamas argumentas,
30 III,12  |          gėrį tame, kuris kenčia. ~Tai yra ypač svarbus kančios
31 III,12  |        turi tarnauti atsivertimui, tai yra gėrio atstatymui subjekte,
32 IV,14   |  krikščioniškosios soteriologijos, tai yra išganymo teologijos,
33 IV,14   |            atidavusio” Tėvo meilė. Tai meilė žmogui, meilė “pasauliui”:
34 IV,14   |          meilė. ~Čia susiduriame – tai turime aiškiai suvokti bendrai
35 IV,14   |       įspraudė į teisingumo rėmus. Tai Atpirkimo, į kurį nurodo
36 IV,15   |      konkrečios nuodėmės padarinį (tai akivaizdžiai rodo teisiojo
37 IV,15   |          kūnų prisikėlimo procesą. Tai yra dvi esminės “amžinojo
38 IV,15   |       esminės “amžinojo gyvenimo”, tai yra žmogaus galutinės laimės
39 IV,15   |           sąlygos; išgelbėtiesiems tai reiškia, jog eschatologinėje
40 IV,15   |   apšviečia nauja išganymo šviesa. Tai – Evangelijos šviesa, Geroji
41 IV,15   |         pamilo savo viengimį Sūnų, tai yra jis nuolat jį myli;
42 IV,16   |         kančių bandomiems žmonėms. Tai “dvasingieji vargdieniai”,
43 IV,16   |     ketinimai jį nužudyti. Kristus tai žinojo ir dažnai kalbėjo
44 IV,17   |          mastą. Galima sakyti, jog tai “pavaduojamoji” kančia;
45 IV,17   |          kančia; tačiau pirmiausia tai yra “atperkamoji” kančia.
46 IV,18   |             Kenčiantis Tarnas – ir tai yra svarbiausia analizuojant
47 IV,18   |          tą patį klausimą (ir daro tai dar radikaliau, nes jis
48 IV,18   |         atsako ne tik savo mokslu, tai yra Gerąja Naujiena, bet
49 IV,18   |             kodėl mane apleidai?”, tai reiškia ne tik tą apleidimą,
50  V,19   |    situaciją. Jobas tarytum numatė tai sakydamas: “Juk aš žinau,
51  V,19   |     tapusios Atpirkimo kaina. Apie tai kalba Kenčiančio Tarno giesmė
52  V,19   |        Izaijo knygoje. Vėliau apie tai kalbės Kristaus krauju užantspauduotos
53  V,20   |          Kristaus kančios dalyviu, tai tik todėl, kad Kristus atvėrė
54  V,20   |          iki kančios ir mirties, – tai šia kančia ir mirtimi jis
55  V,20   |    Gyvendamas jame – o suprasdamas tai per savo tikėjimą Paulius
56  V,21   |            Prisikėlusiojo patirtį, tai yra per ypatingą dalyvavimą
57  V,21   |      kuriuos jums tenka pakelti. O tai ir yra teisingo Dievo teismo
58  V,22   |   dalyvauti ir jo šlovėje. Paulius tai mini įvairiose vietose.
59  V,22   |         buvo Kristaus pažeminimas, tai Dievo akyse jis reiškė jo
60  V,22   |         didybę bei dvasinę brandą. Tai įrodo visų kartų kankiniai
61  V,23   |     patvirtintas Prisikėlimo jėga, tai reiškia, jog visų žmogiškųjų
62  V,23   |            veikti ypač per kančią, tai yra žmogaus silpnumą ir
63  V,23   |            išbandymų sūkuryje, nes tai yra ypatingas Kristaus kentėjimų
64  V,23   |           ruožtu turi ugdyti pats. Tai ištvermės dorybė, leidžianti
65  V,23   |         dorybė, leidžianti priimti tai, kas vargina ir sukelia
66  V,24   |           pasaulio atpirkimo gėrį. Tai neišsemiamas ir neišsenkantis
67  V,24   |            pasaulio Atpirkimą. ~Ar tai reiškia, kad Kristaus įvykdytam
68  V,24   |  Atpirkimui dar kažko trūksta? Ne. Tai tik reiškia, kad Atpirkimas,
69  V,24   |          kančios pačią esmę sudaro tai, kad ji turi būti nepaliaujamai
70  V,24   |      kančią. Ji papildo šią kančią tai, kaip Bažnyčia papildo atperkamąjį
71  V,24   |            galvoti ir kalbėti apie tai, “ko trūksta” Kristaus kentėjimams.
72  V,24   |    Kristaus kentėjimams. Apaštalas tai aiškiai pasako rašydamas: “
73  V,24   |        papildo žmogaus kentėjimai. Tai pabrėžia dieviškąją ir žmogiškąją
74  V,24   |    ypatingą vertę Bažnyčios akyse. Tai gėris, prieš kurį Bažnyčia
75 VI,25   |    Ypatinga paguoda yra pažymėti – tai taip pat tiksliai atitinka
76 VI,25   |          tarpusavyje susipynę, jog tai ne tik įrodė jos nepajudinamą
77 VI,25   |          papildo”– ir širdyje turi tai, – „ko trūksta Kristaus
78 VI,25   |    išpažinėjai bus persekiojami, o tai, kaip mes žinome, vyko ne
79 VI,25   |            pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite – jis manęs nekentė
80 VI,25   |  šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios. <...>
81 VI,25   |           persekios. <...> Ir visa tai jums darys dėl manęs, nes
82 VI,25   |            siuntęs” (85). „Aš jums tai kalbėjau, kad manyje atrastumėte
83 VI,26   |            Šiuose žmonėse įvykdyta tai, ką pirmieji kančios ir
84 VI,26   |     gyvenimo bei pašaukimo matmuo. Tai savitai patvirtina dvasinę
85 VI,26   |         pakeista malone iš išorės, tai padaroma tik iš vidaus.
86 VI,26   |           paguodos Dvasios galia. ~Tai ne viskas: dieviškasis Atpirkėjas
87 VI,26   |         kančios prasmę. Visų pirma tai – kvietimas. Tai yra pašaukimas.
88 VI,26   |        Visų pirma tai – kvietimas. Tai yra pašaukimas. Kristus
89 VII,28  |          pasirengimą pasitarnauti. Tai tarsi tam tikra vidinė širdies
90 VII,28  |          yra jautrus kito kančiai, tai žmogus, kurį jaudina kito
91 VII,29  |     reikšmę, mes linkę manyti, jog tai yra ir pašaukimas, ne tik
92 VII,29  |       specializavosi mūsų laikais. Tai neabejotinai rodo, kad šiandien
93 VII,29  |         nuolat auga. Turėdami visa tai prieš akis, galime sakyti,
94 VII,30  |       kurie paklaus, kada jie visa tai jam padarė, Žmogaus Sūnus
95 VII,30  |       tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų
96 VII,30  |     paskutinįjį teismą padeda mums tai suprasti su visu evangeliniu
97 VIII,31 |        susiję su žmogaus slėpiniu, tai jie, be abejo, ypatingu
98 VIII,31 |        didybę”. Patirtis rodo, kad tai gali būti labai dramatiška.
99 VIII,31 |          labai dramatiška. Bet kai tai iki galo įvyksta ir nušviečia