Chapter,Paragraph
1 I,1 | tai gali padėti – panašiai kaip tai padėjo jam – suvokti
2 I,2 | Šventaisiais Atpirkimo metais kaip ypatingu Bažnyčios jubiliejumi.
3 I,2 | prigimčiai. Kančia gili kaip pats žmogus būtent todėl,
4 I,3 | gyvenimą įžengia kančia. Kaip žinoma, tai įvyksta įvairiais
5 I,4 | o tikėjimo imperatyvas – kaip pavyzdys, išreikštas pradžioje
6 II,5 | subjektyviuoju matmeniu kaip asmeninis vyksmas, glūdintis
7 II,5 | apmąstoma ir suvokiama kaip eksplicitiška problema;
8 II,5 | pasaulį. ~Atrodo, kad medicina kaip mokslas ir kartu gydymo
9 II,5 | kūniškąjį ir dvasinį elementą, kaip tiesioginį kančios subjektą.
10 II,5 | skausmas” galime vartoti kaip sinonimus, kūno kančia yra
11 II,5 | tiek pat plati ir įvairi kaip ir kūno kančia. Tačiau pirmosios
12 II,6 | Testamente žmogus suvokiamas kaip kūno ir sielos vienovė,
13 II,7 | 7. Kaip matome iš pateiktų pavyzdžių,
14 II,7 | šias tradicijas pati būtis kaip tokia laikoma blogiu, iš
15 II,8 | periodą galime galvoti tik kaip apie nesulyginamą kančių
16 III,9 | patiriamą kančią, lygiai kaip ir į viso kančios pasaulio
17 III,9 | tenkinančio atsakymo, jis, kaip žmogus, kenčia dar labiau.
18 III,9 | sunkus klausimas, lygiai kaip ir kitas jam artimas klausimas
19 III,9 | bet užduoda jį Dievui, kaip pasaulio Kūrėjui ir Viešpačiui.
20 III,9 | apskritai neigti Dievą. Kaip pasaulio egzistavimas atveria
21 III,9 | žmogaus kančios klausimas ir kaip atidžiai reikia analizuoti
22 III,10| nerimo kupina siela; ir, kaip matome Senojo Testamento
23 III,10| visuomet ištinka žmogų kaip bausmė už nusikaltimą. Ją
24 III,10| gali būti prasminga tik kaip bausmė už nuodėmę, taigi
25 III,10| kuri kančią mums parodo kaip Dievo siųstą bausmę už žmonių
26 III,10| Šiuo požiūriu kančia atrodo kaip “pateisintas blogis”. Tie,
27 III,10| Tie, kurie kančią aiškina kaip bausmę už nuodėmes, savo
28 III,11| kančia ir turi būti priimta kaip slėpinys, kurio žmogus savo
29 III,12| pabrėžiama auklėjamoji kančios, kaip bausmės, reikšmė. Taigi
30 IV,14 | daugybę jos laikinų formų (kaip ir į teisiojo Jobo kančias),
31 IV,15 | vertinti žmogaus kančią kaip konkrečios nuodėmės padarinį (
32 IV,15 | priklausomybės kriterijų (kaip kad elgėsi trys Jobo draugai),
33 IV,15 | Ji dažnai laukiama net kaip išlaisvinimas iš šio gyvenimo
34 IV,15 | pasmerktas pamažu suirti, kaip kad nusidėjusiam žmogui
35 IV,15 | kuri įsišaknijo istorijoje kaip įgimtas paveldėjimas, kaip “
36 IV,15 | kaip įgimtas paveldėjimas, kaip “pasaulio nuodėmė” bei asmeninių
37 IV,16 | atgal į jo vietą. <…> Bet kaip gi išsipildytų Raštai, kad
38 IV,16 | davęs?!” (38). Šis atsakymas kaip ir kiti įvairiose Evangelijos
39 IV,16 | aptinkami atsakymai, rodo, kaip giliai Kristus buvo persiėmęs
40 IV,17 | atžala jo akivaizdoje, ~kaip šaknis iš sausos žemės. ~
41 IV,17 | mušimu, apspjaudymu, jo, kaip kalinio, paniekinimu, neteisingu
42 IV,17 | todėl, kad jis vienintelis, kaip viengimis Sūnus, galėjo
43 IV,17 | yra tos pačios prigimties kaip Tėvas, kenčia kaip žmogus.
44 IV,17 | prigimties kaip Tėvas, kenčia kaip žmogus. Jo kančia turi žmogiškąjį
45 IV,18 | pakluso, – burnos nepravėrė. ~Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, ~
46 IV,18 | ėriukas, vedamas pjauti, ~kaip tyli avis kerpama, taip
47 IV,18 | nes jis yra ne tik žmogus, kaip Jobas, bet ir viengimis
48 IV,18 | dieną šv. Paulius nusakys kaip: “žodį apie kryžių” (44). ~
49 IV,18 | mane ši taurė. Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!” (45)
50 IV,18 | Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!” (45) bei vėliau: “Mano
51 IV,18 | kurį dreba žmogus. Lygiai kaip ir Kristus Getsemanėje,
52 IV,18 | kančios kuria gėrį, lygiai kaip ir aukščiausias pasaulio
53 V,19 | kryptimi: ~Kai save atiduos kaip auką už nuodėmę, ~matys
54 V,20 | apaštalas taip pat rašo: “Kaip mums gausiai tenka Kristaus
55 V,20 | broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią
56 V,20 | Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą” (61). ~
57 V,21 | kentėjimuose, noriu panašiai kaip jis numirti, kad pasiekčiau
58 V,22 | kentėjimuose šie žodžiai nuskamba kaip nuostabiausias pavyzdys.
59 V,22 | kančioje paslėptą šlovę, kuri kaip anksčiau, taip ir dabar
60 V,22 | atsispindi žmogiškoje kančioje kaip žmogaus dvasinės didybės
61 V,23 | paraginimą: “Bet jei nukenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija,
62 V,24 | nuolat dvasiškai statydinasi kaip Kristaus Kūnas. Šiame Kūne
63 V,24 | susivienijęs su Kristumi – lygiai kaip apaštalas Paulius kenčia
64 V,24 | papildyti. Bet kartu, Bažnyčios kaip jo Kūno slėpinyje Kristus
65 V,24 | žmonijos istorijoje. Jis auga kaip Kristaus Kūnas, Bažnyčia,
66 V,24 | papildo šią kančią tai, kaip Bažnyčia papildo atperkamąjį
67 V,24 | šią plotmę, šią Bažnyčios kaip Kristaus Kūno dimensiją,
68 VI,25 | ji pradėjo matyti savo, kaip motinos, misiją vieninteliu
69 VI,25 | kančios buvimą Evangelijoje kaip vieną iš Gerosios Naujienos
70 VI,25 | galią bei reikšmę Kristaus, kaip Mesijo, misijoje ir kartu
71 VI,25 | bus persekiojami, o tai, kaip mes žinome, vyko ne tik
72 VI,25 | širdis iš anksto negalvoti, kaip ginsitės; aš jums duosiu
73 VI,26 | Daugelis šventųjų, tokie kaip šv. Pranciškus Asyžietis,
74 VI,26 | branda bei dvasinė didybė kaip jaudinanti pamoka sveikiesiems. ~
75 VI,27 | dvasiniu matmeniu jis, panašiai kaip Kristus, pasitarnauja savo
76 VI,27 | antgamtinės galios subjektą. Kaip dažnai į juos kreipiasi
77 VII,29| dėl meilės artimui. Jis, kaip ir samarietis iš Evangelijos
78 VII,29| visuotinai pripažinta ir kaip žmogiškoji tiesa. Ne be
79 VII,29| atitinkamų profesijų žmonės. Kaip ryškiai gailestingąjį samarietį
80 VII,29| pat galima apibūdinti ir kaip apaštalavimą, jeigu ji vykdoma
81 VII,29| moralinės vertybės, tokios kaip žmonių solidarumas, krikščioniškoji
82 VII,30| gailestingąjį samarietį, kuris, kaip minėjome, priklauso kančios
83 VII,30| mesijinę savo misijos programą, kaip kad sako pranašas: “Viešpaties
84 VII,30| teismą nedviprasmiškai rodo, kaip svarbu dėl amžinojo gyvenimo,
85 VII,30| prie savo artimo kančios, kaip kad sustojo gailestingasis
86 VII,30| kentėjimuose” (98), lygiai kaip visi yra pakviesti savo
|