Chapter,  Paragraph

  1 Intro    |                          dėl teologinės ir teisinės Vyskupų konferencijų (1)
  2 Intro (1)|           įstatymų leidžiamoji, teisinė ir, tam tikrais atvejais, administracinė
  3 Intro (1)|               Kodeksas (RBKK), kan. 110 ir 152): šiame dokumente apie
  4 Intro (1)|             negalima lyginti šių Sinodų ir Vyskupų konferencijų. Šis
  5 Intro (1)|           reglamentuojamų RBKK kan. 322 ir jų pačių statutų, patvirtintų
  6  I,1     |        Apaštalai nebuvo Jėzaus išrinkti ir pasiųsti nepriklausomai
  7  I,1     |              meldėsi Tėvui dėl Apaštalų ir tų, kurie per jų žodį jį
  8  I,1     |            vienybės (6). Po prisikėlimo ir prieš žengdamas į dangų
  9  I,1     |         suteiktą ganytojo vyresnybę (7) ir patikėjo Apaštalams tą pačią
 10  I,1     |           Vienuolika" (9), kalba miniai ir pakrikštija daugybę įtikėjusiųjų;
 11  I,1     |           patvirtintų bendrystę su jais ir įsitikintų, jog bėga neveltui (12).
 12  I,1     |              nedalomą kūną, pasireiškia ir tuomet, kai iškyla klausimas,
 13  I,1     |                  kad „Paulius, Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks
 14  I,1     |                į Jeruzalę pas Apaštalus ir vyresniuosius"(13). Norėdami
 15  I,1     |            išspręsti problemą Apaštalai ir vyresnieji susirinko, tarėsi
 16  I,1     |            vyresnieji susirinko, tarėsi ir Petro autoriteto vadovaujami
 17  I,1     |                 kad „Šventajai Dvaisiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti
 18  I,1     |            pasirodė teisinga neužkrauti ir jums daugiau naštų, išskyrus
 19  I,2     |             patvarkymu šventasis Petras ir kiti Apaštalai sudaro vieną
 20  I,2     |                 Apaštalų kolegiją, taip ir Petro įpėdinis, Romos Popiežius,
 21  I,2     |              įpėdinis, Romos Popiežius, ir Apaštalų įpėdiniai, Vyskupai
 22  I,2     |            pasaulyje skelbti Evangeliją ir dėl to rūpintis visa Bažnyčia.
 23  I,2     |          bendradarbiauja vienas su kitu ir su Petro įpėdiniu (21),
 24  I,2     |          bendrystės vienybės išliekantį ir regimą principą bei pagrindą" (22).
 25  I,2     |            Bažnyčioje regimas principas ir pagrindas (23). ~
 26  I,3     |         pasitelkė priemones, struktūras ir bendravimo priemones, reiškiančias
 27  I,3     |               reiškiančias jų bendrystę ir rūpestį visomis Bažnyčiomis
 28  I,3     |             rūpestį visomis Bažnyčiomis ir pratęsiančias pačios Apaštalų
 29  I,3     |       konsultacijas, tarpusavio pagalbą ir kt., – išlaikant valdžią,
 30  I,3     |            bendrystės tikrovė ypatingai ir būdingai reiškėsi šaukiant
 31  I,3     |             susirinkimų praktika tęsėsi ir Viduramžiais. Tačiau po
 32  I,3     |              apie plenarinį susirinkimą ir nustatoma, jog jis gali
 33  I,3     |          delegatą susirinkimui sušaukti ir jam vadovauja. Tame pačiame
 34  I (24)  |          sužinome apie įvairius Afrikos ir Romos susirinkimus, pradedant
 35  I (24)  |     susirinkimus, pradedant nuo antrojo ir trečiojo III a. dešimtmečio (
 36  I (24)  |                 Apie Vyskupų sinodus II ir III amžiuje, plg. K. J.
 37  I,3     |             spręsti vyskupijų problemas ir pasirengti provincijos susirinkimui (26).
 38  I,4     |          dalinių susirinkimų tradicijos ir harmoningai derinantis su
 39  I,4     |                  kultūrinių, socialinių ir ypatingų pastoracinių priežasčių,
 40  I,4     |        susijusius bažnytinius klausimus ir rasti tinkamus sprendimus.
 41  I,4     |                turėjo tvirtai nustatytą ir tęstinį pobūdį. Šventosios
 42  I,4     |          institucija (plg. Nr. 36), bet ir pabrėžtinai kalbama apie
 43  I,4     |             įsteigtos daugelyje kraštų, ir nustatant jų veiklą liečiančias
 44  I,5     |          priemonė kolegialumui įvairiai ir vaisingai praktikuoti. Šios
 45  I,5     |            dvasią su visuotine Bažnyčia ir tarp įvairių vietinių Bažnyčių" (31).
 46  I,5     | apibrėžiamiVyskupų konferencijų tikslai ir galios, taip pat jų steigimas,
 47  I,5     |               pat jų steigimas, narystė ir veikla. Kolegialumo dvasia,
 48  I,5     |           steigti Vyskupų konferencijas ir vadovaujanti jų veiklai,
 49  I,5     |           Vatikano II Susirinkimas (32) ir nuosekliai patvirtina kanoninės
 50  I,6     |        konferencijos žymiai išsiplėtojo ir krašto ar specifinės teritorijos
 51  I,6     |       nuomonėmis, pasitarti tarpusavyje ir bendradarbiauti visos Bažnyčios
 52  I,6     |             pasaulyje yra konkreti gyva ir veiksminga tikrovė (34).
 53  I,6     |         prisideda ugdant Vyskupų, taigi ir Bažnyčios, vienybę, kaip
 54  I,7     |             pripažino pastoracinę naudą ir netgi Vyskupų konferencijų
 55  I,7     |                  t. y. tarnybą vienybei ir neatimamą kiekvieno Vyskupo
 56  I,7     |        atsakomybę, visuotinės Bažnyčios ir jo vietinės Bažnyčios atžvilgiu" (35).
 57  I,7     |               rekomendavo visapusiškiau ir giliau studijuoti teologinį
 58  I,7     |             giliau studijuoti teologinį ir po to nuosekliai juridinį
 59  I,7     |                 Christus Dominus Nr. 38 ir Kanonų teisės kodekso kan.
 60  I,7     |                 teisės kodekso kan. 447 ir 753 (36). ~Taigi šis dokumentas
 61  I,7     |       saistančius Vyskupų konferencijas ir pasiūlyti būtiną juridinių
 62  I,7     |              teologiškai gerai pagrįstą ir juridiškai tikrą Vyskupų
 63 II,8     |               Dievo karalystės šaltinis ir pradžia, yra „išliekanti
 64 II,8     |                pradžia, yra „išliekanti ir tikra vienybės, vilties
 65 II,8     |                 tikra vienybės, vilties ir išganymo sėkla visai žmonijai" (37).
 66 II,8     |                 kaip Bažnyčia yra viena ir visuotinė, taip ir Episkopatas
 67 II,8     |                viena ir visuotinė, taip ir Episkopatas yra vienas ir
 68 II,8     |               ir Episkopatas yra vienas ir nedalomas (38); jis siekia
 69 II,8     |             regima Bažnyčios struktūra, ir išreiškia turtingą Bažnyčios
 70 II,8     |               vienybės regimas šaltinis ir pagrindas yra Romos popiežius –
 71 II,8     |            visame pasaulyje išreiškiama ir išlaikoma apaštališkoji
 72 II,8     |                      taip pat lojalumas ir klusnumas jiems kaip Bažnyčios
 73 II,8     |              visą Bažnyčią, ji formuoja ir Vyskupų kolegijos struktūrą,
 74 II,8     |          reikalaujanti juridinės formos ir tuo pačiu metu animuojama
 75 II,9     |               galva – Romos popiežiumi, ir niekuomet be šios galvos, –
 76 II,9     |                    jis yra aukščiausios ir pilnutinės valdžios visuotinėje
 77 II,9     |               kaip Kristaus Vietininkas ir visos Bažnyčios ganytojas
 78 II,9     |             turi pilnutinę, aukščiausią ir visuotinę valdžią Bažnyčioje
 79 II,9     |            visuotinę valdžią Bažnyčioje ir gali ją visuomet laisvai
 80 II,9     |              būdingą valdžią tikinčiųjų ir visos Bažnyčios labui, ir,
 81 II,9     |               ir visos Bažnyčios labui, ir, nors ištikimai gerbdami
 82 II,9     |               kolegijos galvos, primatą ir vyresnybę, jie neveikia
 83 II,9     |          Vyskupai visos Bažnyčios labui ir, kaip tokie, tikinčiųjų
 84 II,9     |                 tikinčiųjų pripažįstami ir gerbiami. ~
 85 II,10    |                kaip tikras, ordinarinis ir tiesioginis ganytojas. Jo
 86 II,10    |                 dvasia. Negana to, nors ir turėdamas Šventimų sakramento
 87 II,10    |          priklausančios Romos popiežiui ir Vyskupų kolegijai, kaip
 88 II,11    |              visa Bažnyčia, kuris, nors ir nevykdomas juridinio pavaldumo
 89 II,11    |                 Vyskupai privalo ugdyti ir ginti visai Bažnyčiai bendrą
 90 II,11    |                 bei disciplinos vienybę ir puoselėti visokią bendrą
 91 II,11    |            stengdamiesi ugdyti tikėjimą ir nušviesti tiesos pilnatve
 92 II,11    |                Bažnyčiose, bet taip pat ir vykdydami mokymo bei šventinimo
 93 II,11    |                Kristaus vardu, tikėjimo ir moralės klausimais ir juo
 94 II,11    |          tikėjimo ir moralės klausimais ir juo remtis religiniu dvasios
 95 II,11    |              gerbiami kaip dieviškosios ir visuotinės tikrovės liudytojai" (49);
 96 II,11    |               juo ištikimai perduodamas ir išaiškinamas tikėjimo turinys
 97 II,11    |           išaiškinamas tikėjimo turinys ir jo pritaikymas gyvenime,
 98 II,11    |         Bažnyčios darbo šlovinant Dievą ir šventinant žmones. Tai yra
 99 II,11    |        vykdomame bendrystėje su Vyskupu ir jam vadovaujant. ~
100 II,12    |                regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu siela" (52).
101 II,12    |               slėpiniu yra ontologiškai ir chronologiškai pirmesnė
102 II,12    |                Bažnyčią" (54). Panašiai ir Vyskupų kolegijos nedera
103 II,12    |            vyskupų kolegialumas griežta ir tikrąja prasme priklauso
104 II,13    |   krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir Bažnyčios įsišaknijimu žmonių
105 II,13    |           kurias vienija kalba, kultūra ir istorija. Šie santykiai
106 II,13    |               tarp visuotinės Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių. ~Panašiai
107 II,13    |         teritorijos (šalyse, regionuose ir kt.) Vyskupų suformuotų
108 II,13    |                 suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų
109 II,13    |              yra tarp Vyskupų kolegijos ir atskirų Vyskupų. Įpareigojantis
110 II,13    |          vykdomi Vyskupų konferencijose ir bendrystėje su Apaštalų
111 II,13    |              įsteigė šias organizacijas ir joms patikėjo asmeninės
112 II,13    |            Bažnyčioms, ypač artimesnėms ir vargingesnėms (59), ir taip
113 II,13    |      artimesnėms ir vargingesnėms (59), ir taip pat jėgų bei pastangų
114 II,13    |             regiono Vyskupais bendrajam ir kiekvienos Bažnyčios gėriui
115 III,14   |        atitinkamai pritaikytomis laiko, ir vietos atžvilgiu" (61). ~
116 III,15   |              jėgas dalijantis patirtimi ir nuomonėmis, kadangi „Vyskupai
117 III,15   |                 dažnai tegali vaisingai ir tinkamai atlikti savo tarnybą
118 III,15   |               jie kaskart vis glaudžiau ir darniau bendradarbiauja
119 III,15   |        parengimą, katalikų universitetų ir kitų švietimo centrų ugdymą
120 III,15   |            žmogiškosios gyvybės, taikos ir žmogaus teisių apsaugą,
121 III,16   |           piliečių kultūros, tradicijos ir bendros istorijos ryšiai,
122 III,16   |              istorijos ryšiai, taip pat ir socialinių ryšių sąveikos
123 III,17   |        teritorijos diecezinius vyskupus ir visus teisėtai jiems prilygstančius,
124 III,17   |                prilygstančius, taip pat ir Vyskupus koadjutorius ir
125 III,17   |                ir Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius vyskupus,
126 III,17   |               turi dieceziniai Vyskupai ir teisiškai jiems prilygstantys,
127 III,17   |               konferencijos pirmininkas ir vicepirmininkas privalo
128 III,17   |                    Vyskupai augziliarai ir kiti Konferencijai priklausantys
129 III,17   |                 tarp diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų bei titulinių
130 III,17   |               statutai leistų dalyvauti ir vyskupams emeritams ir kad
131 III,17   |        dalyvauti ir vyskupams emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį
132 III,18   |       konferencijos su savo komisijomis ir tarnybomis egzistuoja tam,
133 III,19   |           Vyskupų konferencijos valdžia ir jos veiklos sfera glaudžiai
134 III,19   |             kaip Šventojo kulto kunigai ir vadovavimo tarnai. [...]
135 III,19   |               kaip Kristaus vietininkai ir pasiuntiniai patarimu, paraginimu
136 III,19   |       pasiuntiniai patarimu, paraginimu ir pavyzdžiu, tačiau taip pat
137 III,19   |              pavyzdžiu, tačiau taip pat ir savo šventąja valdžia [...].
138 III,19   |            vardu, yra tikra, ordinarinė ir tiesioginė" (72). Jos vykdymas
139 III,19   |     aukščiausiosios Bažnyčios valdžios, ir tai yra santykio tarp visuotinės
140 III,19   |               tarp visuotinės Bažnyčios ir vietinės Bažnyčios rezultatas,
141 III,19   |                 viena šventa, visuotinė ir apaštalinė Bažnyčia tikrai
142 III,19   |       apaštalinė Bažnyčia tikrai veikia ir yra esama" (73). Iš tikrųjų „
143 III,19   |                  Romos Vyskupo primatas ir Vyskupų Kolegija yra tikrieji
144 III,19   |               mastu apribotas Bažnyčios ir tikinčiųjų naudai" (75).
145 III,19   |                visą ordinarinę, tikrąją ir tiesioginę valdžią, pastoracinei
146 III,20   |              šis vykdymas būtų teisėtas ir privalomas atskiriems vyskupams,
147 III,20   |           Vyskupų kompetencija visiška, ir nei Vyskupų konferencija,
148 III,20   |              Vyskupų vardu, nebent visi ir kiekvienas Vyskupas pareiškia
149 III (77) |           dekretų sąvoka apima taip pat ir vykdomuosius dekretus, žr.
150 III,21   |                 vykdymas apima taip pat ir mokymo tarnybą. Kanonų teisės
151 III,21   |                 Vyskupų kolegijos galva ir nariais, tiek pavieniui,
152 III,21   |          vietinius susirinkimus, – nors ir neturėdami mokymo neklaidingumo, –
153 III,21   |           autentiški tikėjimo mokytojai ir perteikėjai; tikintieji
154 III,21   |            Romos popiežiumi vienbalsiai ir bendrai skelbia katalikiškąją
155 III,21   |            katalikiškąją tiesą tikėjimo ir moralės klausimais, jų balsas
156 III,21   |         veiksmingiau pasiekti jų liaudį ir palengvinti tikintiesiems
157 III,21   |               klausosi, šventai išlaiko ir ištikimai aiškina, kad jų
158 III,21   |           bendras visos Bažnyčios gėris ir jos bendrystės ryšys, Vyskupai,
159 III,21   |       visuotinės Bažnyčios magisteriumu ir tinkamai perteikti jį jiems
160 III,22   |              Spręsdami naujus klausimus ir siekdami, jog Kristaus žinia
161 III,22   |                Kristaus žinia apšviestų ir vestų žmonių sąžines, sprendžiant
162 III,22   |         susibūrę į Vyskupų konferenciją ir bendrai vykdydami savo mokymo
163 III,22   |               yra oficialūs, autentiški ir išlaiko bendrystę su Apaštalų
164 III,22   |             Vyskupai turi būti atsargūs ir netrukdyti kitos teritorijos
165 III,22   |                 Vyskupų kolegijos galva ir jo nariais (83), ir kad
166 III,22   |               galva ir jo nariais (83), ir kad Vyskupų konferencijos
167 III,22   |             būdingi spartūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, magisterinis
168 III,22   |              bendrystę, o ne kenktų jai ir ir galimas visuotinio Magisteriumo
169 III,22   |           bendrystę, o ne kenktų jai ir ir galimas visuotinio Magisteriumo
170 III,24   |         atsakomybę visuotinės Bažnyčios ir jo vietinės Bažnyčios atžvilgiu" (85),
171 III,24   |              Bažnyčios atžvilgiu" (85), ir, žinoma, nekliudyti įgyvendinti
172 III,24   |        Generalinės asamblėjos troškimus ir siekia nušviesti ir padaryti
173 III,24   |           troškimus ir siekia nušviesti ir padaryti veiksmingesnę Vyskupų
174 III,24   |             juos su šiais paaiškinimais ir normomis pagal Sinodo paraginimą. ~  ~
175 IV       |               autentiškas magisteriumas ir galėtų būti skelbiami pačios
176 IV       |             priklausančių Konferencijai ir turinčių sprendžiamąjį balsą. ~
177 IV       |              šio dokumento paaiškinimus ir normas, taip pat ir Kanonų
178 IV       |        paaiškinimus ir normas, taip pat ir Kanonų Teisės Kodeksą, po