VIII. PABAIGA
 

31. Tokia štai yra kančios prasmė, antgamtinė, bet kartu ir žmogiška. Ji yra antgamtinė, nes įsišaknijusi dieviškajame pasaulio Atpirkimo slėpinyje, bet ji taip pat yra giliai žmogiška, nes joje žmogus suranda save, savo žmogiškumą, savo orumą, savo misiją.

Kančia, žinoma, yra žmogaus slėpinio dalis. Bet tikriausiai ji nėra tiek apgaubta šio visiškai neperregiamo slėpinio, kiek pats žmogus. Vatikano II Susirinkimas apie šią tiesą kalbėjo: “Iš tiesų tiktai įsikūnijusio Žodžio slėpinyje tikrai išaiškėja ir žmogaus slėpinys. Kristus, galutinis Adomas, Tėvo ir jo meilės slėpinio apreiškime iki galo parodo žmogui jį patį ir atskleidžia jo pašaukimo didybę” (¹⁰⁰). Jeigu šie žodžiai tinka viskam, kas susiję su žmogaus slėpiniu, tai jie, be abejo, ypatingu būdu tinka ir žmogaus kančiai. Būtent čia itin svarbu “parodyti žmogui jį patį ir atskleidžia jo pašaukimo didybę”. Patirtis rodo, kad tai gali būti labai dramatiška. Bet kai tai iki galo įvyksta ir nušviečia žmogaus gyvenimą, kartu tampa ir tikrai palaiminga. “Per Kristų ir Kristuje nušvinta kentėjimų ir mirties slėpinys” (¹⁰¹).

Šiuos svarstymus apie kančią baigiame dabar, kai Bažnyčia išgyvena ypatingą Atpirkimo metinių Jubiliejų.

Pasaulio atpirkimo slėpinys yra nuostabiai įsišaknijęs kančioje, o kančia randa šiame slėpinyje aukščiausią ir tikriausią atramą.

Šiuos Atpirkimo metus norime pragyventi ypatingoje vienybėje su visais kenčiančiais. Taigi po Kalvarijos Kryžiumi dvasiškai turi susirinkti visi kenčiantys ir tikintys Kristų, ypač kenčiantys dėl savo tikėjimo juo, nukryžiuotu ir prisikėlusiu, kad jų kentėjimų auka paspartintų paties Išganytojo maldos, jog visi būtų viena, išsipildymą (¹⁰²). Tegul taip pat po šiuo Kryžiumi, ant kurio kabo “žmonių Išganytojas”, Kančios vyras, ant savęs prisiėmęs fizines ir moralines visų laikų žmonių kančias, susirenka visi geros valios žmonės, kad jie galėtų meilėje rasti išganingą savo kančios prasmę ir teisingus atsakymus į visus savo klausimus.

Drauge su Kristaus Motina Marija, stovėjusia po Kryžiumi (¹⁰³), mes sustojame prie kiekvieno šiandieninio žmogaus kryžiaus.

Kreipiamės į visus šventuosius, kurie visais amžiais ypatingai dalyvavo Kristaus kentėjimuose, ir prašome jų paramos.

Taip pat prašome pagalbos ir visų jūsų, kurie kenčiate. Ypač jūsų, kurie esate silpni, prašome, kad taptumėte Bažnyčios ir žmonijos stiprybės šaltiniu. Tegul baisioje gėrio ir blogio jėgų kovoje, kurią matome šiandieniniame pasaulyje, jūsų kančia, suvienyta su Kristaus Kryžiumi, bus pergalinga!
 

Jums visiems, mieli broliai ir seserys, siunčiu savo apaštališkąjį palaiminimą.
 

Paskelbta Romoje, prie Šventojo Petro, 1984 m. vasario 11 d., švenčiant Lurdo Švč. Mergelės Marijos iškilmę šeštaisiais mano pontifikato metais.
 

Popiežius JONAS PAULIUS II