I. ĮŽANGA
 

1. Apaštalas Paulius, aiškindamas išganingą kančios galią, sako: “Savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia” (¹). Šie žodžiai atrodo esą pabaigoje ilgo kelio, nusitiesiančio per kančią, priklausančią žmogaus istorijai ir nušviestą Dievo žodžiu. Jie įgyja tarsi džiaugsmingo galutinio atradimo vertę. Todėl šventasis Paulius rašo: “Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus” (²). Džiaugsmas kyla atradus kančios prasmę, ir šis atradimas, net jeigu juo ir labai asmeniškai dalijasi šiuos žodžius rašantis Paulius iš Tarso, – drauge galioja ir kitiems. Apaštalas dalijasi savo atradimu ir džiaugiasi juo dėl visų tų, kuriems tai gali padėti – panašiai kaip tai padėjo jam – suvokti išganingąją kančios prasmę.