11. Tačiau Jobas prieštarauja teigdamas, kad kančią su bausme už nuodėmę sutapatinantis principas yra teisingas. Jis tai daro remdamasis savo paties apmąstymais. Jobas žino, kad nenusipelnė tokios bausmės, priešingai, jis kalba apie gera, kurį padarė per savo gyvenimą. Galiausiai pats Dievas priekaištauja Jobo draugams už jų kaltinimus ir pripažįsta, kad Jobas yra nekaltas. Jo kančia yra nekalto žmogaus kančia ir turi būti priimta kaip slėpinys, kurio žmogus savo protu nėra pajėgus iki galo suvokti.

Jobo knyga nesugriauna teisingumu besiremiančios transcendentinės moralinės tvarkos pagrindų, kurie nurodyti visame Apreiškime, tiek senojoje, tiek ir naujojoje Sandoroje. Tačiau tuo pačiu metu ši knyga aiškiai parodo, kad šios tvarkos principai negali būti taikomi besąlygiškai ir paviršutiniškai. Nors kančia iš tikrųjų turi bausmės prasmę, kai ji siejasi su kalte, tačiau netiesa, kad kiekviena kančia yra kaltės padarinys ir turi bausmės pobūdį. Senajame Testamente tai ypatingai įrodo teisiojo Jobo paveikslas. Apreiškimas, kuris yra paties Dievo žodis, visiškai atvirai atskleidžia nekalto žmogaus kančios problemą: kančią be kaltės. Jobas nebuvo nubaustas, nebuvo jokios priežasties skirti jam bausmę, nors jam ir teko iškęsti labai didelį išbandymą. Jau knygos pradžioje paaiškėja, kad šį išbandymą Dievas leido dėl velnio provokacijų. Velnias sakė Viešpačiui, jog Jobas nėra teisus: “Argi veltui Jobas bijo Dievo? <…> Argi neaptvėrei iš visų pusių tvora jį patį, jo namus ir viską, ką tik jis turi? Tu palaiminai jo rankų darbą, ir jo galvijai padaugėjo žemėje. Betgi tik ištiesk ranką ir tik paliesk, kas yra jo, tuomet, esu tikras, jis iškeiks tave į akis” (²⁵). Jeigu Viešpats sutinka kančiomis išbandyti Jobą, jis daro tai norėdamas parodyti jo teisumą. Kančia turi išbandymo pobūdį.

Jobo knyga nėra paskutinis Apreiškimo žodis šia tema. Tam tikra prasme ji yra aliuzija į Kristaus kančią. Tačiau jau savaime tai yra pakankamas argumentas, kodėl atsakymas į kančios prasmės klausimą neturi būti be išlygų siejamas su teisingumu grindžiama moraline tvarka. Kadangi tokio atsakymo priežastis ir jo reikšmė yra esminė ir transcendentinė, ji tuo pačiu metu yra ne tik nepakankama panašiose į teisiojo Jobo situacijose, bet net ir supaprastina bei sumenkina Apreiškime aptinkamo teisingumo sampratą.