Chapter,  Paragraph

  1 Intro    |            dėl teologinės ir teisinės Vyskupų konferencijų (1) prigimties ~ ~ ~~
  2 Intro (1)|              valdomos savo atitinkamų Vyskupų sinodų, kuriems suteikta
  3 Intro (1)|        negalima lyginti šių Sinodų ir Vyskupų konferencijų. Šis dokumentas
  4 Intro (1)|              asamblėjos lygintinos su Vyskupų konferencijomis (plg. Vatikano
  5 Intro (1)|         Dekretas apie ganytojiškąsias vyskupų pareigas Christus Dominus,
  6  I (24)  |               259–262; 262–264). Apie Vyskupų sinodus II ir III amžiuje,
  7  I,4     |             įvairiose šalyse atsirado Vyskupų konferencijos. Jos buvo
  8  I,4     |            tęstinį pobūdį. Šventosios Vyskupų kongregacijos (Sacra Congregatio
  9  I,4     |        aiškiai įvardija, pavadindama „Vyskupų konferencijomis" (28). ~
 10  I,4     |              pabrėžtinai kalbama apie Vyskupų konferencijas, pripažįstant
 11  I,5     |          Sanctae" įpareigojo įsteigti Vyskupų konferencijas ten, kur jų
 12  I,5     |             nebuvo; jau egzistavusios Vyskupų konferencijos privalėjo
 13  I,5     |               prie jau egzistuojančių Vyskupų konferencijų; leista steigti
 14  I,5     |           tautų ar netgi tarptautines Vyskupų konferencijas (30). Po kelerių
 15  I,5     |               iš naujo nurodoma, jog „Vyskupų konferencija įsteigta kaip
 16  I,5     |              dvasia, įkvėpusi steigti Vyskupų konferencijas ir vadovaujanti
 17  I (31)  |                                       Vyskupų Kongregacija. Vadovas Ecclesia
 18  I (33)  |             skatinamas tarptautiniais Vyskupų konferencijų susivienijimais
 19  I (33)  |                tiksliai kalbant, nėra Vyskupų konferencijos. ~
 20  I,6     |               Vatikano II Susirinkimo Vyskupų konferencijos žymiai išsiplėtojo
 21  I,6     |          veiksmingai prisideda ugdant Vyskupų, taigi ir Bažnyčios, vienybę,
 22  I,6     |     prigimties klausimų, ypač dėl jų [Vyskupų konferencijų] santykių su
 23  I,7     |              metais vykusi Ypatingoji Vyskupų Sinodo asamblėja pripažino
 24  I,7     |            pastoracinę naudą ir netgi Vyskupų konferencijų būtinybę šiandieninėje
 25  I,7     |               pat buvo pabrėžta, jog „Vyskupų konferencijos savo veiklos
 26  I,7     |             po to nuosekliai juridinį Vyskupų konferencijų statusą, o
 27  I,7     |     juridinius principus, saistančius Vyskupų konferencijas ir pasiūlyti
 28  I,7     |          pagrįstą ir juridiškai tikrą Vyskupų konferencijų veikimą. ~  ~
 29 II       |                         II ~Kolegiali Vyskupų vienybė ~  ~
 30 II,8     |          Apaštalų tarnystę, kolegiali Vyskupų vienybė išryškina Bažnyčios
 31 II,8     |       pagrindas yra Romos popiežius – Vyskupų korpuso galva. ~Episkopato
 32 II,8     |      konstitucinių elementų (39). Per Vyskupų korpusą „visame pasaulyje
 33 II,8     |              Bažnyčią, ji formuoja ir Vyskupų kolegijos struktūrą, ji
 34 II,9     |               laisvai vykdyti" (44). ~Vyskupų korpuso turima aukščiausioji
 35 II,9     |            gerbdami Romos popiežiaus, Vyskupų kolegijos galvos, primatą
 36 II,10    |              atitinkamai sukviestų jų Vyskupų, lygiu. Atskiroje vietinėje
 37 II,10    |     priklausančios Romos popiežiui ir Vyskupų kolegijai, kaip Visuotinei
 38 II,10    |               aktais, prilygstančiais Vyskupų kolegijos aktams. ~
 39 II,11    |         reiškiasi geografinio regiono Vyskupų bendroje pastoracinėje veikloje,
 40 II,11    |       kiekvieno Vyskupo priklausomybė Vyskupų kolegijai pasireiškia visos
 41 II,11    |         tikinčiųjų bendriją tik visos Vyskupų kolegijos aktu. Tik tikintieji,
 42 II,11    |              vykdomame bendrystėje su Vyskupu ir jam vadovaujant. ~
 43 II,12    |           savo tikinčiųjų labui, toks vyskupų tarnystės bendras vykdymas
 44 II,12    |             yra bendradarbiavimo tarp Vyskupų regioniniu, nacionaliniu
 45 II,12    |               šis teritorinio vieneto Vyskupų tarnystės vykdymas niekuomet
 46 II,12    |              prigimties, kuri būdinga Vyskupų, kaip aukščiausios valdžios
 47 II,12    |       Bažnyčioje subjekto, veiksmams. Vyskupų santykis su Vyskupų kolegija
 48 II,12    |        veiksmams. Vyskupų santykis su Vyskupų kolegija visiškai skiriasi
 49 II,12    |        kolegija visiškai skiriasi nuo Vyskupų santykio su struktūromis,
 50 II,12    |  pastoraciniams uždaviniams vykdyti. ~Vyskupų korpuso veikimo kolegialumas
 51 II (52)  |                               1985 m. Vyskupų sinodas. Baigiamasis pranešimas,
 52 II,12    |           Bažnyčią" (54). Panašiai ir Vyskupų kolegijos nedera suprasti
 53 II,12    |              Bažnyčioms vadovaujančių Vyskupų sumos, nei kaip tų Vyskupų
 54 II,12    |            Vyskupų sumos, nei kaip tų Vyskupų bendrystės rezultato. Kadangi
 55 II,12    |         bendrystės rezultato. Kadangi Vyskupų kolegija yra esminis visuotinės
 56 II,12    |              Bažnyčiai tarnystę (55). Vyskupų kolegijos valdžia visai
 57 II,12    |          visai Bažnyčiai nėra atskirų Vyskupų vietinėse Bažnyčiose vykdomų
 58 II,12    |             Vien tik Romos popiežius, Vyskupų kolegijos galva, gali individualiai
 59 II,12    |             Kitais žodžiais tariant, „vyskupų kolegialumas griežta ir
 60 II,12    |            prasme priklauso tik visai Vyskupų kolegijai, kuri, kaip teologinis
 61 II (55)  |               akivaizdu, jog yra daug vyskupų, kurie vykdydami būdingus
 62 II,13    |            šalyse, regionuose ir kt.) Vyskupų suformuotų organizacijų
 63 II,13    |    organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų santykis, nors turi tam
 64 II,13    |              santykio, kuris yra tarp Vyskupų kolegijos ir atskirų Vyskupų.
 65 II,13    |          Vyskupų kolegijos ir atskirų Vyskupų. Įpareigojantis poveikis,
 66 II,13    |             veiksmai, bendrai vykdomi Vyskupų konferencijose ir bendrystėje
 67 II,13    |               joms patikėjo asmeninės Vyskupų Šventosios valdžios pagrindu
 68 II (59)  |            gentium, 23; dekretas apie vyskupų pastoracinę tarnybą Bažnyčioje
 69 III      |                                  III ~Vyskupų konferencijos ~  ~
 70 III,14   |                                   14. Vyskupų konferencijos pateikia konkrečią
 71 III,14   |          pateikia tikslų apibrėžimą: „Vyskupų konferencija kaip nuolatinė
 72 III,14   |           arba tam tikros teritorijos Vyskupų sandrauga drauge vykdant
 73 III,15   |           iškėlė šiuolaikinę būtinybę Vyskupų konferencijoje vienyti jėgas
 74 III,15   |              nuolat reikalauja bendro Vyskupų veikimo, apima tikėjimo
 75 III,16   |                         16. Paprastai Vyskupų konferencijos yra nacionalinės,
 76 III,16   |               numatoma galimybė, kad „Vyskupų konferencija gali būti įkurta
 77 III,16   |                  Iš to išplaukia, jog Vyskupų konferencijos gali veikti
 78 III,16   |        valdžiai priklauso, išklausius Vyskupų, kuriuos liečia šio klausimo
 79 III,16   |                paleisti arba pakeisti Vyskupų konferencijas" (65). ~
 80 III,17   |                           17. Kadangi Vyskupų konferencijų tikslas yra
 81 III,17   |      teritorijoje Apaštalų Sosto arba Vyskupų konferencijos pavestas specialias
 82 III,17   |          užduotis (66). Plenariniuose Vyskupų konferencijos posėdžiuose
 83 III,17   |         turintys sprendžiamąjį balsą, Vyskupų konferencijos statutai negali
 84 III,17   |        požiūriu numatyti kitaip (67). Vyskupų konferencijos pirmininkas
 85 III,17   |               santykį tarp diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų bei
 86 III,17   |            tarp diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų bei titulinių
 87 III,17   |              augziliarų bei titulinių vyskupų, kad eventuali pastarųjų
 88 III,17   |         dauguma nesąlygotų diecezinių vyskupų pastoracinio vadovavimo.
 89 III,17   |    pastoracinio vadovavimo. Dera, kad Vyskupų konferencijos statutai leistų
 90 III,17   |         kompetentingas spręsti. Pagal Vyskupų konferencijos prigimtį,
 91 III,18   |                         18. Kiekviena Vyskupų Konferencija turi savo statutus,
 92 III,18   |             posėdžių tvarka, taip pat Vyskupų konferencijos nuolatinė
 93 III,18   |      atsižvelgti į esminį dalyką, kad Vyskupų konferencijos su savo komisijomis
 94 III,19   |                                   19. Vyskupų konferencijos valdžia ir
 95 III,19   |             Romos Vyskupo primatas ir Vyskupų Kolegija yra tikrieji visuotinės
 96 III,20   |                                   20. Vyskupų konferencijoje Vyskupai
 97 III,20   |         pavestų tam tikrus sprendimus Vyskupų konferencijai. Vyskupai
 98 III,20   |          riboti savo šventąją valdžią Vyskupų konferencijos labui, juo
 99 III,20   |         kalbama apie susivienijusių į Vyskupų konferenciją vyskupų legislatyvinės
100 III,20   | susivienijusių į Vyskupų konferenciją vyskupų legislatyvinės valdžios
101 III,20   |     legislatyvinės valdžios vykdymą: „Vyskupų konferencija gali išleisti
102 III,20   |             Sostas savo iniciatyva ar Vyskupų konferencijos prašymu pateikia
103 III,20   |          atvejais „atskirų diecezinių Vyskupų kompetencija visiška, ir
104 III,20   |          kompetencija visiška, ir nei Vyskupų konferencija, nei jos pirmininkas
105 III,20   |        pirmininkas negali veikti visų Vyskupų vardu, nebent visi ir kiekvienas
106 III,21   |                           21. Bendras Vyskupų tarnystės vykdymas apima
107 III,21   |                esantys bendrystėje su Vyskupų kolegijos galva ir nariais,
108 III,21   |         pavieniui, tiek susivieniję į Vyskupų konferencijas, tiek susibūrę
109 III,21   |         tikintieji privalo sekti savo Vyskupų autentišku mokymu jausdami
110 III,21   |      konkrečiau nustatomos kai kurios Vyskupų konferencijų mokymo kompetencijų
111 III,21   |           ryšys, Vyskupai, susibūrę į Vyskupų konferenciją, privalo ypač
112 III,22   |       problemas, Vyskupai, susibūrę į Vyskupų konferenciją ir bendrai
113 III,22   |          netrukdyti kitos teritorijos vyskupų mokymo darbui, atsižvelgti
114 III,22   |  Atsižvelgiant į tai, kad autentiškas Vyskupų magisteriumas, kurį jie
115 III,22   |            visuomet būti vienybėje su Vyskupų kolegijos galva ir jo nariais (83),
116 III,22   |               jo nariais (83), ir kad Vyskupų konferencijos pareiškimai
117 III,22   |         paklusti tam autentiškam savo Vyskupų mokymui. Tačiau, jei vienbalsiškumo
118 III,22   |         tuomet vien tik Konferencijos Vyskupų dauguma negali skelbti pareiškimo
119 III,22   |            pareiškimo kaip autentiško Vyskupų konferencijos mokymo, kuriam
120 III,22   |              reikalauja įstatymas dėl Vyskupų konferencijos bendrųjų dekretų
121 III,23   |                              23. Pati Vyskupų tarnybos prigimtis reikalauja,
122 III,23   |              jie bendrai vykdo ją per Vyskupų konferenciją, tai būtų daroma
123 III,23   |              aktų nei savo vardu, nei Vyskupų konferencijos vardu, nei
124 III,24   |                   24. Dabartiniu metu Vyskupų konferencijos vykdo daug
125 III,24   |           Vyskupo valdžios apribojimų Vyskupų konferencijos naudai. Vyskupų
126 III,24   |         Vyskupų konferencijos naudai. Vyskupų konferencija taip pat neturi
127 III,24   |         filtruoti tiesioginių atskirų Vyskupų santykių su Apaštalų Sostu
128 III,24   |         atitinka 1985 m. Ypatingosios Vyskupų Sinodo Generalinės asamblėjos
129 III,24   |             ir padaryti veiksmingesnę Vyskupų konferencijų veiklą. Vyskupų
130 III,24   |          Vyskupų konferencijų veiklą. Vyskupų konferencijos tinkamai peržiūrės
131 III (85) |                               1985 m. Vyskupų sinodas. Baigiamasis pranešimas,
132 IV       |             IV ~Papildomos normos dėl Vyskupų Konferencijų ~  ~Str. 1. –
133 IV       |        Konferencijų ~  ~Str. 1. – Kad Vyskupų konferencijų doktrininiai
134 IV       |         vienbalsiai priimti jos narių Vyskupų arba gautas Apaštalų Sosto
135 IV       |               dviem trečdaliais balsų Vyskupų, priklausančių Konferencijai
136 IV       |  sprendžiamąjį balsą. ~Str. 2. – Joks Vyskupų konferencijos organas, išskyrus
137 IV       |         autentiško magisteriumo aktų. Vyskupų konferencija negali suteikti
138 IV       |   skirtingiems nuo 2 str. paminėtųjų, Vyskupų konferencijos nuolatinė
139 IV       |        doktrinos komisiją. ~Str. 4. – Vyskupų konferencijos privalo peržiūrėti
140 IV       |              Kodekso 451 kanoną. ~Kad Vyskupų konferencijos dar vaisingiau