Chapter,  Paragraph

 1  I,1  |           Apaštalų suvokimas, kad jie sudaro nedalomą kūną, pasireiškia
 2  I,2  |    išliejimu (17); rankų uždėjimu jie perdavė savo pagalbininkams
 3  I,2  |       Viešpaties patikėtą misiją, jie bendradarbiauja vienas su
 4  I,3  |         Susirinkimo (1545 – 1563) jie vykdavo rečiau. Nepaisant
 5 II,9  |     galvos, primatą ir vyresnybę, jie neveikia kaip jo vikarai
 6 II,9  |            Iš to tampa aišku, jog jie veikia kaip Katalikų Bažnyčios
 7 II,11 |        visuotinės Bažnyčios dalį, jie veiksmingai prisideda prie
 8 III,15|           tarnybą tik tuomet, jei jie kaskart vis glaudžiau ir
 9 III,17|        vyskupams emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį balsą.
10 III,18|    kuriuos ji pati sudaro. Tačiau jie turi būti Šventojo Sosto
11 III,19|        kaimenei, kurios ganytojai jie yra kaip doktrinos mokytojai,
12 III,19|        Bažnyčios ganytojai" (71). Jie vadovauja jiems patikėtoms
13 III,19|                 Ši valdžia, kurią jie asmeniškai vykdo Kristaus
14 III,21|        kuriam skirtas jų mokymas; jie dievobaimingai jo klausosi,
15 III,22|      bendrystę su Apaštalų Sostu, jie neturi visuotinio magisteriumo
16 III,22|       Vyskupų magisteriumas, kurį jie vykdo Kristaus įgalioti,
17 III,22| pareiškimai priimami vienbalsiai, jie, be abejo, gali būti pačių
18 III,23|    prigimtis reikalauja, kad, kai jie bendrai vykdo ją per Vyskupų
19 IV    |       pačios Konferencijos vardu, jie privalo būti vienbalsiai
20 IV    |    Apaštalų Sosto recognitio, jei jie priimti plenariniame susirinkime
21 IV    |     peržiūrėti savo statutus, kad jie atitiktų šio dokumento paaiškinimus