III. KANČIOS PRASMĖS BEIEŠKANT
 

9. Žvelgiant į kiekvieno žmogaus patiriamą kančią, lygiai kaip ir į viso kančios pasaulio ištakas, neišvengiamai kyla klausimas – kodėl? Tai klausimas apie kančios pagrindą ir priežastį, taip pat ir apie jos tikslą (kodėl?), trumpai tariant, apie prasmę. Jis ne tik lydi žmogaus kančią, bet, atrodo, netgi apibrėžia jos žmogiškąjį turinį, tai, kas kančią daro būtent žmogiškąja kančia.

Akivaizdu, kad skausmas, ypač fizinis, yra plačiai paplitęs ir gyvūnų pasaulyje. Tačiau tik kenčiantis žmogus suvokia savo kančią ir kelia klausimą “kodėl?”; jeigu neranda jo tenkinančio atsakymo, jis, kaip žmogus, kenčia dar labiau. Tai sunkus klausimas, lygiai kaip ir kitas jam artimas klausimas apie blogį.  Kodėl egzistuoja blogis? Kodėl jis yra pasaulyje? Kai keliame tokį klausimą, visuomet, bent jau tam tikra prasme, klausiame ir apie kančią.

Abu klausimai yra sunkūs, kai vienas individas užduoda juos kitam individui, kai žmonės klausia to kitų žmonių, taip pat kai žmogus klausia to Dievo. Juk žmogus neužduoda tokio klausimo pasauliui, nors kančia jį dažniausiai aplanko būtent iš ten, bet užduoda jį Dievui, kaip pasaulio Kūrėjui ir Viešpačiui. Yra gerai žinoma, kad Dievo ir žmogaus santykiuose dėl šio klausimo kyla daug nepasitenkinimų ir konfliktų, o kartais pradedama apskritai neigti Dievą. Kaip pasaulio egzistavimas atveria žmogaus sielos akims Dievo buvimą, jo išmintį, jėgą ir didybę, taip blogis ir kančia kartais net radikaliai užtemdo šį paveikslą, ypač matant kasdienę daugybės neužsitarnautų kančių ir be tinkamo atpildo likusių kalčių dramą. Ši aplinkybė, turbūt labiau nei bet kas kitas, rodo, koks svarbus yra žmogaus kančios klausimas ir kaip atidžiai reikia analizuoti jį patį bei visus jo įmanomus atsakymus.