Chapter,  Paragraph

 1  I,4   |               šalyse atsirado Vyskupų konferencijos. Jos buvo įsteigtos turint
 2  I,4   |       Skirtingai nuo susirinkimų šios Konferencijos turėjo tvirtai nustatytą
 3  I,5   |             jau egzistavusios Vyskupų konferencijos privalėjo parengti savo
 4  I,5   |           vaisingai praktikuoti. Šios Konferencijos puikiai padeda ugdyti bendrystės
 5  I (33)|        tiksliai kalbant, nėra Vyskupų konferencijos. ~
 6  I,6   |       Vatikano II Susirinkimo Vyskupų konferencijos žymiai išsiplėtojo ir krašto
 7  I,7   |           buvo pabrėžta, jog „Vyskupų konferencijos savo veiklos būdais privalo
 8 III    |                          III ~Vyskupų konferencijos ~  ~
 9 III,14 |                           14. Vyskupų konferencijos pateikia konkrečią kolegialumo
10 III,16 |                 16. Paprastai Vyskupų konferencijos yra nacionalinės, t. y.
11 III,16 |             to išplaukia, jog Vyskupų konferencijos gali veikti taip pat kitu
12 III,16 |      sąlygojančias didesnį ar mažesnį Konferencijos teritorinį išplėtimą. „Kadangi
13 III,17 |           Apaštalų Sosto arba Vyskupų konferencijos pavestas specialias užduotis (66).
14 III,17 |                 Plenariniuose Vyskupų konferencijos posėdžiuose sprendžiamąjį
15 III,17 |          sprendžiamąjį balsą, Vyskupų konferencijos statutai negali šiuo požiūriu
16 III,17 |         numatyti kitaip (67). Vyskupų konferencijos pirmininkas ir vicepirmininkas
17 III,17 |         patariamojo balso teisę pagal Konferencijos statutus (69). Čia dera
18 III,17 |         vadovavimo. Dera, kad Vyskupų konferencijos statutai leistų dalyvauti
19 III,17 | kompetentingas spręsti. Pagal Vyskupų konferencijos prigimtį, jos nario dalyvavimo
20 III,18 |               ti numatyta „plenarinių Konferencijos posėdžių tvarka, taip pat
21 III,18 |              tvarka, taip pat Vyskupų konferencijos nuolatinė taryba, generalinis
22 III,18 |        tarnybos bei komisijos, kurios Konferencijos nuomone, padės veiksmingiau
23 III,18 |            esminį dalyką, kad Vyskupų konferencijos su savo komisijomis ir tarnybomis
24 III,19 |                           19. Vyskupų konferencijos valdžia ir jos veiklos sfera
25 III,20 |               vykdo ganytojų tarnystę Konferencijos apimamos teritorijos tikinčiųjų
26 III,20 |              šventąją valdžią Vyskupų konferencijos labui, juo labiau jos daliai,
27 III,20 |            savo iniciatyva ar Vyskupų konferencijos prašymu pateikia ypatingą
28 III,22 |          nariais (83), ir kad Vyskupų konferencijos pareiškimai priimami vienbalsiai,
29 III,22 |  vienbalsiškumo nėra, tuomet vien tik Konferencijos Vyskupų dauguma negali skelbti
30 III,22 |               kaip autentiško Vyskupų konferencijos mokymo, kuriam turėtų paklusti
31 III,22 |      reikalauja įstatymas dėl Vyskupų konferencijos bendrųjų dekretų leidimo (84).
32 III,23 |               savo vardu, nei Vyskupų konferencijos vardu, nei jos įgaliotos. ~
33 III,24 |               Dabartiniu metu Vyskupų konferencijos vykdo daug uždavinių Bažnyčios
34 III,24 |           valdžios apribojimų Vyskupų konferencijos naudai. Vyskupų konferencija
35 III,24 |          konferencijų veiklą. Vyskupų konferencijos tinkamai peržiūrės savo
36 IV     |          galėtų būti skelbiami pačios Konferencijos vardu, jie privalo būti
37 IV     |                Str. 2. – Joks Vyskupų konferencijos organas, išskyrus plenarinį
38 IV     |              str. paminėtųjų, Vyskupų konferencijos nuolatinė taryba privalo
39 IV     |            eksplicitiškai autorizuoti Konferencijos doktrinos komisiją. ~Str.
40 IV     |          komisiją. ~Str. 4. – Vyskupų konferencijos privalo peržiūrėti savo
41 IV     |              451 kanoną. ~Kad Vyskupų konferencijos dar vaisingiau reikštųsi