118-geogr | geriu-mesij | metaf-perga | perio-teisi | teism-zvelg
Chapter,Paragraph
2005 IV,18 | nepratarė žodžio. ~Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas, ~ir
2006 III,11 | tai norėdamas parodyti jo teisumą. Kančia turi išbandymo pobūdį. ~
2007 IV,18 | kad mes jame taptume Dievo teisumu” (49). Kartu su šia siaubinga
2008 II,6 | kodėl niekšas klesti, o teisusis kenčia (14), neištikimybė
2009 III,11 | jam bausmę, nors jam ir teko iškęsti labai didelį išbandymą.
2010 IV,14 | Testamente, ypač Vulgatos tekste, dimensija: “Juk aš žinau,
2011 IV,17 | ir dvasios akimis. Izaijo teksto šviesoje Kristaus kančia
2012 IV,17 | Testamente buvo daug mesijinių tekstų, kuriuose kalbama apie ateisiančiojo
2013 IV,18 | Žinoma, ne iki galo (tam tektų prasiskverbti į dieviškąjį
2014 V,20 | padrąsinimo žodžiais: “Viešpats telenkia jūsų širdis į Dievo meilę
2015 I,2 | šiais metais skirtume šiai temai ypatingą dėmesį. Nepriklausomai
2016 I,4 | tikėjimo imperatyvo. Kančios temoje šie abu motyvai tampa ypač
2017 IV,14 | su visiškai nauja mūsų temos dimensija. Ši dimensija
2018 VI,25 | vieną iš Gerosios Naujienos temų, bet taip pat apreiškia
2019 III,12 | Senajame Testamente pastebime tendenciją peržengti supratimą, jog
2020 VI,25 | eiti paskui mane, <...> teneša savo kryžių” (81); savo
2021 III,9 | kodėl?”; jeigu neranda jo tenkinančio atsakymo, jis, kaip žmogus,
2022 IV,14 | soteriologijos, tai yra išganymo teologijos, esmę. Pagal šiuos Nikodemui
2023 III,10 | tikrąja, tai yra bibline ir teologine, šio žodžio prasme. Moralinį
2024 II,5 | taip lengvai pasiekiama terapijai. ~
2025 II,5 | įvaldo “reakcijos”, tai yra terapijos, metodais. Tačiau tai yra
2026 V,21 | karalystę” (65). Laiške tesalonikiečiams Paulius rašo: “Todėl mes
2027 VI,26 | kiekvienas iš jų tam tikra prasme tęsia ją: jie rašo, skelbia ją
2028 V,24 | Kristaus kančią, ypatingu būdu tęsiasi ir rutuliojasi žmonijos
2029 VII,30 | Be abejo, galima būtų tęsti sąrašą kančių, kurios sužadino
2030 VI,25 | priešininkas. Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai;
2031 II,6 | taip pat bevaikystė (8), tėvynės ilgesys (9), persekiojimas
2032 IV,18 | ankstesnieji svarstymai mus atveda tiesiai į Getsemanę ir Golgotą,
2033 IV,15 | neleistina taikyti siaurą tiesioginės priklausomybės kriterijų (
2034 II,5 | ir dvasinį elementą, kaip tiesioginį kančios subjektą. Kadangi
2035 III,10 | darbai teisingi, tavo keliai tiesūs ir visi tavo sprendimai
2036 V,24 | pagarbiai lenkiasi, giliai tikėdama Atpirkimu. Ji lenkiasi prieš
2037 V,20 | mirtingame kūne. <…> Taigi mes tikime ir todėl kalbame, žinodami,
2038 VI,25 | galėtų būti skelbiama visai tikinčiųjų bendrijai. ~Būdama savo
2039 VIII,31 | susirinkti visi kenčiantys ir tikintys Kristų, ypač kenčiantys
2040 VII,28 | būtent samarietis pasirodė tikrasis aukos “artimas”: taigi “
2041 VIII,31 | slėpinyje aukščiausią ir tikriausią atramą. ~Šiuos Atpirkimo
2042 VIII,31 | žmogaus slėpinio dalis. Bet tikriausiai ji nėra tiek apgaubta šio
2043 V,19 | savo paties kančią, kurios tikroji reikšmė jam negalėjo atsiskleisti
2044 VI,27 | kančios dalyviu, atneša vidinį tikrumą, kad kenčiantysis „papildo,
2045 VI,25 | galią ir nori pripildyti tikrumo dėl šios galios širdis tų,
2046 III,9 | priežastį, taip pat ir apie jos tikslą (kodėl?), trumpai tariant,
2047 VII,29 | arba per specialiai šiam tikslui sukurtas organizacijas.
2048 V,23 | Antrajame laiške Timotiejui skaitome: “Dėl šios priežasties
2049 III,9 | neužsitarnautų kančių ir be tinkamo atpildo likusių kalčių dramą.
2050 VII,29 | pabrėžti didžiulę svarbą tinkamų nuostatų, kurias reikia
2051 V,20 | padeda jam eiti pirmyn per tirštą pažeminimų, abejonių, beviltiškumo
2052 II,6(7) | Ana, Tobijaus motina (plg. Tob 10, 1 – 7); plg. t.p. Jer
2053 II,6(7) | Kurios baiminosi Ana, Tobijaus motina (plg. Tob 10, 1 –
2054 II,7(22) | priešpriešindama jį gėriui (tod) ir neiškirdama fizinės,
2055 V,24 | neišsenkančių jo šaltinių, yra toji dimensija, kur atperkamąją
2056 III,10 | baudžia, teisingumo plotmėje. ~Tokiai minčiai pritaria ir kitoje
2057 II,8 | metu dar niekada nebuvo tokiame žmonių klaidų ir kalčių
2058 VI,26 | artimybėn. Daugelis šventųjų, tokie kaip šv. Pranciškus Asyžietis,
2059 VII,30 | akivaizdoje neigimas. Pats Kristus tokioje situacijoje tampa itin aktyvus.
2060 VI,25 | savo mokiniams jis kėlė tokius moralinius reikalavimus,
2061 II,7 | patiriu jausmą, kenčiu”; nuo tol kančia tiesiogiai nebetapatinama
2062 V,19 | 19. Tolesnės tos pačios Viešpaties Tarno
2063 IV,14 | dar labiau sukonkretinama tolesniais žodžiais: “bet turėtų amžinąjį
2064 VI,26 | gelbstintį Kristaus atsakymą pats tolydžio tapdamas Kristaus kentėjimų
2065 IV,17 | kiekvienoje nuodėmėje ir “totalinėje” nuodėmėje istorinių žmonijos
2066 II,7 | tradicijų atsakymo. Pagal šias tradicijas pati būtis kaip tokia laikoma
2067 II,7 | kultūrinių ar religinių tradicijų atsakymo. Pagal šias tradicijas
2068 II,5 | tikrove” reikalauja būti traktuojama, apmąstoma ir suvokiama
2069 I,2 | atrodo priklausanti žmogaus transcendencijai: ji yra vienas iš dalykų,
2070 II,6(9) | Tokios buvo Babilono tremčių raudos (plg. Ps 137 [136]). ~
2071 IV,16 | įvairių fizinių negalių, tris kartus jis grąžino gyvenimą
2072 V,21 | liudytojai. Paulius rašo: “Trokštu pažinti jį, jo prisikėlimo
2073 II,7 | kuris yra tam tikras gėrio trūkumas, ribotumas ar iškraipymas.
2074 III,9 | apie jos tikslą (kodėl?), trumpai tariant, apie prasmę. Jis
2075 VI,26 | Kristaus kentėjimuose. Todėl tuose žmonėse išsipildo Kančios
2076 IV,15 | darbo žmogus gyvena žemėje turėdamas amžinojo gyvenimo ir šventumo
2077 VII,29 | srityje taip pat nuolat auga. Turėdami visa tai prieš akis, galime
2078 II,7 | normaliu atveju jis “privalėtų” turėti dalį šiame gėryje, o vis
2079 IV,15 | pakerta pačias blogio šaknis, turima mintyje ne tik galutinis,
2080 III,13 | atsiverti daugybę galių turinčiam žmogiškajam subjektui. Visų
2081 V,20 | tikėjimą, praturtintas nauju turiniu ir nauja prasme. ~Šis atradimas
2082 II,5 | platesnis, įvairesnis ir turintis daug matmenų. Žmogus kenčia
2083 V,21 | Dievo teismo požymis: jūs turite tapti verti Dievo karalystės,
2084 V,19 | elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiausiuoju
2085 VI,25 | gyvuoju jo mokymo Žodžiu tapo turtingu šaltiniu visiems priėmusiems
2086 VI,26 | Bet Kristus pavertė kančią tvirčiausiu pagrindu galutiniam gėriui,
2087 III,10 | nusikaltęs. Nes kančia, tvirtino jie, visuomet ištinka žmogų
2088 III,11 | neaptvėrei iš visų pusių tvora jį patį, jo namus ir viską,
2089 VI,25 | dalyvaudama joje, Marija unikaliai prisidėjo prie Kančios evangelijos,
2090 I,2 | nuo šio fakto ši tema yra universali ir lydi žmogų kiekvienoje
2091 V,19 | tai kalbės Kristaus krauju užantspauduotos Naujosios Sandoros liudytojai.
2092 VII,29 | ypač jeigu imamasi didesnių uždavinių, kuriems įgyvendinti būtinas
2093 VII,28 | žaizdas]”, tada “nugabeno į užeigą ir slaugė jį” (91). Išvykdamas
2094 VII,28 | patikėdamas kenčiantį žmogų užeigos šeimininkui ir pažadėdamas
2095 VI,25 | pačią aukščiausią vietą užima jo Motina – jos visas gyvenimas
2096 V,19 | Per jį klestės VIEŠPATIES užmojis. ~Už savo vargus jis matys
2097 V,22 | kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos” (71). ~Kristaus
2098 III,10 | dukteris, ir galiausiai jį patį užpuola sunki liga. Šioje baisioje
2099 VI,26 | Kančios evangelijos skyriaus užrašymo, istorijos raidoje keičiantis
2100 IV,17 | toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą. ~Jis buvo paniekintas,
2101 V,23 | jėgą”, šį dvasinį žmogaus užsigrūdinimą pagundų ir išbandymų sūkuryje,
2102 IV,17 | nors būdamas nekaltas, užsikrauna visų kančias, nes prisiima
2103 IV,17 | prisiėmė, ~mūsų skausmus sau užsikrovė. ~O mes laikėme jį raupsuotu, - ~
2104 V,19 | prisiėmė daugelio nuodėmę ~ir užsistojo už nusidėjėlius (53). ~Galima
2105 II,7 | Netgi kai žmogus pats sau užsitraukia kančią, kai jis pats yra
2106 IV,14 | praradimas, Dievo atmetimo užsitraukimas, pasmerkimas. Viengimis
2107 III,9 | kančia kartais net radikaliai užtemdo šį paveikslą, ypač matant
2108 VII,28 | puse”. Tačiau samarietis, “užtikęs jį, pasigailėjo. Jis priėjo
2109 VI,27 | kančioje. Tas suvokimas ne tik užvaldo žmogų iš vidaus, bet, atrodo,
2110 V | V. KRISTAUS KANČIOS DALYVIAI ~ ~
2111 IV,15 | nuodėmės, kurią šventasis Jonas vadina “pasaulio nuodėme” (29),
2112 IV,17 | penktuoju evangelistu” vadinamas Pranašas taip realiai piešia
2113 IV,17 | kančią. Ypač jaudinanti yra vadinamoji ketvirtoji VIešpaties Tarno
2114 VI,26 | jis, vidinis mokytojas ir vadovas, apreiškia kenčiančiam broliui
2115 VII,30 | akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties
2116 II,6 | kančia: mirties pavojus (5), vaikų mirtis (6), ypač pirmgimio
2117 IV,16 | žmogiškosios kančios pasaulio. “Jis vaikščiojo darydamas gera” (32), ir
2118 VII,30 | savo misijos programą: jis vaikšto “darydamas gera” (94), ir
2119 VI,25 | slėpiningas ir antgamtiškai vaisingas pasaulio atpirkimo požiūriu.
2120 VI,25 | vedžios pas karalius ir valdytojus. Tada jums bus proga liudyti.
2121 III,10 | negali tapti jokia laikina valdžia. Iš tikrųjų Apreiškimo Dievas
2122 VIII,31 | kančias, susirenka visi geros valios žmonės, kad jie galėtų meilėje
2123 IV,18 | Kristaus kryžius tapo gyvojo vandens srovių šaltiniu (52). Taigi
2124 VI,25 | iš tikrųjų turi ypatingą vardą ir gali sakyti, jog „savo
2125 V,20 | Laiške romiečiams rašo: “vardan Dievo gailestingumo aš prašau
2126 VI,25 | metu. Šie persekiojimai ir vargai bus taip pat ypatingas panašumo
2127 V,22 | lengvas dabartinis mūsų vargas ruošia mums neapsakomą,
2128 IV,16 | žmonėms. Tai “dvasingieji vargdieniai”, tie, “kurie liūdi”, “kurie
2129 VII,30 | neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams
2130 VI,25 | Jėzaus kančios pasiekė žmogui vargiai įsivaizduojamą intensyvumą,
2131 V,23 | leidžianti priimti tai, kas vargina ir sukelia blogį. Taip elgdamasis
2132 VII,29 | kiekviena pagalba kenčiančiam ar vargstančiam yra vadinama “gerojo samariečio”
2133 V,21 | įsitikinę, kad “per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo
2134 V,21 | visuose persekiojimuose ir varguose, kuriuos jums tenka pakelti.
2135 II,7(22) | veiksmažodis taip pat retai vartojamas Septuagintos vertime. ~
2136 II,5 | kančia” ir “skausmas” galime vartoti kaip sinonimus, kūno kančia
2137 VIII,31 | Šventojo Petro, 1984 m. vasario 11 d., švenčiant Lurdo Švč.
2138 IV,18 | nepravėrė. ~Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti, ~kaip tyli avis
2139 VI,25 | erdviu ir plačiu keliu, vedančiu į „pražūtį” (83). Jis taip
2140 VI,25 | sinagogas ir kalėjimus, vedžios pas karalius ir valdytojus.
2141 IV,17 | prieš žmones užsidengia veidą. ~Jis buvo paniekintas,
2142 VI,26 | malone rezultatas. Jis pats veikia žmogaus kentėjimuose per
2143 II,7(22) | kęsti blogį”, “būti blogio veikiamam ir priežastinę formą (niphil) “
2144 V,23 | atviram išganingų Dievo jėgų veikimui, kuris žmonijai siūlomas
2145 II,8 | tiek perkeistas žmogaus veiklos pasiekta pažanga ir kuris
2146 II,7(22) | reiškia patį blogį, blogą veiksmą arba jį darantį žmogų. Veiksmažodinės
2147 VII,29 | širdyje pabundančios ir veiksmais pasireiškiančios meilės.
2148 II,7(22) | veiksmą arba jį darantį žmogų. Veiksmažodinės formos, šalia paprastos (
2149 II,7(22) | kenčiu” atitikmens, šis veiksmažodis taip pat retai vartojamas
2150 VI,26 | horizontus. Kristus lėtai, bet veiksmingai veda į šį pasaulį, į Tėvo
2151 VII,28 | būtų. Padeda kiek galėdamas veiksmingiau. Jis įdeda visą širdį ir
2152 IV,15 | nuo nuodėmingo asmeninių veiksmų ir socialinių procesų žmonijos
2153 VI,25 | Romos imperijoje, bet ir vėlesniais istoriniais laikotarpiais
2154 III,11 | dėl velnio provokacijų. Velnias sakė Viešpačiui, jog Jobas
2155 III,11 | Jobas nėra teisus: “Argi veltui Jobas bijo Dievo? <…> Argi
2156 V,21 | Pauliaus kelias tikrai yra velykinis: dalyvavimas Kristaus Kryžiuje
2157 V,22 | kalbės tokiais žodžiais: “Verčiau džiaukitės dalyvaudami Kristaus
2158 VI,27 | žodžiais: dieviškosios galios versmės ištrykšta būtent iš pačios
2159 II,7(22) | vartojamas Septuagintos vertime. ~
2160 II,7 | graikiškuose Senojo Testamento vertimuose) buvo pavartotas žodis pascho –
2161 VII,29 | priemonių naudojimas. Ne mažiau vertinga ir individuali veikla, ypač
2162 IV,15 | nors turime labai atsargiai vertinti žmogaus kančią kaip konkrečios
2163 VII,29 | dėka pamatinės moralinės vertybės, tokios kaip žmonių solidarumas,
2164 VI | VI. KANČIOS EVANGELIJA ~ ~
2165 VII,28 | Kristus, pažįstantis žmogaus vidų, pabrėždamas jausmus, nori
2166 VI,26 | ypatinga galia ir malonė, vidujai patraukianti žmogų Kristaus
2167 II,5 | nepakartojamame žmogaus viduje, atrodo esanti beveik neapčiuopiama
2168 II,6 | inkstais (18), kepenimis (19), viduriais (20), širdimi (21). Akivaizdžiai
2169 II,6 | pajuoka ir panieka (11), vienatvė ir apleistumas (12); be
2170 IV,17 | Čia prisiliečiame prie vienintelio atperkamosios kančios subjekto
2171 IV,17 | panaikinamos todėl, kad jis vienintelis, kaip viengimis Sūnus, galėjo
2172 VI,25 | savo, kaip motinos, misiją vieninteliu ir nepakartojamu būdu dalyvauti
2173 II,8 | žmoguje kažkas baigtinio ir vienkartinio. Su tuo susijęs tarpžmogiškas
2174 III,10 | tvarka, ir tai atitinka vieno iš Jobo draugų įsitikinimą: “
2175 II,6 | suvokiamas kaip kūno ir sielos vienovė, dažnai “moralinė” kančia
2176 IV,16 | Tėvui, bet pirmiausia – vienydamasis su juo toje meilėje, kuria
2177 VI,26 | kenčia drauge su Kristumi vienydami savo žmogiškuosius kentėjimus
2178 V,19 | didybę. Atpirkėjas kentėjo vietoj žmogaus ir už žmogų. Kiekvienas
2179 IV,16 | pats ant savęs. Per savo viešąją veiklą jis patyrė ne tik
2180 IV,18 | realybę. Daug epizodų ir kalbų viešame Kristaus mokyme liudija,
2181 VI,25 | Po jos Sūnaus slaptojo ir viešojo gyvenimo įvykių, kuriuose
2182 IV,15 | pat sugriauna ir mirties viešpatavimą, savo prisikėlimu pradėdamas
2183 V,20 | kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels
2184 VII | VII. GAILESTINGASIS SAMARIETIS ~ ~
2185 VIII | VIII. PABAIGA ~ ~
2186 V,20 | svyruojame, bet neprarandame vilties. Mes persekiojami, bet neapleisti;
2187 IV,17 | tokia meile Tėvui, kuri viršija bet kurios nuodėmės blogį;
2188 VI,25 | ji galėtų būti skelbiama visai tikinčiųjų bendrijai. ~Būdama
2189 V,20 | korintiečiams apaštalas rašo: “Mes visaip slegiami, bet nesužlugdyti;
2190 III,11 | pagrindų, kurie nurodyti visame Apreiškime, tiek senojoje,
2191 IV,18 | tiesą. Kristaus žodžiai su visišku paprastumu iki galo patvirtina
2192 VIII,31 | Jeigu šie žodžiai tinka viskam, kas susiję su žmogaus slėpiniu,
2193 VI,26 | paguodos Dvasios galia. ~Tai ne viskas: dieviškasis Atpirkėjas
2194 II,7 | daugeriopas išvardijimas neišsemia visko, kas šia tema pasakyta ir
2195 VII,29 | sustiprinti šiame palyginime bei visoje Evangelijoje Kristaus nurodytas
2196 II,7 | žmogus kenčia patirdamas visokį blogį. Senojo Testamento
2197 II,7 | išreiškiančio “kančią”. Taigi visokia kančia buvo vadinama blogiu (22).
2198 IV,15 | tam tikru būdu yra anapus visokios kančios, tačiau sykiu mirtyje
2199 IV,17 | Kristaus kančios etapus su visomis jų detalėmis: suėmimu, pažeminimu,
2200 IV,15 | bei asmeninių nuodėmių visuma, Dievas Tėvas pamilo savo
2201 VII,29 | išvardyti visas Bažnyčioje bei visuomenėje egzistuojančias “gailestingojo
2202 VI,26 | Marijai naują „dvasinę ir visuotinę” motinystę visų žmonių atžvilgiu,
2203 IV,14 | Senajame Testamente, ypač Vulgatos tekste, dimensija: “Juk
2204 V,24 | Atpirkimas yra tam tikra prasme vykdomas nuolat. Kristus įvykdė Atpirkimą
2205 VII,29 | Institucijos, iš kartos į kartą vykdžiusios “samarietišką” tarnybą,
2206 VI,25 | o tai, kaip mes žinome, vyko ne tik pirmaisiais Bažnyčios
2207 II,5 | matmeniu kaip asmeninis vyksmas, glūdintis konkrečiame ir
2208 VI,26 | vidinis procesas ne visuomet vyksta pagal tą patį pavyzdį. Jis
2209 VII,28 | plėšikų apnuogintą bei sumuštą vyrą, būtent samarietis pasirodė
2210 III,10 | Jobo knygoje. ~Šio teisaus vyro, be jokios kaltės patyrusio
2211 VIII,31 | metus norime pragyventi ypatingoje vienybėje su visais kenčiančiais.
2212 II,6(13) | Iz 53, 3 – 6), pranašo Zacharijo (plg. Zch 12, 10). ~
2213 II,7(22) | etinės prasmės. Daiktavardinė šaknies forma ra’ ir raa nepriklausomai
2214 IV,14 | transcendentinės blogio šaknys glūdi nuodėmėje ir mirtyje:
2215 III,13 | kas egzistuoja, prasmės šaltinį. Meilė taip pat yra giliausias,
2216 VII,29 | pasaulis tarytum nuolat šaukiasi kito, žmogiškosios meilės
2217 VII,29 | reikia pritaikyti auklėjant. Šeima, mokykla ir kitos mokymo
2218 VI,25 | Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai
2219 VII,28 | kenčiantį žmogų užeigos šeimininkui ir pažadėdamas atlyginti
2220 VII,29 | artimo meilės darbus pačioje šeimoje, ir šeimų savitarpio pagalbą. ~
2221 VII,29 | asmeniška pagalba. Pagaliau šeimos pagalba reiškia ir artimo
2222 VII,29 | darbus pačioje šeimoje, ir šeimų savitarpio pagalbą. ~Sunku
2223 VI,26 | prasme per pačią jo kentėjimų šerdį. Kančia negali būti perkeista
2224 VI,26 | kryžiaus, nuo savo kentėjimo šerdies. Vis dėlto dažnai prireikia
2225 II,7 | psichologinių kančios formų šerdyje visuomet glūdi blogio patyrimas,
2226 VI,26 | nugalėjo blogio autorių šėtoną ir jo nuolatinį maištą prieš
2227 VIII,31 | Mergelės Marijos iškilmę šeštaisiais mano pontifikato metais. ~ ~
2228 I,2 | kad šiais metais skirtume šiai temai ypatingą dėmesį. Nepriklausomai
2229 I,2 | aplinkybė palanki tam, kad šiais metais skirtume šiai temai
2230 VII,29 | aplinkoje arba per specialiai šiam tikslui sukurtas organizacijas.
2231 VII,29 | Tai neabejotinai rodo, kad šiandien žmonės kreipia didesnį dėmesį
2232 VIII,31 | jėgų kovoje, kurią matome šiandieniniame pasaulyje, jūsų kančia,
2233 VIII,31 | sustojame prie kiekvieno šiandieninio žmogaus kryžiaus. ~Kreipiamės
2234 VI,27 | gąsdinamas nuodėme, kuo svaresnės šiandienio pasaulio nuodėmės struktūros,
2235 VI,25 | tiek iš jų sekėjų praėjus šimtmečiams. Ypatinga paguoda yra pažymėti –
2236 VI,26 | savo laiko žmonėms. ~Per šimtmečius iš kartos į kartą buvo pastebėta,
2237 V,23 | Dievo meilė yra išlieta mūsų širdyse Šventosios Dvasios, kuri
2238 IV,16 | išsipildytų Raštai, kad šitaip turi atsitikti?!” (37).
2239 VII,28(92)| konstitucija apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes,
2240 V,22 | pašaukti dalyvauti ir jo šlovėje. Paulius tai mini įvairiose
2241 V,19 | atpirkti už didelę kainą. Tad šlovinkite Dievą savo kūnu!” (57). ~
2242 IV,16 | persekioja, niekina bei šmeižia dėl Kristaus… (33) Taip
2243 VI,25 | kūne – rankose, kojose ir šone – kryžiaus žaizdos. Per
2244 VIII,31 | vasario 11 d., švenčiant Lurdo Švč. Mergelės Marijos iškilmę
2245 VIII,31 | 1984 m. vasario 11 d., švenčiant Lurdo Švč. Mergelės Marijos
2246 V,20 | aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką,
2247 II,7 | matome iš pateiktų pavyzdžių, Šventajame Rašte randame didžiulį įvairių
2248 VI,26 | Kristaus artimybėn. Daugelis šventųjų, tokie kaip šv. Pranciškus
2249 IV,15 | turėdamas amžinojo gyvenimo ir šventumo viltį. Nors per Kryžių ir
2250 VIII,31 | kryžiaus. ~Kreipiamės į visus šventuosius, kurie visais amžiais ypatingai
2251 IV,15 | šviesa, Geroji Naujiena. Šios šviesos centre randame pokalbyje
2252 VII,28 | prie jo, <…> aptvarstė [žaizdas]”, tada “nugabeno į užeigą
2253 IV,17 | mes buvome išgydyti jo žaizdomis. ~Visi mes lyg avys pakrikome, ~
2254 VI,25 | kojose ir šone – kryžiaus žaizdos. Per Prisikėlimą jis parodo
2255 IV,17 | kaip šaknis iš sausos žemės. ~Jis nebuvo nei patrauklus,
2256 I,3 | Kadangi vienu ar kitu būdu žemiškajame gyvenime žmogus žengia kančios
2257 VI,25 | skubotai bėgant į Egiptą dėl žiauraus Erodo nuosprendžio. ~Po
2258 IV,18 | minėtas kančias: ~Nors ir buvo žiauriai kankinamas, ~bet pakluso, –
2259 VII,29 | neapykantos, prievartos, žiaurumo, paniekos kitiems ar tiesiog “
2260 VII,29 | visiems tiems, kurie savo žiniomis bei galimybėmis įvairiai
2261 III,11 | paties apmąstymais. Jobas žino, kad nenusipelnė tokios
2262 IV,16 | į kančią ir mirtį gerai žinodamas savo misiją, kurią turi
2263 IV,16 | jį nužudyti. Kristus tai žinojo ir dažnai kalbėjo savo mokiniams
2264 VI,25 | pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite – jis manęs nekentė pirmiau
2265 I,2 | tebesikankina” (3), nors žmogui yra žinomas ir artimas gyvūnijos pasaulio
2266 V,19 | pirmojo laiško: “Juk jūs žinote, kad esate atpirkti iš niekingos
2267 III,10 | kančios prasmę. Jų akimis žiūrint, kančia gali būti prasminga
2268 III,13 | daugybę galių turinčiam žmogiškajam subjektui. Visų pirma turime
2269 VI,26 | aktyviai dalyvauja kiekvienoje žmogiškojoje kančioje ir gali veikti
2270 VII,29 | susidurti su įvairiomis žmogiškomis kančiomis, kurias palengvinti
2271 VII,29 | kultūros bei visuotinai žmogiškos civilizacijos elementu.
2272 VIII,31 | žmogus suranda save, savo žmogiškumą, savo orumą, savo misiją. ~
2273 IV,18 | Paulius nusakys kaip: “žodį apie kryžių” (44). ~Šis “
2274 II,7 | sutapatinami. Iš tikrųjų šis žodynas nebuvo specialaus žodžio,
2275 II,7 | blogį. Senojo Testamento žodyne kančia ir blogis sutapatinami.
2276 V,22 | išpažinėjai, ištikimi jo žodžiams: “Nebijokite tų, kurie žudo
2277 V,22 | žodžiams: “Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti
2278 VI,25 | draugai; kai kuriuos net žudys. Visi jūsų nekęs dėl mano
2279 II,8 | atsiliepti į šį raginimą. ~Žvelgdami į kančios pasaulį asmenine
|