02-kiekv | kile-speci | spren-zymia
Chapter, Paragraph
1 I (31) | Ministerio Episcoporum (1973 02 22), 210. ~
2 I (30) | Ecclesiae Sanctae" (1966 08 06), I. Normae ad axsequenda
3 I (30) | Ecclesiae Sanctae" (1966 08 06), I. Normae ad axsequenda
4 II (45) | Vaticanis 1976, p. 77, Nr. 102. ~
5 Intro (1)| Kanonų Kodeksas (RBKK), kan. 110 ir 152): šiame dokumente
6 I (33) | Annuario Pontificio, 1998, p. 1112–1115). Tačiau minėtosios
7 I (33) | Pontificio, 1998, p. 1112–1115). Tačiau minėtosios organizacijos,
8 I (24) | Clere, Paris 1869, S. 77–125. ~
9 I (24) | De ieiunio, 13, 6: CCL 2, 1272). Iš šv. Kiprijono Kartaginiečio
10 I (24) | Lettres, Paris 1961, II, S. 134–135; 235; 252–256; 259–262;
11 I (24) | Paris 1961, II, S. 134–135; 235; 252–256; 259–262;
12 Intro (1)| Kodeksas (RBKK), kan. 110 ir 152): šiame dokumente apie tai
13 I,3 | po Tridento Susirinkimo (1545 – 1563) jie vykdavo rečiau.
14 I,3 | Tridento Susirinkimo (1545 – 1563) jie vykdavo rečiau. Nepaisant
15 I (28) | XIII Acta, IX (1890), p. 184. ~
16 I (24) | Adrien le Clere, Paris 1869, S. 77–125. ~
17 I (28) | Leonis XIII Acta, IX (1890), p. 184. ~
18 I (24) | Les Belles Lettres, Paris 1961, II, S. 134–135; 235; 252–
19 I (34) | 28), Nr.7c: AAS79 (1987), 197. ~
20 II (45) | Typis Poliglottis Vaticanis 1976, p. 77, Nr. 102. ~
21 I (34) | Kreipimasis į Romos Kuriją (1986 birželio 28), Nr.7c: AAS79 (
22 III (68) | Utrum Episcopus Auxiliaris (1988 gegužės 23) AAS 81 (1985),
23 II (56) | Kreipimasis į Romos kuriją (1990 gruodžio 20), 6: AAS 83 (
24 II (56) | gruodžio 20), 6: AAS 83 (1991), 744. ~
25 I (31) | Episcoporum (1973 02 22), 210. ~
26 I (24) | Paris 1961, II, S. 134–135; 235; 252–256; 259–262; 262–264).
27 I (24) | 1961, II, S. 134–135; 235; 252–256; 259–262; 262–264).
28 I (24) | II, S. 134–135; 235; 252–256; 259–262; 262–264). Apie
29 I (24) | 134–135; 235; 252–256; 259–262; 262–264). Apie Vyskupų
30 I (24) | 235; 252–256; 259–262; 262–264). Apie Vyskupų sinodus II
31 I,3 | tvarka. Šio Kodekso kan. 281 kalbama apie plenarinį susirinkimą
32 III (77) | vykdomuosius dekretus, žr. kan. 31–33; plg. Pontificia Commissio
33 I,3 | davė Nikėjos Susirinkimas 325 m., – dalinius susirinkimus,
34 III (77) | vykdomuosius dekretus, žr. kan. 31–33; plg. Pontificia Commissio
35 III (73) | Kanonų Teisės Kodeksas. Kan. 368.
36 III (76) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 381, 1. ~
37 III (68) | gegužės 23) AAS 81 (1985), 388. ~
38 I (30) | Presbiterorum Ordinis", Nr. 41: AAS 58 (1966), 773–774. ~
39 I (10) | Plg. Apd. 2, 42. ~
40 I (3) | Mt 26, 14; Mk 14, 10.20.43; Lk 22, 3.47; Jn 6, 72;
41 I (27) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 439–446. ~
42 I (27) | teisės kodeksas. Kan. 439–446. ~
43 III (65) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 449, 1. ~
44 III (66) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 450, 1. ~
45 I (3) | Mk 14, 10.20.43; Lk 22, 3.47; Jn 6, 72; 20, 24. ~
46 I (24) | 2–4; 24, 8; SC41, p.p. 49, 66–67, 69. Trečiojo amžiaus
47 I (24) | dešimtmečio (plg. Epist. 55, 6; 57; 59, 13, 1; 61; 64;
48 II (53) | Insegnamenti, X, 3 (1987), 555. ~
49 I (24) | dešimtmečio (plg. Epist. 55, 6; 57; 59, 13, 1; 61; 64; 67;
50 I (24) | plg. Epist. 55, 6; 57; 59, 13, 1; 61; 64; 67; 68;
51 I (24) | Epist. 55, 6; 57; 59, 13, 1; 61; 64; 67; 68; 2, 1; 70, 4,
52 I (24) | 55, 6; 57; 59, 13, 1; 61; 64; 67; 68; 2, 1; 70, 4, 1;
53 I (24) | 4; 24, 8; SC41, p.p. 49, 66–67, 69. Trečiojo amžiaus
54 I (24) | 59, 13, 1; 61; 64; 67; 68; 2, 1; 70, 4, 1; 72; 73,
55 I (24) | 8; SC41, p.p. 49, 66–67, 69. Trečiojo amžiaus pradžioje
56 I (24) | 1; 61; 64; 67; 68; 2, 1; 70, 4, 1; 72; 73, 1–3; Bayard (
57 I (24) | 68; 2, 1; 70, 4, 1; 72; 73, 1–3; Bayard (ed.), Les
58 II (56) | gruodžio 20), 6: AAS 83 (1991), 744. ~
59 III (77) | locutione: AAS 77 (1985) 771. ~
60 I (30) | Nr. 41: AAS 58 (1966), 773–774. ~
61 I (30) | 41: AAS 58 (1966), 773–774. ~
62 III (80) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 775, 2. ~
63 I (34) | Kuriją (1986 birželio 28), Nr.7c: AAS79 (1987), 197. ~
64 III (68) | Auxiliaris (1988 gegužės 23) AAS 81 (1985), 388. ~
65 III (81) | Kanonų teisės kodeksas. Kan. 825. ~
66 II (56) | 1990 gruodžio 20), 6: AAS 83 (1991), 744. ~
67 I (33) | of Anglophone West Africa 9AECAWA), Association of Member
68 I (24) | antrojo ir trečiojo III a. dešimtmečio (plg. Epist.
69 I (34) | 1986 birželio 28), Nr.7c: AAS79 (1987), 197. ~
70 I (28) | collationibus quolibet anno ab Italis Episcopis in variis
71 III,22 | priimami vienbalsiai, jie, be abejo, gali būti pačių Konferencijų
72 I (33) | de l’Afriquae Centrale (ACEAC), Symposium des Conferences
73 Intro (1)| ir, tam tikrais atvejais, administracinė valdžia (plg. Rytų Bažnyčių
74 I (24) | Histoire des Conciles, 1, Adrien le Clere, Paris 1869, S.
75 II,12 | konkretus kolegialios dvasios (affectus collegialis) pritaikymas (51),
76 I (33) | Africa (IMBSA), Soutern African Catholic Bishops’ Conference (
77 I (24) | laiškų sužinome apie įvairius Afrikos ir Romos susirinkimus, pradedant
78 I (33) | Conferences Episcopales de l’Afriquae Centrale (ACEAC), Symposium
79 III,21 | šventai išlaiko ir ištikimai aiškina, kad jų tikintieji kuo geriau
80 II (55) | Tarp kitko, akivaizdu, jog yra daug vyskupų, kurie
81 II,10 | prilygstančiais Vyskupų kolegijos aktams. ~
82 I (28) | Regularium. Instructio „Alcuni Arcivescovi" De collationibus
83 I (33) | Conferences in Eastern Africa (AMECEA), Federation of Asian Bishops’
84 I (33) | Secretariado Episcopal de America Central y Panama (SEDAC),
85 II (53) | Paulius II. Kalba Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupams (1987
86 I (24) | Vyskupų sinodus II ir III amžiuje, plg. K. J. Hefele, Histoire
87 III,15 | bei išlaikymą, ekumeninį angažavimąsi, santykius su civiline valdžia,
88 I (33) | Episcopal Conferences of Anglophone West Africa 9AECAWA), Association
89 III,21 | religinę pagarbą (religioso animi obsequio )" (79). Be šios
90 II,8 | formos ir tuo pačiu metu animuojama meilės" (42). ~
91 I (28) | De collationibus quolibet anno ab Italis Episcopis in variis
92 I (33) | of Oceania (FCBCO) (plg. Annuario Pontificio, 1998, p. 1112–
93 I (33) | konferencijų susivienijimais kaip antai Consejo Episcopal Latinoamericano (
94 I,1 | Testamento nuostatų. Tuomet Antiochijos bendruomenėje nutariama,
95 I (24) | susirinkimus, pradedant nuo antrojo ir trečiojo III a. dešimtmečio (
96 I,1 | Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę
97 I,7 | dokumentas yra taip pat anuomet pageidautų studijų rezultatas.
98 III,14 | žmonijai teikiamą gėrį, ypač apaštalavimo formomis bei priemonėmis,
99 III,19 | viena šventa, visuotinė ir apaštalinė Bažnyčia tikrai veikia ir
100 IV | darbais, aš nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį palaiminimą. ~Pateikta Romoje,
101 I,2 | Apaštalai buvo Kristaus apdovanoti ypatingu Šventosios Dvasios
102 I,5 | 459), kuriomis remiantis apibrėžiamiVyskupų konferencijų tikslai ir
103 III,14 | nuorodomis, pateikia tikslų apibrėžimą: „Vyskupų konferencija kaip
104 I,1 | pagal Evangelijose kartojamą apibūdinimą „vienas iš Dvylikos" (3).
105 III,20 | ganytojų tarnystę Konferencijos apimamos teritorijos tikinčiųjų labui;
106 III,17 | kiekviena Konferencija turi apimti tos teritorijos diecezinius
107 I,6 | dėlto auganti jų veiklos apimtis iškėlė kai kurių pastoracinės
108 III,16 | išplėstoje teritorijoje taip, kad apimtų tik kai kurių toje teritorijoje
109 III,24 | nenumato Vyskupo valdžios apribojimų Vyskupų konferencijos naudai.
110 III,19 | gali būti tam tikru mastu apribotas Bažnyčios ir tikinčiųjų
111 III,21 | Rašto knygų bei jų vertimų aprobavimas (81). ~Kai tam tikros teritorijos
112 III,22 | Magisteriumo ištarmes ne apsunkintų, bet jas parengtų. ~
113 III,22 | siekdami, jog Kristaus žinia apšviestų ir vestų žmonių sąžines,
114 I (28) | Regularium. Instructio „Alcuni Arcivescovi" De collationibus quolibet
115 Intro (1)| vadovaujamos Patriarchų ar Didžiųjų arkivyskupų, yra valdomos savo atitinkamų
116 II,13 | vietinėms Bažnyčioms, ypač artimesnėms ir vargingesnėms (59), ir
117 I,7 | Ypatingoji Vyskupų Sinodo asamblėja pripažino pastoracinę naudą
118 I,3 | Vykupų konferencijas arba asamblėjas kiekvienoje provincijoje –
119 I (33) | AMECEA), Federation of Asian Bishops’Conferences (FABC),
120 III,19 | Ši valdžia, kurią jie asmeniškai vykdo Kristaus vardu, yra
121 II,10 | Jo veiksmai yra visiškai asmeniški, nekolegialūs, netgi tuomet,
122 I,3 | teisės kodekse, siekiant atgaivinti tokią garbingą instituciją,
123 III,22 | platesnį, gal netgi pasaulinį atgarsį, kurį socialinės bendravimo
124 I,4 | išreiškiama viltis, jog atgis garbinga dalinių susirinkimų
125 IV | peržiūrėti savo statutus, kad jie atitiktų šio dokumento paaiškinimus
126 III,24 | normatyviniais patikslinimais atitinka 1985 m. Ypatingosios Vyskupų
127 II,12 | teritorijos Vyskupai bendrai vykdo atitinkamas pastoracines funkcijas savo
128 I,5 | neįmanoma sudaryti Konferenciją, atitinkami Vyskupai privalėjo prisidėti
129 Intro (1)| arkivyskupų, yra valdomos savo atitinkamų Vyskupų sinodų, kuriems
130 III,15 | tegali vaisingai ir tinkamai atlikti savo tarnybą tik tuomet,
131 III,22 | sprendžiant visuomenės pokyčių atnešamas naujas problemas, Vyskupai,
132 III,21 | leidžiami Katekizmai, jei tai atrodytų naudinga, su išankstiniu
133 III,22 | kultūriniai pokyčiai, magisterinis atsakymas skatintų bendrystę, o ne
134 I,4 | kaip priemonė, leidžianti atsakyti į įvairius, su bendrais
135 III,22 | priežasties Vyskupai turi būti atsargūs ir netrukdyti kitos teritorijos
136 II,11 | visuotine Bažnyčia. Būtina atsiminti, jog kiekvieno Vyskupo priklausomybė
137 I,4 | šimtmečio, įvairiose šalyse atsirado Vyskupų konferencijos. Jos
138 I,1 | pakrikštija daugybę įtikėjusiųjų; atsiranda pirmoji bendruomenė, vienijama
139 IV | Kodeksą, po to jos privalo atsiųsti statutus Apaštalų Sosto
140 II,12 | pranokstanti vadovavimo atskirai Bažnyčiai tarnystę (55).
141 III,20 | būtų teisėtas ir privalomas atskiriems vyskupams, būtina, kad aukščiausioji
142 III,22 | bendravimo priemonės teikia atskiro regiono įvykiams. ~Atsižvelgiant
143 II,10 | sukviestų jų Vyskupų, lygiu. Atskiroje vietinėje Bažnyčioje diecezinis
144 I,6 | tikrovė (34). Jų svarbą atskleidžia tas faktas, kad jos veiksmingai
145 II,9 | Episkopatas „turi galią tik tuo atveju, kai jis yra vienybėje su
146 III,19 | tarnybai vykdyti, išskyrus tuos atvejus, kurie teise arba Romos
147 I,6 | instrumentas. Vis dėlto auganti jų veiklos apimtis iškėlė
148 III,17 | vyskupai (68). Vyskupai augziliarai ir kiti Konferencijai priklausantys
149 III,17 | diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų bei titulinių vyskupų, kad
150 III,19 | Jos vykdymas reguliuojamas aukščiausiosios Bažnyčios valdžios, ir tai
151 III,22 | pagarbos dvasia paklusti tam autentiškam savo Vyskupų mokymui. Tačiau,
152 III,21 | privalo sekti savo Vyskupų autentišku mokymu jausdami religinę
153 I,7 | pirma išnagrinėti jų mokymo autoritetą atsižvelgiant į dekreto
154 I,1 | susirinko, tarėsi ir Petro autoriteto vadovaujami svarstė, o galiausiai
155 II,8 | teikimas, garantuojamas jų autoritetu" (41), taip pat lojalumas
156 IV | taryba privalo eksplicitiškai autorizuoti Konferencijos doktrinos
157 III (68) | propositum dubium Utrum Episcopus Auxiliaris (1988 gegužės 23) AAS 81 (
158 II,12 | Ganytojo, guldančio gyvybę už avis (58). ~
159 I (30) | 1966 08 06), I. Normae ad axsequenda Decreta SS. Consilii Vaticani
160 IV | reikštųsi gerais darbais, aš nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį
161 III,21 | ir moralės klausimais, jų balsas gali veiksmingiau pasiekti
162 III,17 | sprendžiamojo arba patariamojo balso teisę pagal Konferencijos
163 IV | susirinkime bent dviem trečdaliais balsų Vyskupų, priklausančių Konferencijai
164 I,1 | nutariama, kad „Paulius, Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks
165 I (24) | 70, 4, 1; 72; 73, 1–3; Bayard (ed.), Les Belles Lettres,
166 IV | Pateikta Romoje, Šv. Petro [bazilikoje], gegužės 21 d., Viešpaties
167 III,19 | ar kokiai nors kitokiai bažnytinei valdžiai" (76). ~
168 I,4 | bendrais interesais susijusius bažnytinius klausimus ir rasti tinkamus
169 I,1 | jais ir įsitikintų, jog bėga neveltui (12). Apaštalų
170 I (24) | 1–3; Bayard (ed.), Les Belles Lettres, Paris 1961, II,
171 III,17 | vietinių Bažnyčių gėrį, bendradarbiaujant tų Bažnyčių šventiesiems
172 I,3 | kolegijos gyvavimą: pastoracinį bendradarbiavimą, konsultacijas, tarpusavio
173 I (33) | kodeksas. Kan. 459, ?1. Šis bendradarbiavimas skatinamas tarptautiniais
174 I,4 | atsakyti į įvairius, su bendrais interesais susijusius bažnytinius
175 II,13 | paties regiono Vyskupais bendrajam ir kiekvienos Bažnyčios
176 I,4 | harmoningai derintų jėgas bendram Bažnyčių labui" (29). ~
177 II,12 | suorganizuotomis minėtiems bendriems pastoraciniams uždaviniams
178 II,11 | kreipiasi į visuotinę tikinčiųjų bendriją tik visos Vyskupų kolegijos
179 III,15 | kurios nuolat reikalauja bendro Vyskupų veikimo, apima tikėjimo
180 II,11 | geografinio regiono Vyskupų bendroje pastoracinėje veikloje,
181 III,20 | tokiais atvejais, kuriais bendroji teisė tai numato, arba Apaštalų
182 II,13 | Bažnyčiomis; tasai ryšys pagrįstas bendromis krikščioniškojo gyvenimo
183 III,16 | kultūros, tradicijos ir bendros istorijos ryšiai, taip pat
184 III,21 | obsequio )" (79). Be šios bendrosios normos, Kodekse konkrečiau
185 I,1 | nuostatų. Tuomet Antiochijos bendruomenėje nutariama, kad „Paulius,
186 I,6 | kaip vertingas bažnytinės bendruomenės tvirtinimo instrumentas.
187 II,13 | Bažnyčios įsišaknijimu žmonių bendruomenėse, kurias vienija kalba, kultūra
188 III,20 | konferencija gali išleisti bendrus potvarkius tik tokiais atvejais,
189 I (34) | Kreipimasis į Romos Kuriją (1986 birželio 28), Nr.7c: AAS79 (1987),
190 III,18 | veikiančių tarnybų bei komisijų biurokratizacijos. Būtina atsižvelgti į esminį
191 Intro (1)| apaštališkoji konstitucija Pastor bonus, str. 58, jei minėtosios
192 II,13 | kurio išraiška – reikšminga broliška pagalba kitoms vietinėms
193 I,7 | konferencijos savo veiklos būdais privalo atsižvelgti į Bažnyčios
194 II,8 | Bažnyčios prigimtį. Bažnyčia, būdama žemėje Dievo karalystės
195 I,3 | bendrystės tikrovė ypatingai ir būdingai reiškėsi šaukiant Susirinkimus.
196 II,10 | Bažnyčios esamybė su visais jai būdingais elementais (46). ~Vietinių
197 III,22 | kuriuos kelia šiems laikams būdingi spartūs socialiniai ir kultūriniai
198 II,10 | kaip Visuotinei Bažnyčiai būdingų elementų; šie elementai
199 II (55) | vyskupų, kurie vykdydami būdingus vyskupo tarnybai uždavinius,
200 II,9 | kolegialiai, tiek iškilmingu būdu jiems susirinkus į visuotinį
201 I,1 | kolegiją, t. y. pastovų būrį, kuriam vadovauti pavedė
202 I,1 | Paulius kreipiasi būtent į Jeruzalėje likusius Apaštalus,
203 I (33) | Conferentiarum Episcopalium Europae (CCEE), Secretariado Episcopal
204 I (24) | plg. De ieiunio, 13, 6: CCL 2, 1272). Iš šv. Kiprijono
205 I (33) | Episcopal Latinoamericano (CELAM), Consilium Conferentiarum
206 I (33) | Secretariado Episcopal de America Central y Panama (SEDAC), Commissio
207 I (33) | Episcopales de l’Afriquae Centrale (ACEAC), Symposium des Conferences
208 III,15 | universitetų ir kitų švietimo centrų ugdymą bei išlaikymą, ekumeninį
209 I (33) | de l’ Quest Francophone (CERAO), Association of the Episcopal
210 I (24) | susirinkimus, plg. Eusebijas Cezarėjietis. Historia Ecclesiastica,
211 II,12 | slėpiniu yra ontologiškai ir chronologiškai pirmesnė tikrovė už kiekvieną
212 III,15 | angažavimąsi, santykius su civiline valdžia, žmogiškosios gyvybės,
213 III,15 | garantuoti žmogaus teisių apsaugą civiliniais įstatymais, socialinio teisingumo
214 I (24) | des Conciles, 1, Adrien le Clere, Paris 1869, S. 77–125. ~
215 I (28) | Alcuni Arcivescovi" De collationibus quolibet anno ab Italis
216 II,12 | kolegialios dvasios (affectus collegialis) pritaikymas (51), kuris „
217 I (33) | Communitatis Europaeae (COMECE), Association des Conferences
218 I (33) | Commissio Episcopatuum Communitatis Europaeae (COMECE), Association
219 I (24) | J. Hefele, Histoire des Conciles, 1, Adrien le Clere, Paris
220 II (45) | Acta Synodalia Sacrosancti Concilii Oecumenici Vaticani II,
221 I (33) | African Catholic Bishops’ Conference (SACBC), Conferences Episcopales
222 I (33) | Latinoamericano (CELAM), Consilium Conferentiarum Episcopalium Europae (CCEE),
223 I (33) | susivienijimais kaip antai Consejo Episcopal Latinoamericano (
224 I (30) | ad axsequenda Decreta SS. Consilii Vaticani II „Christus Dominus"
225 I (33) | Latinoamericano (CELAM), Consilium Conferentiarum Episcopalium
226 III,24 | 24. Dabartiniu metu Vyskupų konferencijos
227 II,11 | kaip visuotinės Bažnyčios dalį, jie veiksmingai prisideda
228 III,20 | konferencijos labui, juo labiau jos daliai, nuolatinei tarybai, komisijai
229 III,15 | konferencijoje vienyti jėgas dalijantis patirtimi ir nuomonėmis,
230 II,8 | bendrystės komponentai yra dalijimasis tuo pačiu tikėjimu, kurio
231 III,19 | būdamas šitokios tvarkos dalimi gali būti tam tikru mastu
232 II,10 | elementai yra kiekvienoje dalinėje Bažnyčioje, kad ji galėtų
233 III,19 | egzistuoja tik kaip Dievo tautos dalis, kurioje „viena šventa,
234 III,18 | Būtina atsižvelgti į esminį dalyką, kad Vyskupų konferencijos
235 III,16 | spręsti apie asmenines arba dalykines aplinkybes, sąlygojančias
236 III,15 | Neįmanoma pateikti išsamų sąrašą dalykų, reikalaujančių šio bendradarbiavimo,
237 II,11 | aukščiausios kunigystės malonės dalytojas" (50), vykdydamas savo šventinimo
238 II,12 | pirmesnė tikrovė, kurioje dalyvauja atskiri Vyskupai, galintys
239 II,13 | suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų santykis, nors turi
240 II,8 | patikėtas jų rūpesčiui, dalyvavimas tuose pačiuose sakramentuose, „
241 III,17 | konferencijos prigimtį, jos nario dalyvavimo teisė Konferencijoje negali
242 I,1 | prisikėlimo ir prieš žengdamas į dangų Viešpats patvirtino Petrui
243 IV | gegužės 21 d., Viešpaties Dangun Žengimo iškilmėje, 1998 -
244 IV | vaisingiau reikštųsi gerais darbais, aš nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį
245 II,11 | šventinant žmones. Tai yra darbas visos Kristaus Bažnyčios,
246 II,11 | prisideda prie Bažnyčios darbo šlovinant Dievą ir šventinant
247 III,22 | teritorijos vyskupų mokymo darbui, atsižvelgti į platesnį,
248 III,15 | kaskart vis glaudžiau ir darniau bendradarbiauja su kitais
249 II,10 | Viešpaties vardu, jis tai daro kaip tikras, ordinarinis
250 III,23 | Vyskupų konferenciją, tai būtų daroma plenariniame Susirinkime.
251 I,4 | rinktųsi pastoviomis sutartomis datomis, kad bendrai pasitarę, pasidaliję
252 I,4 | faktą, jog jos įsteigtos daugelyje kraštų, ir nustatant jų
253 I,1 | kalba miniai ir pakrikštija daugybę įtikėjusiųjų; atsiranda
254 I,3 | susirinkimais, kuriems pradžią davė Nikėjos Susirinkimas 325
255 II (38) | Pastor aeternus, Prologus: DC 3051. ~
256 I (30) | I. Normae ad axsequenda Decreta SS. Consilii Vaticani II „
257 III (82) | Susirinkimas. Dogminė konstitucija Dei Verbum, 10. ~
258 I,4 | Vatikano II Susirinkimo dekrete Christus Dominus ne tik
259 I,7 | autoritetą atsižvelgiant į dekreto Christus Dominus Nr. 38
260 III (77) | taip pat ir vykdomuosius dekretus, žr. kan. 31–33; plg. Pontificia
261 I,3 | popiežiui, kuris paskiria delegatą susirinkimui sušaukti ir
262 II,9 | neveikia kaip jo vikarai ar delegatai (45). Iš to tampa aišku,
263 III,17 | Konferencijoje negali būti deleguota kam nors kitam. ~
264 III,17 | patariamąjį balsą. Ypatingą dėmesį reiktų skirti siekiant įgalinti
265 I,4 | tradicijos ir harmoningai derinantis su ja, dėl istorinių, kultūrinių,
266 I,4 | bei patyrimu, harmoningai derintų jėgas bendram Bažnyčių labui" (29). ~
267 I (28) | Episcopis in variis quae designantur Regionibus habendis (1889
268 I (24) | antrojo ir trečiojo III a. dešimtmečio (plg. Epist. 55, 6; 57;
269 III,16 | aplinkybes, sąlygojančias didesnį ar mažesnį Konferencijos
270 II,11 | savo šventinimo tarnybą, didžiai prisideda prie Bažnyčios
271 Intro (1)| vadovaujamos Patriarchų ar Didžiųjų arkivyskupų, yra valdomos
272 II,11 | pritaikymas gyvenime, teikia didžiulę naudą visai Bažnyčiai. ~
273 I,6 | konferencijų] santykių su atskirais dieceziniais Vyskupais. ~
274 III,19 | sfera glaudžiai susijusi su diecezinio Vyskupo ar pagal teisę jiems
275 III,17 | turi apimti tos teritorijos diecezinius vyskupus ir visus teisėtai
276 I,1 | gavo iš Tėvo (8). ~Sekminių dieną nužengus Šventajai Dvasiai,
277 I,2 | dovaną, kuri iki mūsų dienų perduodama per vyskupystės
278 II,11 | Bažnyčios darbo šlovinant Dievą ir šventinant žmones. Tai
279 I,1 | kolegija pripildoma naujos dieviškojo Užtarėjo gyvybinės galios.
280 II,11 | būti visų gerbiami kaip dieviškosios ir visuotinės tikrovės liudytojai" (49);
281 III,21 | skirtas jų mokymas; jie dievobaimingai jo klausosi, šventai išlaiko
282 II,12 | dominavimo; jai būdinga tarnavimo dimensija, nes ji kyla iš Kristaus,
283 II,11 | Bažnyčiai bendrą tikėjimo bei disciplinos vienybę ir puoselėti visokią
284 III,21 | priimtų (82). Kadangi tikėjimo doktrina yra bendras visos Bažnyčios
285 IV | Kad Vyskupų konferencijų doktrininiai pareiškimai, minimi šio
286 I,7 | Vatikano II Susirinkimo dokumentams – nustatyti teologinius
287 Intro (1)| kan. 110 ir 152): šiame dokumente apie tai nekalbama. Taigi
288 IV | statutus, kad jie atitiktų šio dokumento paaiškinimus ir normas,
289 II,12 | valdžios nedera suprasti kaip dominavimo; jai būdinga tarnavimo dimensija,
290 I,2 | Vyskupai yra susivieniję draugėn" (20). Taigi visi Vyskupai
291 I (22) | Pastor aeternus, Prologus: DS 3051. ~
292 I,1 | ne individualiai, bet po du (5). Per Paskutinę vakarienę
293 I,1 | galiausiai nutarė, kad „Šventajai Dvaisiai ir mums pasirodė teisinga
294 I,1 | dieną nužengus Šventajai Dvasiai, konkreti Apaštalų kolegija
295 I,7 | 7. Dvidešimčiai metų praėjus po Vatikano
296 I,3 | provincinius susirinkimus bent kas dvidešimt metų (25), o Vykupų konferencijas
297 IV | iškilmėje, 1998 -aisiais, dvidešimtaisiais mano pontifikato metais. ~ ~
298 IV | plenariniame susirinkime bent dviem trečdaliais balsų Vyskupų,
299 I (33) | Episcopal Conferences in Eastern Africa (AMECEA), Federation
300 I (31) | Vyskupų Kongregacija. Vadovas Ecclesia Imago, De pastorali Ministerio
301 I (24) | Eusebijas Cezarėjietis. Historia Ecclesiastica, V, 16, 10; 23, 2–4; 24,
302 I (24) | 1; 72; 73, 1–3; Bayard (ed.), Les Belles Lettres, Paris
303 I,5 | kur jų dar nebuvo; jau egzistavusios Vyskupų konferencijos privalėjo
304 I,5 | privalėjo prisidėti prie jau egzistuojančių Vyskupų konferencijų; leista
305 IV | nuolatinė taryba privalo eksplicitiškai autorizuoti Konferencijos
306 III,15 | centrų ugdymą bei išlaikymą, ekumeninį angažavimąsi, santykius
307 II,10 | 10. Ekvivalentiška kolegiali veikla neįmanoma
308 II,10 | su visais jai būdingais elementais (46). ~Vietinių Bažnyčių
309 II,12 | esminis visuotinės Bažnyčios elementas, ji yra tikrovė, pranokstanti
310 III,17 | leistų dalyvauti ir vyskupams emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį
311 III,17 | klausimus, kuriuos vyskupas emeritas itin kompetentingas spręsti.
312 III,17 | siekiant įgalinti vyskupus emeritus dalyvauti tiriamosiose komisijose,
313 I (33) | Consilium Conferentiarum Episcopalium Europae (CCEE), Secretariado
314 I (33) | Panama (SEDAC), Commissio Episcopatuum Communitatis Europaeae (
315 I (28) | quolibet anno ab Italis Episcopis in variis quae designantur
316 III (68) | propositum dubium Utrum Episcopus Auxiliaris (1988 gegužės
317 I (24) | III a. dešimtmečio (plg. Epist. 55, 6; 57; 59, 13, 1; 61;
318 III,19 | Bažnyčia tikrai veikia ir yra esama" (73). Iš tikrųjų „Romos
319 II,10 | ypatinga visuotinės Bažnyčios esamybė su visais jai būdingais
320 III,18 | biurokratizacijos. Būtina atsižvelgti į esminį dalyką, kad Vyskupų konferencijos
321 II,8 | apaštališkoji tradicija" (40); esminiai bažnytinės bendrystės komponentai
322 II,12 | Kadangi Vyskupų kolegija yra esminis visuotinės Bažnyčios elementas,
323 II,12 | bendrystės rezultatas, o savo esminiu slėpiniu yra ontologiškai
324 I (33) | Conferentiarum Episcopalium Europae (CCEE), Secretariado Episcopal
325 I (33) | Episcopatuum Communitatis Europaeae (COMECE), Association des
326 I (24) | amžiaus susirinkimus, plg. Eusebijas Cezarėjietis. Historia Ecclesiastica,
327 I,2 | visame pasaulyje skelbti Evangeliją ir dėl to rūpintis visa
328 I,1 | sudarė Dvylikos grupę, pagal Evangelijose kartojamą apibūdinimą „vienas
329 III,17 | bei titulinių vyskupų, kad eventuali pastarųjų dauguma nesąlygotų
330 I (33) | Asian Bishops’Conferences (FABC), Federation of Catholic
331 I,4 | konferencijas, pripažįstant faktą, jog jos įsteigtos daugelyje
332 I,6 | Jų svarbą atskleidžia tas faktas, kad jos veiksmingai prisideda
333 II,12 | kolegialumas susijęs su faktu, kad „visuotinės Bažnyčios
334 I (33) | Conferences of Oceania (FCBCO) (plg. Annuario Pontificio,
335 II,12 | vietinių Bažnyčių sumos ar federacijos" (53). "Ji nėra tų Bažnyčių
336 III,24 | konferencija taip pat neturi filtruoti tiesioginių atskirų Vyskupų
337 III,14 | kolegialumo dvasios pritaikymo formą. Kanonų teisės kodeksas,
338 III,15 | kunigystės pašaukimų ugdymą bei formavimą, katechetinių priemonių
339 III,14 | gėrį, ypač apaštalavimo formomis bei priemonėmis, atitinkamai
340 II,8 | reikalaujanti juridinės formos ir tuo pačiu metu animuojama
341 II,8 | apima visą Bažnyčią, ji formuoja ir Vyskupų kolegijos struktūrą,
342 I (33) | de l’Afrique de l’ Quest Francophone (CERAO), Association of
343 II,12 | atitinkamas pastoracines funkcijas savo tikinčiųjų labui, toks
344 I,4 | veiklą liečiančias ypatingas gaires (plg. Nr. 37 – 38). Susirinkimas
345 II,9 | Kolegialiai Episkopatas „turi galią tik tuo atveju, kai jis
346 III,22 | bendrystę, o ne kenktų jai ir ir galimas visuotinio Magisteriumo
347 III,16 | Kanonų teisėje numatoma galimybė, kad „Vyskupų konferencija
348 II,12 | dalyvauja atskiri Vyskupai, galintys veikti visos Bažnyčios mastu
349 Intro (1)| konferencijų. Šis dokumentas galioja junginiams, įsteigtiems
350 Intro (1)| Susirinkimas. Dekretas apie ganytojiškąsias vyskupų pareigas Christus
351 III,20 | konferencijoje Vyskupai bendrai vykdo ganytojų tarnystę Konferencijos apimamos
352 II,8 | bei vaisingas teikimas, garantuojamas jų autoritetu" (41), taip
353 I,1 | Apaštalų rankų bendruomenė gauna savo pastoracinių problemų
354 IV | priimti jos narių Vyskupų arba gautas Apaštalų Sosto recognitio,
355 I,2 | Taigi visi Vyskupai yra gavę iš Kristaus užduotį visame
356 I,1 | Apaštalams tą pačią misiją, kurią gavo iš Tėvo (8). ~Sekminių dieną
357 III,22 | nebent Konferencija b?tų gavusi Apaštalų Sosto pripažinimą (
358 III,24 | Ypatingosios Vyskupų Sinodo Generalinės asamblėjos troškimus ir
359 III,18 | konferencijos nuolatinė taryba, generalinis sekretoriatas, taip pat
360 II,10 | Bažnyčioms susibūrus pagal geografinį regioną (kraštą, šalį, sritį),
361 II,11 | kolegiali vienybė reiškiasi geografinio regiono Vyskupų bendroje
362 IV | dar vaisingiau reikštųsi gerais darbais, aš nuoširdžiai
363 II,9 | labui, ir, nors ištikimai gerbdami Romos popiežiaus, Vyskupų
364 III,21 | bendras visos Bažnyčios gėris ir jos bendrystės ryšys,
365 II,13 | ir kiekvienos Bažnyčios gėriui ugdyti (60). ~ ~
366 II,12 | nes ji kyla iš Kristaus, Gerojo Ganytojo, guldančio gyvybę
367 II,11 | prie visuotinės Bažnyčios gerovės. Visi Vyskupai privalo ugdyti
368 I,7 | rekomendavo visapusiškiau ir giliau studijuoti teologinį ir
369 I,1 | kurie iš anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas Apaštalus
370 II,11 | Vyskupai privalo ugdyti ir ginti visai Bažnyčiai bendrą tikėjimo
371 I (24) | amžiaus pradžioje Tertulijonas giria graikų praktikuojamą susirinkimų
372 III,19 | valdžia ir jos veiklos sfera glaudžiai susijusi su diecezinio Vyskupo
373 III,15 | tuomet, jei jie kaskart vis glaudžiau ir darniau bendradarbiauja
374 I (24) | pradžioje Tertulijonas giria graikų praktikuojamą susirinkimų
375 I,4 | 4. Greta dalinių susirinkimų tradicijos
376 II,12 | tariant, „vyskupų kolegialumas griežta ir tikrąja prasme priklauso
377 I,7 | rezultatas. Jo tikslas – griežtai išlaikant ištikimybę Vatikano
378 I,1 | kito, bet sudarė Dvylikos grupę, pagal Evangelijose kartojamą
379 II,12 | Kristaus, Gerojo Ganytojo, guldančio gyvybę už avis (58). ~
380 I,6 | visame pasaulyje yra konkreti gyva ir veiksminga tikrovė (34).
381 I,3 | pačios Apaštalų kolegijos gyvavimą: pastoracinį bendradarbiavimą,
382 II,11 | turinys ir jo pritaikymas gyvenime, teikia didžiulę naudą visai
383 II,13 | bendromis krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir Bažnyčios
384 II,12 | Gerojo Ganytojo, guldančio gyvybę už avis (58). ~
385 III,15 | civiline valdžia, žmogiškosios gyvybės, taikos ir žmogaus teisių
386 I,1 | naujos dieviškojo Užtarėjo gyvybinės galios. Petras, stojęs „
387 I (28) | quae designantur Regionibus habendis (1889 rugpjūčio 24); Leonis
388 I (24) | III amžiuje, plg. K. J. Hefele, Histoire des Conciles,
389 I (24) | amžiuje, plg. K. J. Hefele, Histoire des Conciles, 1, Adrien
390 I (24) | Eusebijas Cezarėjietis. Historia Ecclesiastica, V, 16, 10;
391 I (24) | rengimo tvarką (plg. De ieiunio, 13, 6: CCL 2, 1272). Iš
392 III,17 | dėmesį reiktų skirti siekiant įgalinti vyskupus emeritus dalyvauti
393 III,22 | kurį jie vykdo Kristaus įgalioti, privalo visuomet būti vienybėje
394 III,23 | konferencijos vardu, nei jos įgaliotos. ~
395 III,16 | Vyskupų konferencija gali būti įkurta daugiau ar mažiau išplėstoje
396 I,5 | veikla. Kolegialumo dvasia, įkvėpusi steigti Vyskupų konferencijas
397 I (31) | Kongregacija. Vadovas Ecclesia Imago, De pastorali Ministerio
398 I (33) | Bishops of Southern Africa (IMBSA), Soutern African Catholic
399 III,20 | arba Apaštalų Sostas savo iniciatyva ar Vyskupų konferencijos
400 II (53) | vyskupams (1987 rugsėjo 16), 3: Insegnamenti, X, 3 (1987), 555. ~
401 I (28) | Episcoporum et Regularium. Instructio „Alcuni Arcivescovi" De
402 I,4 | 1889 m. rugpjūčio 24 d. Instrukcija jas aiškiai įvardija, pavadindama „
403 I,6 | bendruomenės tvirtinimo instrumentas. Vis dėlto auganti jų veiklos
404 I (33) | et de Madagascar (SCEAM), Inter – Regionat Meeting of Bishops
405 I,4 | į įvairius, su bendrais interesais susijusius bažnytinius klausimus
406 II,13 | kolegijos ir atskirų Vyskupų. Įpareigojantis poveikis, kuriuo pasižymi
407 I,5 | proprio „Ecclesiae Sanctae" įpareigojo įsteigti Vyskupų konferencijas
408 I,2 | vienas su kitu ir su Petro įpėdiniu (21), kuriame Viešpats įsteigė „
409 I,2 | pavesta „rūpestingai skirti įpėdinius <…>. Vyskupai dieviškuoju
410 III,22 | kvalifikuota. Apaštalų Sostas įsikiša taip, kaip reikalauja įstatymas
411 I,1 | patvirtintų bendrystę su jais ir įsitikintų, jog bėga neveltui (12).
412 II,13 | tradicijomis ir Bažnyčios įsišaknijimu žmonių bendruomenėse, kurias
413 III,15 | teisių apsaugą civiliniais įstatymais, socialinio teisingumo ugdymą,
414 III,22 | įsikiša taip, kaip reikalauja įstatymas dėl Vyskupų konferencijos
415 Intro (1)| sinodų, kuriems suteikta įstatymų leidžiamoji, teisinė ir,
416 I,5 | jog „Vyskupų konferencija įsteigta kaip šiuolaikinė priemonė
417 Intro (1)| dokumentas galioja junginiams, įsteigtiems tuose regionuose, kur yra
418 IV | komisijoms ar kitoms savo įsteigtoms struktūroms. ~Str. 3 – Kitokios
419 III,16 | kurių toje teritorijoje įsteigtų Bažnyčių Vyskupus arba vietinių
420 II,13 | vienija kalba, kultūra ir istorija. Šie santykiai labai skiriasi
421 I,4 | harmoningai derinantis su ja, dėl istorinių, kultūrinių, socialinių
422 I (28) | collationibus quolibet anno ab Italis Episcopis in variis quae
423 I,1 | miniai ir pakrikštija daugybę įtikėjusiųjų; atsiranda pirmoji bendruomenė,
424 I,1 | tų, kurie per jų žodį jį įtikės, vienybės (6). Po prisikėlimo
425 III,17 | kuriuos vyskupas emeritas itin kompetentingas spręsti.
426 IV | IV ~Papildomos normos dėl Vyskupų
427 I,5 | šiuolaikinė priemonė kolegialumui įvairiai ir vaisingai praktikuoti.
428 I,4 | nuo pastarojo šimtmečio, įvairiose šalyse atsirado Vyskupų
429 II,8 | išreiškia turtingą Bažnyčios įvairovę. Šios vienybės regimas šaltinis
430 I,4 | Instrukcija jas aiškiai įvardija, pavadindama „Vyskupų konferencijomis" (28). ~
431 III,22 | priemonės teikia atskiro regiono įvykiams. ~Atsižvelgiant į tai, kad
432 I (28) | rugpjūčio 24); Leonis XIII Acta, IX (1890), p. 184. ~
433 II,11 | ištikimai perduodamas ir išaiškinamas tikėjimo turinys ir jo pritaikymas
434 III,21 | tai atrodytų naudinga, su išankstiniu Apaštalų Sosto patvirtinimu" (80),
435 III,20 | logika visiškai aiškiai išdėstoma kanonų normose, kur kalbama
436 IV | Viešpaties Dangun Žengimo iškilmėje, 1998 -aisiais, dvidešimtaisiais
437 II,9 | vykdoma tik kolegialiai, tiek iškilmingu būdu jiems susirinkus į
438 III,16 | Bažnyčios valdžiai priklauso, išklausius Vyskupų, kuriuos liečia
439 I,1 | pasireiškia ir tuomet, kai iškyla klausimas, ar krikščionys,
440 II,8 | pasaulyje išreiškiama ir išlaikoma apaštališkoji tradicija" (40);
441 I,5 | paties 1983 m. sausio 25 d. išleistame Kanonų teisės kodekse nustatytos
442 III,20 | Vyskupų konferencija gali išleisti bendrus potvarkius tik tokiais
443 I,2 | ypatingu Šventosios Dvasios išliejimu (17); rankų uždėjimu jie
444 I,7 | konferencijų statusą, o visų pirma išnagrinėti jų mokymo autoritetą atsižvelgiant
445 III,16 | tautose, vadovus" (64). Iš to išplaukia, jog Vyskupų konferencijos
446 III,16 | įkurta daugiau ar mažiau išplėstoje teritorijoje taip, kad apimtų
447 III,16 | Konferencijos teritorinį išplėtimą. „Kadangi išskirtinai tik
448 II,13 | rūpestį visa Bažnyčia, kurio išraiška – reikšminga broliška pagalba
449 II,8 | Bažnyčios struktūra, ir išreiškia turtingą Bažnyčios įvairovę.
450 I,1 | pavedė iš jų pačių tarpo išrinktam Petrui" (2). Apaštalai nebuvo
451 I,1 | Apaštalai nebuvo Jėzaus išrinkti ir pasiųsti nepriklausomai
452 II,8 | kolegiali Vyskupų vienybė išryškina Bažnyčios prigimtį. Bažnyčia,
453 III,15 | Neįmanoma pateikti išsamų sąrašą dalykų, reikalaujančių
454 I,3 | m. Kanonų teisės kodekse išsaugotas platus normų rinkinys, reguliuojantis
455 I,6 | Vyskupų konferencijos žymiai išsiplėtojo ir krašto ar specifinės
456 III,16 | teritorinį išplėtimą. „Kadangi išskirtinai tik aukščiausiajai Bažnyčios
457 I,1 | vyresniuosius"(13). Norėdami išspręsti problemą Apaštalai ir vyresnieji
458 III,22 | visuotinio Magisteriumo ištarmes ne apsunkintų, bet jas parengtų. ~
459 I,7 | tikslas – griežtai išlaikant ištikimybę Vatikano II Susirinkimo
460 I | I ~Įžanga ~ ~
461 I (24) | ir III amžiuje, plg. K. J. Hefele, Histoire des Conciles,
462 I,1 | patvirtintų bendrystę su jais ir įsitikintų, jog bėga
463 III,21 | Vyskupų autentišku mokymu jausdami religinę pagarbą (religioso
464 II,13 | vargingesnėms (59), ir taip pat jėgų bei pastangų suvienijimas
465 II,9 | visame pasaulyje, su sąlyga, jeigu Romos popiežius kviečia
466 I,1 | anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę pas Apaštalus ir vyresniuosius"(13).
467 I,1 | Paulius kreipiasi būtent į Jeruzalėje likusius Apaštalus, kad
468 I,1 | Petrui" (2). Apaštalai nebuvo Jėzaus išrinkti ir pasiųsti nepriklausomai
469 IV | sprendžiamąjį balsą. ~Str. 2. – Joks Vyskupų konferencijos organas,
470 II,13 | įsteigė šias organizacijas ir joms patikėjo asmeninės Vyskupų
471 II,13 | suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų santykis,
472 I,1 | pasirodė teisinga neužkrauti ir jums daugiau naštų, išskyrus
473 Intro (1)| Šis dokumentas galioja junginiams, įsteigtiems tuose regionuose,
474 II (53) | Jonas Paulius II. Kalba Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupams (
475 II,8 | organiška realybė, reikalaujanti juridinės formos ir tuo pačiu metu
476 I,7 | teologinį ir po to nuosekliai juridinį Vyskupų konferencijų statusą,
477 II,11 | kuris, nors ir nevykdomas juridinio pavaldumo aktais, labai
478 I,7 | konferencijas ir pasiūlyti būtiną juridinių normų visumą, padedančią
479 I,7 | nustatyti teologinius bei juridinius principus, saistančius Vyskupų
480 I,7 | teologiškai gerai pagrįstą ir juridiškai tikrą Vyskupų konferencijų
481 I (24) | II ir III amžiuje, plg. K. J. Hefele, Histoire des
482 I (33) | organizacijos, tiksliai kalbant, nėra Vyskupų konferencijos. ~
483 III,17 | Konferencijoje negali būti deleguota kam nors kitam. ~
484 IV | Kanonų Teisės Kodekso 451 kanoną. ~Kad Vyskupų konferencijos
485 I,5 | ir nuosekliai patvirtina kanoninės normos (33). ~
486 I (24) | 1272). Iš šv. Kiprijono Kartaginiečio laiškų sužinome apie įvairius
487 I,1 | grupę, pagal Evangelijose kartojamą apibūdinimą „vienas iš Dvylikos" (3).
488 III,15 | tarnybą tik tuomet, jei jie kaskart vis glaudžiau ir darniau
489 III,21 | vienbalsiai ir bendrai skelbia katalikiškąją tiesą tikėjimo ir moralės
490 III,15 | pašaukimų ugdymą bei formavimą, katechetinių priemonių parengimą, katalikų
491 III,21 | teritorijoje būtų leidžiami Katekizmai, jei tai atrodytų naudinga,
492 III (83) | Lumen gentium, 25. Kanonų keisės kodeksas. Kan. 753. ~
493 I,5 | Vyskupų konferencijas (30). Po kelerių metų, 1973-aisiais, Pastoraciniame
494 Intro (1)| tuose regionuose, kur yra keletas Bažnyčių sui iuris, reglamentuojamų
495 III,22 | naujais klausimais, kuriuos kelia šiems laikams būdingi spartūs
496 I,5 | konferencijų; leista steigti kelių tautų ar netgi tarptautines
497 III,22 | skatintų bendrystę, o ne kenktų jai ir ir galimas visuotinio
498 II,8 | nedalomas (38); jis siekia tiek, kiek apima regima Bažnyčios struktūra,
499 III,15 | bendradarbiavimo, tačiau kiekvienam aišku, jog sritys, kurios
500 II,11 | Kristaus Bažnyčios, kuri veikia kiekviename teisėtame liturginiame šventime,
501 II,13 | regiono Vyskupais bendrajam ir kiekvienos Bažnyčios gėriui ugdyti (60). ~ ~
|