2. Kančios tema – ypač išganingosios prasmės aspektu – labiausiai siejasi su Šventaisiais Atpirkimo metais kaip ypatingu Bažnyčios jubiliejumi. Ši aplinkybė palanki tam, kad šiais metais skirtume šiai temai ypatingą dėmesį. Nepriklausomai nuo šio fakto ši tema yra universali ir lydi žmogų kiekvienoje geografinėje vietoje: tam tikra prasme ji koegzistuoja su žmogumi pasaulyje ir todėl turi būti vis iš naujo apsvarstoma. Nors Paulius Laiške romiečiams rašė, kad “visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina” (³), nors žmogui yra žinomas ir artimas gyvūnijos pasaulio kentėjimas, vis dėlto tai, ką išreiškiame žodžiu “kančia”, ypač esminga žmogaus prigimčiai. Kančia gili kaip pats žmogus būtent todėl, kad ji savotiškai išreiškia žmogui būdingą gelmę ir savo ruožtu ją pranoksta. Kančia atrodo priklausanti žmogaus transcendencijai: ji yra vienas iš dalykų, kur žmogui tam tikra prasme “skirta” pranokti save patį; žmogus tam pašauktas slėpiningu būdu.