Chapter,Paragraph
1 I,3 | Bažnyčia visais laikais – o ypač Atpirkimo metais –
2 I,4 | liepia mums įveikti baimę, o tikėjimo imperatyvas – kaip
3 II,5 | ar kitaip “skauda” kūną, o moralinė kančia – tai “sielos
4 II,5 | dvasinio pobūdžio skausmą, o ne tik apie tiek moralinę,
5 II,6 | suprasti, kodėl niekšas klesti, o teisusis kenčia (14), neištikimybė
6 II,6(15)| Jeremijas (plg. Jer 20, 10), o Siracidas svarstė apie šią
7 II,7 | turėti dalį šiame gėryje, o vis dėlto neturi. Krikščioniškajame
8 II,8 | ir vėl praeinantį jame, o kartais ir nepraeinantį,
9 III,9 | nepasitenkinimų ir konfliktų, o kartais pradedama apskritai
10 III,10 | kuris už gera moka geru, o už pikta baudžia, teisingumo
11 III,12 | giliai įsišaknijęs Senosios, o ypač Naujosios Sandoros
12 IV,14 | paklusnumu iki mirties, o mirtį – Prisikėlimu. ~
13 IV,15 | būna atskirai nuo kūno, o kūnas pasmerktas pamažu
14 IV,16 | mirti ir perduos pagonims, o tie išjuoks jį, apspjaudys,
15 IV,17 | skausmus sau užsikrovė. ~O mes laikėme jį raupsuotu, - ~
16 IV,17 | eidamas savuoju keliu, ~o Viešpats uždėjo ant jo kaltę
17 IV,18 | Gerosios Naujienos skelbimu. O štai galutinis, apibendrinantis
18 IV,18 | suprasti bent jau tą skirtumą (o drauge ir panašumą), kuris
19 V,19 | amžiaus išgelbėtų mus” (56), o Pirmajame laiške korintiečiams: “
20 V,20 | Kristaus kantrybę” (60). O Laiške romiečiams rašo: “
21 V,20 | gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar,
22 V,20 | Pauliuje. Gyvendamas jame – o suprasdamas tai per savo
23 V,21 | kuriuos jums tenka pakelti. O tai ir yra teisingo Dievo
24 V,22 | korintiečiams skaitome: “O lengvas dabartinis mūsų
25 V,22 | regimieji dalykai laikini, o neregimieji amžini” (68).
26 V,22 | Silpnume pasireiškė jo jėga, o pažeminime – visa jo mesijinė
27 V,23 | būdu patyrė pats apaštalas, o kartu su juo ir visi Kristaus
28 V,23 | turtą iki anos dienos” (73). O Laiške filipiečiams jis
29 V,23 | krikščionis, tegul nesigėdija, o tegarbina šiuo vardu Dievą” (75). ~
30 V,23 | išbandyta dorybė – viltį. O viltis neapgauna, nes Dievo
31 V,24 | kuris yra Bažnyčia” (78). O kitame laiške jis klausia
32 V,24 | susivienyti su kiekvienu žmogumi, o ypatingu būdu jis susivienija
33 VI,25 | išpažinėjai bus persekiojami, o tai, kaip mes žinome, vyko
34 VI,26 | yra visiškai neįgalus, o žmogus beveik nebegali gyventi
35 VII,28 | nori atsakyti į klausimą: “O kas gi mano artimas?” (90).
36 VII,28 | sustojimas reiškia ne smalsumą, o pasirengimą pasitarnauti.
37 VII,29 | civilizacijos elementu. O visiems tiems, kurie savo
38 VIII,31 | nuostabiai įsišaknijęs kančioje, o kančia randa šiame slėpinyje
|