Chapter,Paragraph

 1  I,1  |    žmogaus istorijai ir nušviestą Dievo žodžiu. Jie įgyja tarsi
 2 III,9 |         pat kai žmogus klausia to Dievo. Juk žmogus neužduoda tokio
 3 III,9 | Viešpačiui. Yra gerai žinoma, kad Dievo ir žmogaus santykiuose dėl
 4 III,9 |      atveria žmogaus sielos akims Dievo buvimą, jo išmintį, jėgą
 5 III,10|      bausmė už nuodėmę, taigi tik Dievo, kuris už gera moka geru,
 6 III,10|           kančią mums parodo kaip Dievo siųstą bausmę už žmonių
 7 III,11|     Apreiškimas, kuris yra paties Dievo žodis, visiškai atvirai
 8 III,11|            Argi veltui Jobas bijo Dievo? <…> Argi neaptvėrei iš
 9 III,12|          Taigi Išrinktajai tautai Dievo siųstoje kančioje atsispindi
10 III,13|        prasmę sekant apreikštuoju Dievo žodžiu, turime plačiai atsiverti
11 IV,14 |           mus į pačią išganingojo Dievo darbo gilumą. Jie taip pat
12 IV,14 |     amžinojo gyvenimo praradimas, Dievo atmetimo užsitraukimas,
13 IV,14 |            pasmerkimas. Viengimis Dievo Sūnus buvo atiduotas žmonijai
14 IV,15 |      pradžioje skelbia Viešpaties Dievo pasakyti žodžiai: “Juk tu
15 IV,17 |        kalbama apie ateisiančiojo Dievo Pateptinio kančią. Ypač
16 IV,17 |          laikėme jį raupsuotu, - ~Dievo nubaustu ir nuvargintu. ~
17 IV,17 |     pranašystėje yra tikrai  tas “Dievo Avinėlis, kuris naikina
18 IV,17 |      sunaikina šį blogį dvasinėje Dievo ir žmonijos santykių plotmėje,
19 IV,17 |      kryžiaus atneša išganymą yra Dievo “atiduotas” viengimis Sūnus.
20 IV,17 |         žmogus yra pats viengimis Dievo Sūnus: “Dievas iš Dievo”.
21 IV,17 |           Dievo Sūnus: “Dievas iš Dievo”. Taigi vien tik jis, viengimis
22 IV,18 |           Jobas, bet ir viengimis Dievo Sūnus), bet ir pateikia
23 IV,18 |     nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu” (49). Kartu su
24 IV,18 |          sukelia nusigręžimas nuo Dievo, Kristus per savo sūniškosios
25 IV,18 |        atmetimo, pasitraukimo nuo Dievo kančią. Bet būtent per šią
26  V,20 |   Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę” (60).
27  V,20 |          romiečiams rašo: “vardan Dievo gailestingumo aš prašau
28  V,20 |    patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą” (61). ~Šiuose
29  V,20 |           kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane
30  V,21 |          vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę” (65). Laiške
31  V,21 |    pakelti. O tai ir yra teisingo Dievo teismo požymis: jūs turite
32  V,21 |            jūs turite tapti verti Dievo karalystės, dėl kurios kenčiate” (66).
33  V,21 |          reiškia ir kentėjimą dėl Dievo karalystės. Teisingojo Dievo
34  V,21 |      Dievo karalystės. Teisingojo Dievo akyse per jo teismą Karalystės
35  V,21 |         mūsų Atpirkimą: šia kaina Dievo karalystė buvo iš naujo
36  V,22 |                            22. Su Dievo karalystės perspektyva susijusi
37  V,22 |         Kristaus pažeminimas, tai Dievo akyse jis reiškė jo išaukštinimą.
38  V,23 |       Kristaus Kryžiuje apreikšta Dievo jėga. Pagal šią sampratą,
39  V,23 |       ypatingai atviram išganingų Dievo jėgų veikimui, kuris žmonijai
40  V,23 |           O viltis neapgauna, nes Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse
41  V,23 |     prasmė atsiskleidžia veikiant Dievo meilei, kuri yra didžiausia
42 VI,26 |   kenčiančiam broliui ar seseriai Dievo karalystės horizontus: pasaulio,
43 VI,26 |          ne žmogaus silpnybė, bet Dievo galybė. ~Tačiau šis vidinis
44 VI,26 |     Žinoma, jis dažnai to klausia Dievo ir Kristaus. Be to, žmogus
45 VII,30|  programoje, kuri taip pat yra ir Dievo karalystės programa, kančia