6. Šventasis Raštas yra didžioji knyga apie kančią. Iš Senojo Testamento knygų paminime tik keletą situacijų, paženklintų kančia, visų pirma moraline kančia: mirties pavojus (⁵), vaikų mirtis (⁶), ypač pirmgimio ir viengimio sūnaus mirtis (⁷), taip pat bevaikystė (⁸), tėvynės ilgesys (⁹), persekiojimas ir aplinkos priešiškumas (¹⁰), kenčiančiojo pajuoka ir panieka (¹¹), vienatvė ir apleistumas (¹²); be to, taip pat sąžinės priekaištai (¹³), sunkumas suprasti, kodėl niekšas klesti, o teisusis kenčia (¹⁴), neištikimybė ir nedėkingumas, patiriamas iš draugų bei kaimynų (¹⁵) ir galiausiai savo tautos nelaimė (¹⁶). Senajame Testamente žmogus suvokiamas kaip kūno ir sielos vienovė, dažnai “moralinė” kančia siejama su konkrečiomis kūno dalimis: kaulais (¹⁷), inkstais (¹⁸), kepenimis (¹⁹), viduriais (²⁰), širdimi (²¹). Akivaizdžiai moralinės kančios turi savo “fizinius”, arba kūniškuosius, komponentus ir dažnai atsiliepia viso organizmo būklei.