8. Žmogiškoji kančia sudaro tarsi “ypatingą pasaulį”, egzistuojantį drauge su žmogumi, pasirodantį ir vėl praeinantį jame, o kartais ir nepraeinantį, tik dar labiau sustiprėjantį ir pagilėjantį. Šis kančios pasaulis, padalytas į daugelį, nesuskaitomą daugybę žmonių, sykiu egzistuoja tarsi išsisklaidęs. Kiekvienas žmogus savo asmenine kančia ne tik sudaro mažą to “pasaulio” dalį, bet ir tasai pasaulis yra žmoguje kažkas baigtinio ir vienkartinio. Su tuo susijęs tarpžmogiškas ir socialinis matmuo. Kančios pasaulis turi tarsi savo sutelktumą. Kenčiantys žmonės panašūs vienas į kitą savo padėtimi ir likimo išbandymais, taip pat supratimo ir dėmesio poreikiu ir galbūt visų pirma nuolatiniu klausimu apie kančios prasmę. Nors kančios pasaulis egzistuoja išsisklaidęs, jame drauge glūdi ypatingas iššūkis, kviečiantis į bendrystę ir solidarumą. Savo apmąstyme stengsimės atsiliepti į šį raginimą.

Žvelgdami į kančios pasaulį asmenine ir tuo pačiu metu kolektyvine prasme negalime nepastebėti fakto, jog šis pasaulis kai kuriais laikotarpiais arba kai kuriose žmogiškosios būties srityse tarytum tampa itin koncentruotas. Tai įvyksta, pavyzdžiui, gamtos katastrofų, epidemijų, didžiulių nelaimių, įvairių socialinių rykščių atvejais: be kita ko, pagalvokime apie nederlių ir tai, kas su juo ar įvairiomis kitomis problemomis susiję, – bado rykštę.

Pasvarstykime pagaliau ir apie karą. Jį ypač noriu pabrėžti. Kalbu apie paskutiniuosius du pasaulinius karus, iš jų antrasis pareikalavo ypač daug gyvybių ir atnešė žmonėms daug baisesnių kančių. Antroji mūsų amžiaus pusė savo ruožtu – tarsi proporcingai šių laikų civilizacijos padarytoms klaidoms bei prasižengimams – neša tokią didžiulę atominio karo grėsmę, kad apie šį periodą galime galvoti tik kaip apie nesulyginamą kančių sankaupą, kai žmonija gali net susinaikinti. Panašu, kad tokiu būdu kančios pasaulis, kurio galutinis subjektas yra kiekvienas žmogus, mūsų laikais, turbūt labiau nei bet kuriuo kitu metu, pavirto ypatinga “pasaulio kančia”, – pasaulio, kuris niekad anksčiau nebuvo tiek perkeistas žmogaus veiklos pasiekta pažanga ir kuris tuo pat metu dar niekada nebuvo tokiame žmonių klaidų ir kalčių sukeltame pavojuje.