Chapter,Paragraph

 1  I,1   |        trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia” (1).
 2  I,3   |        Kristaus Kryžių, tai yra per jo kančią. Kartu Šventaisiais
 3  I,3   |        tampa Bažnyčios keliu, kai į jo gyvenimą įžengia kančia.
 4  I,3   |       žinoma, tai įvyksta įvairiais jo gyvenimo momentais, pasireiškia
 5  I,3   |    susitikimo su žmogumi visų pirma jo kančios kelyje. Šiame susitikime
 6 II,7   |        kančia lieka kažkas pasyvaus jo metafizinėje būtyje. ~Tačiau
 7 III,9  |              kodėl?”; jeigu neranda jo tenkinančio atsakymo, jis,
 8 III,9  |          sielos akims Dievo buvimą, jo išmintį, jėgą ir didybę,
 9 III,9  |        analizuoti jį patį bei visus jo įmanomus atsakymus. ~
10 III,10 |          Šioje baisioje situacijoje jo namus aplanko trys draugai
11 III,11 |             kad Jobas yra nekaltas. Jo kančia yra nekalto žmogaus
12 III,11 |           visų pusių tvora jį patį, jo namus ir viską, ką tik jis
13 III,11 |             jis turi? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijai
14 III,11 |       palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijai padaugėjo žemėje.
15 III,11 |             ir tik paliesk, kas yra jo, tuomet, esu tikras, jis
16 III,11 |         daro tai norėdamas parodyti jo teisumą. Kančia turi išbandymo
17 III,11 |        tokio atsakymo priežastis ir jo reikšmė yra esminė ir transcendentinė,
18 III,12 |        siųstoje kančioje atsispindi jo gailestingumas kviečiant
19 III,12 |             gėrį pačiame žmoguje ir jo santykiuose su kitais, ypač
20 IV,15  |             kad nusidėjusiam žmogui jo žemiškosios istorijos pradžioje
21 IV,15  |             istorijos paveikslą bei jo žemiškąją situaciją: nepaisant
22 IV,16  |            darydamas gera” (32), ir jo veikla pirmiausia palietė
23 IV,16  |          sielos. Kartu jis mokė, ir jo mokymo centre slypi aštuoni
24 IV,16  |         kalbėjo savo mokiniams apie jo laukiančią kančią bei mirtį: “
25 IV,16  |            mirtį ant Kryžiaus (36). Jo suėmimo Getsemananėje metu
26 IV,16  |               Kišk kalaviją atgal į jo vietą. <…> Bet kaip gi išsipildytų
27 IV,17  |            išaugo nelyginant atžala jo akivaizdoje, ~kaip šaknis
28 IV,17  |          dėl mūsų nusižengimų,  ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes. ~
29 IV,17  |            mūsų kaltes. ~Bausmė ant jo krito mūsų išganymui, ~mes
30 IV,17  |     išganymui, ~mes buvome išgydyti jo žaizdomis. ~Visi mes lyg
31 IV,17  |               o Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų (41). ~Kenčiančio
32 IV,17  |    pažeminimu, mušimu, apspjaudymu, jo, kaip kalinio, paniekinimu,
33 IV,17  |      nuodėmes. ”Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų”: visa žmogiškoji
34 IV,17  |         pasaulio nuodėmę” (42). Per jo kančią nuodėmės yra panaikinamos
35 IV,17  |          Tėvas, kenčia kaip žmogus. Jo kančia turi žmogiškąjį matmenį;
36 IV,18  |            kas bebūtų galvojęs apie jo likimą? ~Kai jis buvo atskirtas
37 IV,18  |           Kartu šie žodžiai liudija jo kančią. Kristaus maldos
38 IV,18  |            kad “Viešpats uždėjo ant jo kaltę mūsų visų”  (48) ir
39 IV,18  |             atsiskyrimo nuo Tėvo ir jo atmetimo, pasitraukimo nuo
40  V,21  |            žmogaus gyvenimą ir ypač jo kančią skvarbia, išganinga
41  V,21  |          liudytojai taip pat yra ir jo Prisikėlimo liudytojai.
42  V,21  |          rašo: “Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo galybę ir bendravimą
43  V,21  |    prisikėlimo galybę ir bendravimą jo kentėjimuose, noriu panašiai
44  V,21  |        šviesoje pasiekė “bendravimą jo kentėjimuose”, kurį mini,
45  V,21  |          Teisingojo Dievo akyse per jo teismą Karalystės pasirodys
46  V,22  |           yra pašaukti dalyvauti ir jo šlovėje. Paulius tai mini
47  V,22  |      kentėjimuose, kad ir tada, kai jo šlovė apsireikš, galėtumėte
48  V,22  |          tai Dievo akyse jis reiškė jo išaukštinimą. Ant kryžiaus
49  V,22  |       pilnatvę. Silpnume pasireiškė jo jėga, o pažeminime – visa
50  V,22  |           jėga, o pažeminime – visa jo mesijinė didybė. Argi neįrodo
51  V,22  |             agonijos metu Golgotoje jo ištarti žodžiai, ypač jo
52  V,22  |            jo ištarti žodžiai, ypač jo nukryžiavimo kaltininkams: “
53  V,22  |      Kristaus išpažinėjai, ištikimi jo žodžiams: “Nebijokite tų,
54  V,23  |           tas išaukštinimas įvyksta jo išaukštinimas, patvirtintas
55  V,23  |             įsitikinimą, jog kančia jo nesužlugdys ir neatims iš
56  V,23  |           nesužlugdys ir neatims iš jo žmogiškajai būtybei būdingo
57  V,24  |        trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia” (78).
58  V,24  |         gėris. Joks žmogus nebegali jo papildyti. Bet kartu, Bažnyčios
59  V,24  |           Bet kartu, Bažnyčios kaip jo Kūno slėpinyje Kristus tam
60  V,24  |         tačiau tuo pat metu Kristus jo neuždarė: išganingoje kančioje,
61  V,24  |        trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia”. ~
62  V,24  |     perstojo semia iš neišsenkančių jo šaltinių, yra toji dimensija,
63 VI,25  |            kančia drauge su gyvuoju jo mokymo Žodžiu tapo turtingu
64 VI,25  |            dalią, tiek iš pirmosios jo mokinių bei išpažinėjų kartos,
65 VI,25  |             aukščiausią vietą užima jo Motina – jos visas gyvenimas
66 VI,25  |  atperkamąja jos Sūnaus mirtimi. Iš jo lūpų jos išgirsti žodžiai
67 VI,25  |          labai aiškiai atsispindėjo jo Motinos gyvenime, šviesoje
68 VI,25  |       įvairiomis progomis sakė, jog jo mokiniai ir išpažinėjai
69 VI,25  |     persekiojimų ir išmėginimų „dėl jo vardo” metu. Šie persekiojimai
70 VI,25  |       Prisikėlimas neatsiejamas nuo jo Kančios ir mirties, jis
71 VI,26  |         žmogiškuosius kentėjimus su jo išganinga kančia. Šiuose
72 VI,26  | atsiskleidžia tarsi visiškai naujas jo gyvenimo bei pašaukimo matmuo.
73 VI,26  |            blogio autorių šėtoną ir jo nuolatinį maištą prieš Kūrėją.
74 VI,26  |          tam tikra prasme per pačią jo kentėjimų šerdį. Kančia
75 VI,26  |  kenčiančiojo siela būtų persmelkta jo šventosios Motinos, kuri
76 VI,27  |      seseryse regi tarsi daugialypį jo antgamtinės galios subjektą.
77 VII,28 |        pasigailėjo. Jis priėjo prie jo, <…> aptvarstė [žaizdas]”,
78 VII,28 |            ir pažadėdamas atlyginti jo išlaidas. ~Palyginimas apie
79 VII,28 |               turime “sustoti” prie jo. Gailestingasis samarietis
80 VII,29 |            dėl tos nesavanaudiškos, jo širdyje pabundančios ir
81 VII,29 |          abejingumo savo artimui ir jo kančioms, formomis. ~Čia
82 VII,29 |        padidinti tą savo artimui ir jo kančioms jautrumą, kurio
83 VII,29 |            atstoti žmogaus širdies, jo užuojautos, meilės ar iniciatyvos
84 VII,30 |        Kristaus apreikšta išganinga jo kančios prasmė jokiu būdu
85 VII,30 |            darydamas gera” (94), ir jo darbų nešamas gėris tampa
86 VII,30 |           samarietis, “pasigailėti” jo ir jam padėti. Mesijinėje
87 VII,30 |           kenčiančiame žmoguje, nes jo išganinga kančia buvo kartą
88 VIII,31|           galutinis Adomas, Tėvo ir jo meilės slėpinio apreiškime
89 VIII,31|       žmogui jį patį ir atskleidžia jo pašaukimo didybę” (100).
90 VIII,31|       žmogui jį patį ir atskleidžia jo pašaukimo didybę”. Patirtis