Chapter,Paragraph
1 I,1 | žodžius rašantis Paulius iš Tarso, – drauge galioja
2 I,2 | pasaulyje ir todėl turi būti vis iš naujo apsvarstoma. Nors
3 I,2 | transcendencijai: ji yra vienas iš dalykų, kur žmogui tam tikra
4 I,3 | būtent šiame kelyje. Gimusi iš Atpirkimo slėpinio Kristaus
5 I,3 | ir šis kelias – vienas iš svarbiausiųjų jos kelių. ~
6 I,4 | 4. Iš to kyla šis Atpirkimo metų
7 I,4 | kalbama toliau ir kas kyla iš giliausio širdies poreikio
8 II,5 | kančios subjektą. Kadangi iš dalies žodžius “kančia”
9 II,6 | didžioji knyga apie kančią. Iš Senojo Testamento knygų
10 II,6 | nedėkingumas, patiriamas iš draugų bei kaimynų (15)
11 II,6(16)| Šalia daugybės citatų iš Raudų knygos, plg. psalmininko (
12 II,7 | 7. Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių, Šventajame
13 II,7 | ir blogis sutapatinami. Iš tikrųjų šis žodynas nebuvo
14 II,7 | kaip tokia laikoma blogiu, iš kurio reikia išsivaduoti.
15 II,7 | atskirtas arba kurį pats iš savęs atėmė. Visų pirma
16 II,8 | paskutiniuosius du pasaulinius karus, iš jų antrasis pareikalavo
17 III,9 | dažniausiai aplanko būtent iš ten, bet užduoda jį Dievui,
18 III,10 | į Dievą su šiuo klausimu iš visos širdies, baimės ir
19 III,10 | tapti jokia laikina valdžia. Iš tikrųjų Apreiškimo Dievas
20 III,10 | pirmiausia yra Kūrėjas, iš kurio kartu su egzistencija
21 III,10 | aukščiausiojo Įstatymų leidėjo. Iš čia kyla viena pamatinių
22 III,10 | tvarka, ir tai atitinka vieno iš Jobo draugų įsitikinimą: “
23 III,10 | draugų įsitikinimą: “Kalbu iš patirties: kas pikta aria
24 III,11 | paviršutiniškai. Nors kančia iš tikrųjų turi bausmės prasmę,
25 III,11 | Dievo? <…> Argi neaptvėrei iš visų pusių tvora jį patį,
26 IV,14 | kad jis išlaisvintų žmogų iš blogio, kuriame glūdi galutinė
27 IV,14 | Jobo kančias), anksčiau iš Jėzaus pokalbio su Nikodemu
28 IV,14 | transcendentines blogio šaknis, iš kurių blogis skleidžiasi
29 IV,15 | laukiama net kaip išlaisvinimas iš šio gyvenimo kančių. Kartu
30 IV,15 | viengimis Sūnus išvaduoja žmogų iš nuodėmės ir mirties. Pirmiausia
31 IV,15 | nuodėmės ir mirties. Pirmiausia iš žmonijos istorijos jis ištrina
32 IV,15 | kentėjimų ir neišlaisvina iš kančios visos žmonijos egzistencijos
33 IV,16 | alkanus, išlaisvindavo žmones iš kurtumo, aklumo, raupsų,
34 IV,17 | akivaizdoje, ~kaip šaknis iš sausos žemės. ~Jis nebuvo
35 IV,17 | viengimis Dievo Sūnus: “Dievas iš Dievo”. Taigi vien tik jis,
36 IV,18 | ir ypač 22 [21] psalmėje, iš kurios ir pateikiama ši
37 IV,18 | kalbėjo Nikodemui, kuri net iš kančios kuria gėrį, lygiai
38 IV,18 | pasiektas Kristaus kryžiumi, iš kurio ir toliau nuolat srovena.
39 IV,18 | jame mes taip pat turime iš naujo kelti kančios prasmės
40 V,19 | Viešpaties Tarno giesmės iš Izaijo knygos eilutės veda
41 V,19 | liudytojai. Štai žodžiai iš apaštalo Petro pirmojo laiško: “
42 V,19 | žinote, kad esate atpirkti iš niekingos nuo protėvių paveldėtos
43 V,19 | Pirmajame laiške korintiečiams: “Iš tiesų esate atpirkti už
44 V,20 | paties kančias; jis randa jas iš naujo, per tikėjimą, praturtintas
45 V,21 | pasiekčiau ir prisikėlimą iš numirusių” (64). Apaštalas
46 V,21 | numirusių” (64). Apaštalas iš tikrųjų pirmiausia patyrė
47 V,21 | kaina Dievo karalystė buvo iš naujo įtvirtinta žmonijos
48 V,22 | karalystės perspektyva susijusi iš Kristaus kryžiaus kylančios
49 V,23 | 23. Kančia iš tikrųjų visuomet yra išbandymas –
50 V,23 | žmonija priversta patirti. Iš šventojo Pauliaus laiškų
51 V,23 | jo nesužlugdys ir neatims iš jo žmogiškajai būtybei būdingo
52 V,23 | gyvenimo prasmės suvokimas. Iš tikrųjų ši prasmė atsiskleidžia
53 V,23 | meilėje, tuo labiau jis iš naujo atranda save kančioje:
54 V,24 | vienybę liudija anksčiau iš Laiško kolosiečiams cituoti
55 V,24 | vienybėje su Kristumi – gauna iš Kristaus ne tik jau minėtos
56 V,24 | Atpirkimą, be perstojo semia iš neišsenkančių jo šaltinių,
57 VI,25 | Jėzaus kentėjimų dalią, tiek iš pirmosios jo mokinių bei
58 VI,25 | išpažinėjų kartos, tiek iš jų sekėjų praėjus šimtmečiams.
59 VI,25 | atperkamąja jos Sūnaus mirtimi. Iš jo lūpų jos išgirsti žodžiai
60 VI,25 | prie Kančios evangelijos, iš anksto įkūnydama pradžioje
61 VI,25 | šventojo Pauliaus frazę. Ji iš tikrųjų turi ypatingą vardą
62 VI,25 | Evangelijoje kaip vieną iš Gerosios Naujienos temų,
63 VI,25 | Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės;
64 VI,25 | ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl
65 VI,26 | tuo pačiu metu kiekvienas iš jų tam tikra prasme tęsia
66 VI,26 | žmonėms. ~Per šimtmečius iš kartos į kartą buvo pastebėta,
67 VI,26 | perkeista ir pakeista malone iš išorės, tai padaroma tik
68 VI,26 | išorės, tai padaroma tik iš vidaus. Kristus per savo
69 VI,26 | kančioje ir gali veikti iš šios kančios vidaus savo
70 VI,26 | ir labiausiai išaukštinta iš visų atpirktųjų, širdimi.
71 VI,26 | atsakymas būtų suvoktas iš vidaus. Kristus į šį žmogaus
72 VI,26 | išganingoji kančios prasmė iš Kristaus lygmens nusileidžia
73 VI,27 | suvokimas ne tik užvaldo žmogų iš vidaus, bet, atrodo, paverčia
74 VI,27 | priimti pagalbą ir globą iš kitų ir tuo pačiu metu pats
75 VI,27 | kuris be perstojo gimsta iš Atpirkėjo kryžiaus, būtent
76 VI,27 | Bažnyčios ganytojai ir būtent iš jų siekia pagalbos ir paramos!
77 VI,27 | versmės ištrykšta būtent iš pačios žmogiškosios silpnybės.
78 VII,28 | gi mano artimas?” (90). Iš trijų žmonių, ėjusių keliu
79 VII,28 | trijų žmonių, ėjusių keliu iš Jeruzalės į Jerichą ir pamačiusių
80 VII,28 | gailestingasis samarietis iš Kristaus palyginimo nesustoja
81 VII,28 | palyginimo nesustoja vien tik iš gailesčio ar užuojautos.
82 VII,28 | Čia mes paliečiame vieną iš esminių krikščioniškosios
83 VII,29 | Jis, kaip ir samarietis iš Evangelijos palyginimo,
84 VII,29 | profesija. Institucijos, iš kartos į kartą vykdžiusios “
85 VII,29 | apie samarietį tapo vienu iš esminių moralės kultūros
86 VII,30 | Žmogaus Sūnus atsakys: “Iš tiesų sakau jums, kiek kartų
87 VII,30 | kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių,
88 VII,30 | kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man
89 VIII,31 | apie šią tiesą kalbėjo: “Iš tiesų tiktai įsikūnijusio
|