Chapter,Paragraph

 1  I,4   |         didybė. Šia ypatinga pagarba bet kuriai žmogiškajai kančiai
 2 II,7   | nebetapatinama su objektyviu blogiu, bet išreiškia situaciją, kai
 3 II,8   |             mažą to “pasaulio” dalį, bet ir tasai pasaulis yra žmoguje
 4 II,8   |           laikais, turbūt labiau nei bet kuriuo kitu metu, pavirto
 5 III,9  |             tik lydi žmogaus kančią, bet, atrodo, netgi apibrėžia
 6 III,9  |   dažniausiai aplanko būtent iš ten, bet užduoda jį Dievui, kaip
 7 III,9  |         aplinkybė, turbūt labiau nei bet kas kitas, rodo, koks svarbus
 8 III,10 |        moraliniu blogio pateisinimu, bet tam tikra prasme stengiasi
 9 III,10 |           tik prasižengia įstatymui, bet kartu įžeidžia ir Kūrėją,
10 III,11 |           teisiojo Jobo situacijose, bet net ir supaprastina bei
11 III,12 |            ne mūsų tautai pražudyti, bet pamokyti” (26). ~Tokiu būdu
12 III,12 |              atsimokama kitu blogiu, bet pirmiausia ir svarbiausia
13 III,13 |   transcendentinę teisingumo tvarką, bet ir kiek nušviečia šią tvarką
14 IV,14  |            kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (27).
15 IV,14  | sukonkretinama tolesniais žodžiais: “bet turėtų amžinąjį gyvenimą”. ~
16 IV,14  |          laikina ar kažkokia kančia, bet galutinė kančia: amžinojo
17 IV,15  |               kad žmogus “nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą”),
18 IV,15  |          turėtų amžinąjį gyvenimą”), bet taip pat, bent jau netiesiogiai,
19 IV,15  |            kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (31).
20 IV,16  |      apspjaudys, nuplaks ir nužudys, bet po trijų dienų jis prisikels” (35).
21 IV,16  |               kad “žmogus nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą”.
22 IV,16  |          stengiasi jį apginti kardu, bet Kristus sako: “Kišk kalaviją
23 IV,16  |       kalaviją atgal į jo vietą. <…> Bet kaip gi išsipildytų Raštai,
24 IV,16  |            kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (39).
25 IV,16  |              eina paklusdamas Tėvui, bet pirmiausia – vienydamasis
26 IV,17  |              gražus: ~matėme mes jį, bet nepamėgome. ~Jis buvo paniekintas,
27 IV,17  |             nubaustu ir nuvargintu. ~Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų
28 IV,17  |            meile Tėvui, kuri viršija bet kurios nuodėmės blogį; tam
29 IV,18  |             Kenčiančio Tarno giesmė. Bet prieš ten eidami, paskaitykime
30 IV,18  |           buvo žiauriai kankinamas, ~bet pakluso, – burnos nepravėrė. ~
31 IV,18  |              tik žmogus, kaip Jobas, bet ir viengimis Dievo Sūnus),
32 IV,18  |              viengimis Dievo Sūnus), bet ir pateikia plačiausią įmanomą
33 IV,18  |             tai yra Gerąja Naujiena, bet labiausiai savo paties kančia,
34 IV,18  |             Tačiau ne kaip aš noriu, bet kaip tu!” (45) bei vėliau: “
35 IV,18  |    žmogiškąjį šio Subjekto slėpinį), bet jie padeda mums suprasti
36 IV,18  |       pasitraukimo nuo Dievo kančią. Bet būtent per šią kančią jis
37 IV,18  |              Tarno giesmės žodžiai: “Bet Viešpats norėjo, kad jis
38  V,19  |            tik įvykdytas Atpirkimas, bet atpirkta ir pati žmogiškoji
39  V,19  |           turtais, sidabru ar auksu, bet brangiausiuoju krauju Kristaus,
40  V,20  |          rašo: “Mes visaip slegiami, bet nesužlugdyti; mes svyruojame,
41  V,20  |        nesužlugdyti; mes svyruojame, bet neprarandame vilties. Mes
42  V,20  |           vilties. Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti,
43  V,20  |          neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. Mes visuomet nešiojame
44  V,20  |          nemažiau stiprius žodžius: “Bet aš nieku nesigirsiu, nebent
45  V,22  |            nežiūrime to, kas regima, bet kas neregima, nes regimieji
46  V,22  |      Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos” (71). ~
47  V,22  |              tik tikėjimo kankiniai, bet ir daugybė tų, kurie kartais
48  V,23  |            aš ir kenčiu tuos vargus, bet nesigėdiju, nes žinau, kuo
49  V,23  |             prikaltas prie kryžiaus. Bet jei tuo pačiu metu šis silpnumas
50  V,23  |          laiške randamą paraginimą: “Bet jei nukenčia kaip krikščionis,
51  V,24  |            ne tik jau minėtos jėgos, bet taip pat “papildo” savo
52  V,24  |        žmogus nebegali jo papildyti. Bet kartu, Bažnyčios kaip jo
53 VI,25  |               kad žmogus „nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą” (80).
54 VI,25  |           jos nepajudinamą tikėjimą, bet taip pat prisidėjo prie
55 VI,25  |             Gerosios Naujienos temų, bet taip pat apreiškia ir kančios
56 VI,25  |             metais Romos imperijoje, bet ir vėlesniais istoriniais
57 VI,25  |             Kadangi jūs ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau,
58 VI,25  |              jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau
59 VI,26  |          išganingąją kančios prasmę, bet visų pirma jis tampa visiškai
60 VI,26  |         savyje yra blogio patyrimas. Bet Kristus pavertė kančią tvirčiausiu
61 VI,26  |           horizontus. Kristus lėtai, bet veiksmingai veda į šį pasaulį,
62 VI,26  |            būtų ne žmogaus silpnybė, bet Dievo galybė. ~Tačiau šis
63 VI,26  |      abstrakčiai kančios priežasčių, bet pirmiau viso kito jis sako: „
64 VI,26  |              prasmę ne savo žmogaus, bet Kristaus kančioje. Tačiau
65 VI,27  |             užvaldo žmogų iš vidaus, bet, atrodo, paverčia jį našta
66 VI,27  |               Kentėjimas labiau negu bet kas kitas atveria kelią
67 VI,27  |           sielas. Kančia labiau negu bet kas kitas žmonijos istoriją
68 VII,28 |            levitas, abu jie “pamatė, bet praėjo kita kelio puse”.
69 VII,29 |    fundamentalaus žmonių solidarumo, bet dar labiau dėl meilės artimui.
70 VII,29 |               kad jų yra labai daug, bet taip pat reikia džiaugtis,
71 VIII,31|          kančios prasmė, antgamtinė, bet kartu ir žmogiška. Ji yra
72 VIII,31|        pasaulio Atpirkimo slėpinyje, bet ji taip pat yra giliai žmogiška,
73 VIII,31|              žmogaus slėpinio dalis. Bet tikriausiai ji nėra tiek
74 VIII,31|          gali būti labai dramatiška. Bet kai tai iki galo įvyksta