Chapter,Paragraph

 1  I     |                                  I. ĮŽANGA ~  ~
 2  I,3   |       tampa Bažnyčios keliu, kai į jo gyvenimą įžengia kančia.
 3 II,5   |    esminius klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Akivaizdu,
 4 II,5   |      remtis, norėdami įsigilinti į žmogaus kančios pasaulį. ~
 5 II,5   |        būties matmeniu ir nurodo į kūniškąjį ir dvasinį elementą,
 6 II,7   |         kančios tikrovė mus veda į klausimą apie blogio esmę:
 7 II,7   |         Krikščioniškas atsakymas į jį skiriasi nuo kai kurių
 8 II,8   |      kančios pasaulis, padalytas į daugelį, nesuskaitomą daugybę
 9 II,8   | Kenčiantys žmonės panašūs vienas į kitą savo padėtimi ir likimo
10 II,8   |   ypatingas iššūkis, kviečiantis į bendrystę ir solidarumą.
11 II,8   |  apmąstyme stengsimės atsiliepti į šį raginimą. ~Žvelgdami
12 II,8   |          šį raginimą. ~Žvelgdami į kančios pasaulį asmenine
13 III,9  |                     9. Žvelgiant į kiekvieno žmogaus patiriamą
14 III,9  | patiriamą kančią, lygiai kaip ir į viso kančios pasaulio ištakas,
15 III,10 |         10. Žmogus gali kreiptis į Dievą su šiuo klausimu iš
16 III,10 |    Dievas laukia šio klausimo ir į jį įsiklauso. Gyviausiai
17 III,11 |         tikras, jis iškeiks tave į akis” (25). Jeigu Viešpats
18 III,11 |     tikra prasme ji yra aliuzija į Kristaus kančią. Tačiau
19 III,11 |      argumentas, kodėl atsakymas į kančios prasmės klausimą
20 III,11 |        tik nepakankama panašiose į teisiojo Jobo situacijose,
21 III,13 |          rasti teisingą atsakymą į kančios klausimą “kodėl”,
22 III,13 |         kodėl”, turime pažvelgti į dieviškosios meilės apreiškimą,
23 III,13 |       slėpinio ir rasti atsakymą į klausimą “kodėl”. ~Norėdami
24 IV,14  |      pasakyti žodžiai nuveda mus į pačią išganingojo Dievo
25 IV,14  |        tam tikra prasme įspraudė į teisingumo rėmus. Tai Atpirkimo,
26 IV,14  | teisingumo rėmus. Tai Atpirkimo, į kurį nurodo teisiojo Jobo
27 IV,14  |          išimtinai buvo sutelkti į kančią bei daugybę jos laikinų
28 IV,14  |       jos laikinų formų (kaip ir į teisiojo Jobo kančias),
29 IV,15  |         slypi lypis įsitraukimas į nuodėmę. ~Lygiai taip yra
30 IV,15  |    žodžiai: “Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!” (30). Taigi
31 IV,16  |          bei mirtį: “Štai einame į Jeruzalę, ir Žmogaus Sūnus
32 IV,16  |  prisikels” (35). Kristus žengia į kančią ir mirtį gerai žinodamas
33 IV,16  |       sako: “Kišk kalaviją atgal į jo vietą. <…> Bet kaip gi
34 IV,16  |     gyvenimą” (39). Kristus eina į savo kančią suprasdamas
35 IV,18  |    svarstymai mus atveda tiesiai į Getsemanę ir Golgotą, kur
36 IV,18  |      plačiausią įmanomą atsakymą į šį klausimą. Galima sakyti,
37 IV,18  |      atsakymo kilmė yra ta pati. Į klausimą apie kančią ir
38 IV,18  |          tam tektų prasiskverbti į dieviškąjį ir žmogiškąjį
39 IV,18  |          Drauge ji buvo perkelta į visiškai naują matmenį ir
40 IV,18  |         rasti giliausią atsakymą į jį. ~  ~
41  V,19  |         žmogiškoji kančia pateko į naują situaciją. Jobas tarytum
42  V,19  |  žmogiškąją kančią pakeldamas jį į Atpirkimo lygmenį. Taigi
43  V,20  |     Kitoje vietoje jis kreipiasi į savo adresatus padrąsinimo
44  V,20  |    Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus
45  V,20  | gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo
46  V,20  |    tikėjimą Paulius atsako meile į meilę, – Kristus ypatingu
47  V,21  |       prisikėlimo galybę” kelyje į Damaską ir tik vėliau šioje
48  V,21  |   daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę” (65). Laiške
49  V,21  |        per savo kančią įvedė mus į šią karalystę. Taip pat
50  V,21  |       slėpinio, bręsta įžengimui į Karalystę. ~
51  V,22  |          pačių kančią įsitraukia į Kristaus kančią, yra pašaukti
52  V,22  |          atsiskleidžia žvelgiant į Kryžių ir Prisikėlimą. Prisikėlimas
53  V,22  |          kartais net be tikėjimo į Kristų kenčia ir paaukoja
54  V,23  |         šventojo Pauliaus laiškų į mus dažnai prabyla evangelinis
55  V,23  |       tarsi specialus pašaukimas į dorybę, kurią žmogus savo
56  V,24  |           Kiek žmogus įsitraukia į Kristaus kentėjimus – nesvarbu,
57 VI,25  |          patirti skubotai bėgant į Egiptą dėl žiauraus Erodo
58 VI,25  |        požiūriu. Marijos kopimas į Kalvarijos kalną ir stovėjimas
59 VI,25  |        išsižadėjus” (82). Kelias į Dangaus karalystę yra „ankštas
60 VI,25  |        ir plačiu keliu, vedančiu į „pražūtį” (83).  Jis taip
61 VI,25  |     liudyti. Taigi įsidėkite sau į širdis iš anksto negalvoti,
62 VI,26  |         Per šimtmečius iš kartos į kartą buvo pastebėta, jog
63 VI,26  |           pasaulio, atsigręžusio į Kūrėją, laisvo nuo nuodėmės
64 VI,26  |      lėtai, bet veiksmingai veda į šį pasaulį, į Tėvo karalystę
65 VI,26  |   veiksmingai veda į šį pasaulį, į Tėvo karalystę kenčiantį
66 VI,26  |         žmonės įvairiai reaguoja į kentėjimą. Tačiau apskritai
67 VI,26  |      suvoktas iš vidaus. Kristus į šį žmogaus klausimą apie
68 VI,26  |      tiktai abstraktus atsakymas į klausimą apie kančios prasmę.
69 VI,26  |     Kristaus lygmens nusileidžia į žmogaus lygmenį ir tampa
70 VI,27  |     galios subjektą. Kaip dažnai į juos kreipiasi Bažnyčios
71 VII,28 | palyginimu Kristus nori atsakyti į klausimą: “O kas gi mano
72 VII,28 |        ėjusių keliu iš Jeruzalės į Jerichą ir pamačiusių gulintį
73 VII,28 |        žaizdas]”, tada “nugabeno į užeigą ir slaugė jį” (91).
74 VII,29 |        profesijos! Atsižvelgdami į “evangelinę” jų reikšmę,
75 VII,29 |          Institucijos, iš kartos į kartą vykdžiusios “samarietišką”
76 VII,30 |         pačia savo esme įsilieja į jaudinantį paskutiniojo
77 VII,30 |    svarbu dėl amžinojo gyvenimo, į kurį pakviestas kiekvienas
78 VII,30 |     žmonių civilizaciją pakeistų į “meilės civilizaciją”. Šioje
79 VIII,31|    prasmę ir teisingus atsakymus į visus savo klausimus. ~Drauge
80 VIII,31|    žmogaus kryžiaus. ~Kreipiamės į visus šventuosius, kurie