02-kiekv | kile-speci | spren-zymia
Chapter, Paragraph
502 I,1 | klausimas, ar krikščionys, kilę iš pagonių, privalo laikytis
503 I (24) | 6: CCL 2, 1272). Iš šv. Kiprijono Kartaginiečio laiškų sužinome
504 III,22 | Šventojo Sosto recognitio, be kita ko, turi garantuoti, kad
505 III,17 | negali šiuo požiūriu numatyti kitaip (67). Vyskupų konferencijos
506 III,17 | būti deleguota kam nors kitam. ~
507 II (55) | Tarp kitko, akivaizdu, jog yra daug
508 I,1 | nepriklausomai vienas nuo kito, bet sudarė Dvylikos grupę,
509 III,19 | valdžiai ar kokiai nors kitokiai bažnytinei valdžiai" (76). ~
510 IV | įsteigtoms struktūroms. ~Str. 3 – Kitokios rūšies pareiškimams, skirtingiems
511 III,17 | Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius vyskupus, vykdančius
512 I,1 | pasireiškia ir tuomet, kai iškyla klausimas, ar krikščionys, kilę iš
513 III,16 | Vyskupų, kuriuos liečia šio klausimo sprendimas, įsteigti, paleisti
514 I,6 | bei teologinės prigimties klausimų, ypač dėl jų [Vyskupų konferencijų]
515 III,21 | mokymas; jie dievobaimingai jo klausosi, šventai išlaiko ir ištikimai
516 III,24 | Apaštalų Sostu ar jiems kliudyti. Čia pateikti paaiškinimai
517 II,8 | taip pat lojalumas ir klusnumas jiems kaip Bažnyčios ganytojams.
518 I,1 | pirmoji bendruomenė, vienijama klusnumo Apaštalų mokymui (10); iš
519 III,21 | tikintiesiems religiniu dvasios klusnumu sekti magisteriumu. Vyskupai,
520 III,22 | Sosto recognitio, be kita ko, turi garantuoti, kad susiduriant
521 III,17 | prilygstantys, po to vyskupai koadjutoriai, pačia teise turintys sprendžiamąjį
522 III,17 | prilygstančius, taip pat ir Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius vyskupus,
523 IV | taip pat ir Kanonų Teisės Kodeksą, po to jos privalo atsiųsti
524 III,19 | aukščiausiajai Bažnyčios valdžiai ar kokiai nors kitokiai bažnytinei
525 II,12 | bendras vykdymas yra konkretus kolegialios dvasios (affectus collegialis)
526 I,5 | kaip šiuolaikinė priemonė kolegialumui įvairiai ir vaisingai praktikuoti.
527 III,20 | daliai, nuolatinei tarybai, komisijai ar pačiam pirmininkui. Ši
528 III,18 | Vyskupų konferencijos su savo komisijomis ir tarnybomis egzistuoja
529 IV | suteikti tokios galios savo komisijoms ar kitoms savo įsteigtoms
530 III,18 | taip pat kitos tarnybos bei komisijos, kurios Konferencijos nuomone,
531 III,17 | emeritus dalyvauti tiriamosiose komisijose, nagrinėjančiose klausimus,
532 III,18 | posėdžių veikiančių tarnybų bei komisijų biurokratizacijos. Būtina
533 III,20 | atskirų diecezinių Vyskupų kompetencija visiška, ir nei Vyskupų
534 II,13 | valdžios pagrindu tam tikras kompetencijos sritis. ~Tam tikrų vyskupiškosios
535 III,21 | Vyskupų konferencijų mokymo kompetencijų sritys, pavyzdžiui „rūpintis,
536 III,17 | kuriuos vyskupas emeritas itin kompetentingas spręsti. Pagal Vyskupų konferencijos
537 II,8 | esminiai bažnytinės bendrystės komponentai yra dalijimasis tuo pačiu
538 II,13 | bendrai vykdomi Vyskupų konferencijose ir bendrystėje su Apaštalų
539 I,4 | pobūdį. Šventosios Vyskupų kongregacijos (Sacra Congregatio Episcoporum
540 III,14 | Vyskupų konferencijos pateikia konkrečią kolegialumo dvasios pritaikymo
541 III,21 | bendrosios normos, Kodekse konkrečiau nustatomos kai kurios Vyskupų
542 II,12 | tarnystės bendras vykdymas yra konkretus kolegialios dvasios (affectus
543 I,2 | perduodama per vyskupystės konsekraciją"(19). ~„Panašiai kaip Viešpaties
544 II,8 | vienas iš Bažnyčios vienybės konstitucinių elementų (39). Per Vyskupų
545 I,3 | pastoracinį bendradarbiavimą, konsultacijas, tarpusavio pagalbą ir kt., –
546 II,8 | elementų (39). Per Vyskupų korpusą „visame pasaulyje išreiškiama
547 II,10 | pagal geografinį regioną (kraštą, šalį, sritį), jų Vyskupai
548 II,13 | ryšys pagrįstas bendromis krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir
549 I,1 | kai iškyla klausimas, ar krikščionys, kilę iš pagonių, privalo
550 III,19 | mokytojai, kaip Šventojo kulto kunigai ir vadovavimo tarnai. [...]
551 II,13 | bendruomenėse, kurias vienija kalba, kultūra ir istorija. Šie santykiai
552 III,22 | būdingi spartūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, magisterinis atsakymas
553 I,4 | derinantis su ja, dėl istorinių, kultūrinių, socialinių ir ypatingų
554 III,16 | tos pačios tautos piliečių kultūros, tradicijos ir bendros istorijos
555 I,1 | kad jie sudaro nedalomą kūną, pasireiškia ir tuomet,
556 II,11 | kuris taip pat yra Bažnyčių kūnas, gėrio" (48). ~Vyskupai
557 III,19 | mokytojai, kaip Šventojo kulto kunigai ir vadovavimo tarnai. [...]
558 II,11 | prisideda prie viso Mistinio Kūno, kuris taip pat yra Bažnyčių
559 I,3 | suvokdami priklausą vieningam kūnui, Bažnyčios istorijos tėkmėje
560 III,21 | aiškina, kad jų tikintieji kuo geriau jį priimtų (82).
561 III,20 | potvarkius tik tokiais atvejais, kuriais bendroji teisė tai numato,
562 I,2 | su Petro įpėdiniu (21), kuriame Viešpats įsteigė „tikėjimo
563 II,13 | įsišaknijimu žmonių bendruomenėse, kurias vienija kalba, kultūra ir
564 I,5 | normos (kan. 447 – 459), kuriomis remiantis apibrėžiamiVyskupų
565 II,13 | Įpareigojantis poveikis, kuriuo pasižymi vyskupiškosios
566 III,22 | recognitio, jei dauguma nėra kvalifikuota. Apaštalų Sostas įsikiša
567 II,9 | sąlyga, jeigu Romos popiežius kviečia juos veikti kolegialiai
568 III,22 | klausimais, kuriuos kelia šiems laikams būdingi spartūs socialiniai
569 III,14 | atitinkamai pritaikytomis laiko, ir vietos atžvilgiu" (61). ~
570 IV | pareiškimai, minimi šio laiško Nr. 22, būtų autentiškas
571 I (24) | Kiprijono Kartaginiečio laiškų sužinome apie įvairius Afrikos
572 I (33) | antai Consejo Episcopal Latinoamericano (CELAM), Consilium Conferentiarum
573 I (24) | des Conciles, 1, Adrien le Clere, Paris 1869, S. 77–
574 III,20 | Vyskupų konferenciją vyskupų legislatyvinės valdžios vykdymą: „Vyskupų
575 III,22 | konferencijos bendrųjų dekretų leidimo (84). Šventojo Sosto recognitio,
576 III,21 | kad jos teritorijoje būtų leidžiami Katekizmai, jei tai atrodytų
577 Intro (1)| kuriems suteikta įstatymų leidžiamoji, teisinė ir, tam tikrais
578 I,3 | nustatoma, jog jis gali vykti leidžiant popiežiui, kuris paskiria
579 I,4 | tikslus, kaip priemonė, leidžianti atsakyti į įvairius, su
580 I,5 | egzistuojančių Vyskupų konferencijų; leista steigti kelių tautų ar netgi
581 III,17 | Vyskupų konferencijos statutai leistų dalyvauti ir vyskupams emeritams
582 I (28) | habendis (1889 rugpjūčio 24); Leonis XIII Acta, IX (1890), p.
583 I (24) | 73, 1–3; Bayard (ed.), Les Belles Lettres, Paris 1961,
584 I (24) | Bayard (ed.), Les Belles Lettres, Paris 1961, II, S. 134–
585 III,21 | veiksmingiau pasiekti jų liaudį ir palengvinti tikintiesiems
586 III,16 | išklausius Vyskupų, kuriuos liečia šio klausimo sprendimas,
587 I,4 | ir nustatant jų veiklą liečiančias ypatingas gaires (plg. Nr.
588 I,1 | kreipiasi būtent į Jeruzalėje likusius Apaštalus, kad patvirtintų
589 II,11 | veikia kiekviename teisėtame liturginiame šventime, vykdomame bendrystėje
590 III,15 | moralės ugdymą bei išlaikymą, liturginių knygų vertimą, kunigystės
591 II,11 | dieviškosios ir visuotinės tikrovės liudytojai" (49); o jų mokymas, jei
592 III (77) | 1985 gegužės 14, Utrum sub locutione: AAS 77 (1985) 771. ~
593 III,20 | ar pačiam pirmininkui. Ši logika visiškai aiškiai išdėstoma
594 II,8 | autoritetu" (41), taip pat lojalumas ir klusnumas jiems kaip
595 II,8 | sėkla visai žmonijai" (37). Lygiai taip kaip Bažnyčia yra viena
596 Intro (1)| Taigi šiuo požiūriu negalima lyginti šių Sinodų ir Vyskupų konferencijų.
597 Intro (1)| jei minėtosios asamblėjos lygintinos su Vyskupų konferencijomis (
598 II,10 | Vietinių Bažnyčių lygmeniu, Bažnyčioms susibūrus pagal
599 I (33) | Episcopales d’Afrique et de Madagascar (SCEAM), Inter – Regionat
600 III,22 | ir kultūriniai pokyčiai, magisterinis atsakymas skatintų bendrystę,
601 II,11 | aukščiausios kunigystės malonės dalytojas" (50), vykdydamas
602 III,23 | plenariniame Susirinkime. Mažesnės struktūros – nuolatinė taryba,
603 III,16 | sąlygojančias didesnį ar mažesnį Konferencijos teritorinį
604 III,16 | gali būti įkurta daugiau ar mažiau išplėstoje teritorijoje
605 I (33) | SCEAM), Inter – Regionat Meeting of Bishops of Southern Africa (
606 II,8 | tuo pačiu metu animuojama meilės" (42). ~
607 I,1 | Paskutinę vakarienę Jėzus meldėsi Tėvui dėl Apaštalų ir tų,
608 I (33) | 9AECAWA), Association of Member Episcopal Conferences in
609 I,3 | provincijoje – bent kas penkerius metus, kad būtų galima spręsti
610 II,12 | struktūromis, suorganizuotomis minėtiems bendriems pastoraciniams
611 I,1 | su Vienuolika" (9), kalba miniai ir pakrikštija daugybę įtikėjusiųjų;
612 IV | doktrininiai pareiškimai, minimi šio laiško Nr. 22, būtų
613 I (31) | Ecclesia Imago, De pastorali Ministerio Episcoporum (1973 02 22),
614 I,3 | Bažnyčios istorijos tėkmėje savo misijai vykdyti pasitelkė priemones,
615 II,11 | veiksmingai prisideda prie viso Mistinio Kūno, kuris taip pat yra
616 II,9 | Gerai žinoma, jog mokydamas šios doktrinos Vatikano
617 II,11 | pritarimu."Vyskupai, vykdantys mokymą bendrystėje su Romos popiežiumi,
618 III,21 | savo Vyskupų autentišku mokymu jausdami religinę pagarbą (
619 I,1 | kad „Šventajai Dvaisiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti
620 II,11 | ne tiktai gerai vykdydami munus regendi savo Bažnyčiose,
621 I,2 | dovaną (18), dovaną, kuri iki mūsų dienų perduodama per vyskupystės
622 III,16 | Vyskupų konferencijos yra nacionalinės, t. y. jos vienija to paties
623 II,12 | tarp Vyskupų regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu siela" (52).
624 III,17 | tiriamosiose komisijose, nagrinėjančiose klausimus, kuriuos vyskupas
625 III,17 | konferencijos prigimtį, jos nario dalyvavimo teisė Konferencijoje
626 I,5 | taip pat jų steigimas, narystė ir veikla. Kolegialumo dvasia,
627 III,15 | socialinio bendravimo priemonių naudojimą. ~
628 III,22 | garantuoti, kad susiduriant su naujais klausimais, kuriuos kelia
629 I,3 | provincijos susirinkimui (26). Naujajame 1983 m. Kanonų teisės kodekse
630 III,22 | visuomenės pokyčių atnešamas naujas problemas, Vyskupai, susibūrę
631 I,5 | Pastoraciniame vadove Vyskupams iš naujo nurodoma, jog „Vyskupų konferencija
632 I,1 | Apaštalų kolegija pripildoma naujos dieviškojo Užtarėjo gyvybinės
633 III,22 | 22. Spręsdami naujus klausimus ir siekdami, jog
634 I,1 | neužkrauti ir jums daugiau naštų, išskyrus tai, kas būtina..."(14) ~
635 I,1 | suvokimas, kad jie sudaro nedalomą kūną, pasireiškia ir tuomet,
636 II,8 | Episkopatas yra vienas ir nedalomas (38); jis siekia tiek, kiek
637 Intro (1)| nekalbama. Taigi šiuo požiūriu negalima lyginti šių Sinodų ir Vyskupų
638 II,10 | vadovaujasi bendrystės dvasia. Negana to, nors ir turėdamas Šventimų
639 III,16 | pastovesnio bendradarbiavimo, negu to reikalautų kitos teritorijos
640 III,19 | visuotinės Bažnyčios elementai, neišvedami iš Bažnyčių partikuliariškumo,
641 Intro (1)| šiame dokumente apie tai nekalbama. Taigi šiuo požiūriu negalima
642 III,21 | nors ir neturėdami mokymo neklaidingumo, – yra jiems patikėtų tikinčiųjų
643 III,24 | atžvilgiu" (85), ir, žinoma, nekliudyti įgyvendinti ją neteisėtai
644 II,10 | yra visiškai asmeniški, nekolegialūs, netgi tuomet, kai jis vadovaujasi
645 III,24 | vardu, jei Kanonų Teisė nenumato Vyskupo valdžios apribojimų
646 I,3 | 1563) jie vykdavo rečiau. Nepaisant to, 1917 m. Kanonų teisės
647 I,1 | Jėzaus išrinkti ir pasiųsti nepriklausomai vienas nuo kito, bet sudarė
648 II,12 | būdinga tarnavimo dimensija, nes ji kyla iš Kristaus, Gerojo
649 III,17 | eventuali pastarųjų dauguma nesąlygotų diecezinių vyskupų pastoracinio
650 II,12 | teologinis subjektas, yra neskaidoma" (56). Tokia yra pabrėžtina
651 III,22 | recognitio). Apaštalų Sostas nesuteikia šio recognitio, jei dauguma
652 III,24 | nekliudyti įgyvendinti ją neteisėtai veikiant jo vardu, jei Kanonų
653 III,22 | Vyskupai turi būti atsargūs ir netrukdyti kitos teritorijos vyskupų
654 III,21 | susirinkimus, – nors ir neturėdami mokymo neklaidingumo, –
655 I,1 | ir mums pasirodė teisinga neužkrauti ir jums daugiau naštų, išskyrus
656 II (55) | vyskupo tarnybai uždavinius, nevadovauja vietinei Bažnyčiai. ~
657 II,9 | primatą ir vyresnybę, jie neveikia kaip jo vikarai ar delegatai (45).
658 I,1 | ir įsitikintų, jog bėga neveltui (12). Apaštalų suvokimas,
659 II,11 | Bažnyčia, kuris, nors ir nevykdomas juridinio pavaldumo aktais,
660 I,3 | susirinkimais, kuriems pradžią davė Nikėjos Susirinkimas 325 m., – dalinius
661 I,1 | Apaštalus ir vyresniuosius"(13). Norėdami išspręsti problemą Apaštalai
662 III,21 | požiūriu numatyta pamatinė norma: „Vyskupai, esantys bendrystėje
663 I (30) | Sanctae" (1966 08 06), I. Normae ad axsequenda Decreta SS.
664 IV | dokumento paaiškinimus ir normas, taip pat ir Kanonų Teisės
665 III,24 | drauge su toliau sekančiais normatyviniais patikslinimais atitinka
666 III,24 | su šiais paaiškinimais ir normomis pagal Sinodo paraginimą. ~ ~
667 III,20 | aiškiai išdėstoma kanonų normose, kur kalbama apie susivienijusių
668 III,20 | kuriais bendroji teisė tai numato, arba Apaštalų Sostas savo
669 III,17 | statutai negali šiuo požiūriu numatyti kitaip (67). Vyskupų konferencijos
670 III,15 | aišku, jog sritys, kurios nuolat reikalauja bendro Vyskupų
671 III,20 | juo labiau jos daliai, nuolatinei tarybai, komisijai ar pačiam
672 III,18 | komisijos, kurios Konferencijos nuomone, padės veiksmingiau pasiekti
673 III,14 | Vatikano II Susirinkimo nuorodomis, pateikia tikslų apibrėžimą: „
674 I,1 | tikrų Senojo Testamento nuostatų. Tuomet Antiochijos bendruomenėje
675 IV | reikštųsi gerais darbais, aš nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį palaiminimą. ~
676 I,5 | vadove Vyskupams iš naujo nurodoma, jog „Vyskupų konferencija
677 I,4 | įsteigtos daugelyje kraštų, ir nustatant jų veiklą liečiančias ypatingas
678 I,3 | plenarinį susirinkimą ir nustatoma, jog jis gali vykti leidžiant
679 III,21 | normos, Kodekse konkrečiau nustatomos kai kurios Vyskupų konferencijų
680 I,2 | Vyskupai dieviškuoju nustatymu užima Apaštalų vietą kaip
681 I,4 | Konferencijos turėjo tvirtai nustatytą ir tęstinį pobūdį. Šventosios
682 I,5 | išleistame Kanonų teisės kodekse nustatytos specifinės normos (kan.
683 I,4 | struktūrų naudą bei vaisingumą, nutardamas jog „būtų naudinga, kad
684 I,1 | vadovaujami svarstė, o galiausiai nutarė, kad „Šventajai Dvaisiai
685 I,1 | Antiochijos bendruomenėje nutariama, kad „Paulius, Barnabas
686 I,1 | Barnabas ir kai kurie iš anų nuvyks dėl šio ginčo į Jeruzalę
687 I,1 | Tėvo (8). ~Sekminių dieną nužengus Šventajai Dvasiai, konkreti
688 III,21 | pagarbą (religioso animi obsequio )" (79). Be šios bendrosios
689 I (33) | Bishops’ Conferences of Oceania (FCBCO) (plg. Annuario Pontificio,
690 II (45) | Synodalia Sacrosancti Concilii Oecumenici Vaticani II, vol. III, pars
691 III,22 | Nors šie pareiškimai yra oficialūs, autentiški ir išlaiko bendrystę
692 II,12 | savo esminiu slėpiniu yra ontologiškai ir chronologiškai pirmesnė
693 II,10 | jis tai daro kaip tikras, ordinarinis ir tiesioginis ganytojas.
694 I (30) | Dominus" et „Presbiterorum Ordinis", Nr. 41: AAS 58 (1966),
695 IV | Joks Vyskupų konferencijos organas, išskyrus plenarinį susirinkimą,
696 II,13 | Apaštalų Sostas įsteigė šias organizacijas ir joms patikėjo asmeninės
697 I (33) | 1115). Tačiau minėtosios organizacijos, tiksliai kalbant, nėra
698 II,13 | kt.) Vyskupų suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų
699 II,8 | kolegijos struktūrą, ji yra „organiška realybė, reikalaujanti juridinės
700 I (24) | 10; 23, 2–4; 24, 8; SC41, p.p. 49, 66–67, 69. Trečiojo
701 III,24 | jiems kliudyti. Čia pateikti paaiškinimai drauge su toliau sekančiais
702 III,24 | suderinti juos su šiais paaiškinimais ir normomis pagal Sinodo
703 IV | jie atitiktų šio dokumento paaiškinimus ir normas, taip pat ir Kanonų
704 I,7 | situacijoje, tačiau ten pat buvo pabrėžta, jog „Vyskupų konferencijos
705 II,12 | neskaidoma" (56). Tokia yra pabrėžtina Viešpaties valia (57). Tačiau
706 I,4 | institucija (plg. Nr. 36), bet ir pabrėžtinai kalbama apie Vyskupų konferencijas,
707 III,20 | nuolatinei tarybai, komisijai ar pačiam pirmininkui. Ši logika visiškai
708 I,3 | sušaukti ir jam vadovauja. Tame pačiame Kodekse numatoma rengti
709 II,8 | rūpesčiui, dalyvavimas tuose pačiuose sakramentuose, „kurių reguliarus
710 III,24 | troškimus ir siekia nušviesti ir padaryti veiksmingesnę Vyskupų konferencijų
711 II,11 | privalo laikytis jo sprendimo, padaryto Kristaus vardu, tikėjimo
712 I,7 | juridinių normų visumą, padedančią nustatyti teologiškai gerai
713 III,18 | kurios Konferencijos nuomone, padės veiksmingiau pasiekti užsibrėžtus
714 III,18 | tarnybomis egzistuoja tam, kad padėtų Vyskupams, o ne kad užimtų
715 I,2 | uždėjimu jie perdavė savo pagalbininkams Šventosios Dvasios dovaną (18),
716 III,21 | mokymu jausdami religinę pagarbą (religioso animi obsequio )" (79).
717 III,22 | tikintieji privalo religinės pagarbos dvasia paklusti tam autentiškam
718 I,7 | dokumentas yra taip pat anuomet pageidautų studijų rezultatas. Jo tikslas –
719 I,1 | ar krikščionys, kilę iš pagonių, privalo laikytis tam tikrų
720 I,2 | išliekantį ir regimą principą bei pagrindą" (22). Kiekvienas Vyskupas
721 I,7 | nustatyti teologiškai gerai pagrįstą ir juridiškai tikrą Vyskupų
722 II,13 | Bažnyčiomis; tasai ryšys pagrįstas bendromis krikščioniškojo
723 III,16 | įsteigti, paleisti arba pakeisti Vyskupų konferencijas" (65). ~
724 I,1 | Vienuolika" (9), kalba miniai ir pakrikštija daugybę įtikėjusiųjų; atsiranda
725 III,24 | yra pašauktos vis labiau palaikyti „kiekvieno Vyskupo neatimamą
726 IV | nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį palaiminimą. ~Pateikta Romoje, Šv. Petro [
727 III,16 | klausimo sprendimas, įsteigti, paleisti arba pakeisti Vyskupų konferencijas" (65). ~
728 III,21 | veiksmingiau pasiekti jų liaudį ir palengvinti tikintiesiems religiniu
729 III,21 | kodekse šiuo požiūriu numatyta pamatinė norma: „Vyskupai, esantys
730 I,3 | Susirinkimus. Tarp jų verta paminėti – drauge su visuotiniais
731 IV | skirtingiems nuo 2 str. paminėtųjų, Vyskupų konferencijos nuolatinė
732 I (33) | Episcopal de America Central y Panama (SEDAC), Commissio Episcopatuum
733 II,13 | santykis, nors turi tam tikrą panašumą, iš tikro yra visiškai skirtingas
734 IV | IV ~Papildomos normos dėl Vyskupų Konferencijų ~ ~
735 III,16 | 16. Paprastai Vyskupų konferencijos yra
736 III,24 | ir normomis pagal Sinodo paraginimą. ~ ~
737 III,19 | ir pasiuntiniai patarimu, paraginimu ir pavyzdžiu, tačiau taip
738 Intro (1)| ganytojiškąsias vyskupų pareigas Christus Dominus, 38). ~
739 III,20 | visi ir kiekvienas Vyskupas pareiškia savo pritarimą"(78). ~
740 IV | Str. 3 – Kitokios rūšies pareiškimams, skirtingiems nuo 2 str.
741 III,22 | Vyskupų dauguma negali skelbti pareiškimo kaip autentiško Vyskupų
742 III,22 | tarnybą, gerai suvokia savo pareiškimų ribotumą. Nors šie pareiškimai
743 III,15 | katechetinių priemonių parengimą, katalikų universitetų ir
744 I,5 | konferencijos privalėjo parengti savo statutus; tais atvejais,
745 III,22 | ištarmes ne apsunkintų, bet jas parengtų. ~
746 II (45) | Oecumenici Vaticani II, vol. III, pars VIII, Typis Poliglottis
747 III,19 | neišvedami iš Bažnyčių partikuliariškumo, bet vis dėlto esantys kiekvienoje
748 I,1 | dėl šio ginčo į Jeruzalę pas Apaštalus ir vyresniuosius"(13).
749 III,22 | atsižvelgti į platesnį, gal netgi pasaulinį atgarsį, kurį socialinės
750 I,2 | išganymo misija tęsis iki pasaulio pabaigos (15). Kad ši misija
751 I,4 | datomis, kad bendrai pasitarę, pasidaliję žiniomis bei patyrimu, harmoningai
752 I,6 | svarbos priemone, norint pasidalyti nuomonėmis, pasitarti tarpusavyje
753 I,3 | spręsti vyskupijų problemas ir pasirengti provincijos susirinkimui (26).
754 I,1 | Šventajai Dvaisiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti ir jums
755 I,4 | sutartomis datomis, kad bendrai pasitarę, pasidaliję žiniomis bei
756 I,6 | norint pasidalyti nuomonėmis, pasitarti tarpusavyje ir bendradarbiauti
757 I,3 | tėkmėje savo misijai vykdyti pasitelkė priemones, struktūras ir
758 I,7 | Vyskupų konferencijas ir pasiūlyti būtiną juridinių normų visumą,
759 III,19 | Kristaus vietininkai ir pasiuntiniai patarimu, paraginimu ir
760 I,1 | nebuvo Jėzaus išrinkti ir pasiųsti nepriklausomai vienas nuo
761 II,13 | Įpareigojantis poveikis, kuriuo pasižymi vyskupiškosios tarnybos
762 I,3 | leidžiant popiežiui, kuris paskiria delegatą susirinkimui sušaukti
763 II,9 | visuotinį Susirinkimą, tiek pasklidus visame pasaulyje, su sąlyga,
764 I,1 | individualiai, bet po du (5). Per Paskutinę vakarienę Jėzus meldėsi
765 I,1 | 1. Viešpats Jėzus paskyrė Apaštalus „kaip kolegiją,
766 II,13 | ir taip pat jėgų bei pastangų suvienijimas su kitais to
767 I,6 | bendradarbiauti visos Bažnyčios labui: pastaraisiais metais jos visame pasaulyje
768 III,19 | Bažnyčios rezultatas, kadangi pastaroji egzistuoja tik kaip Dievo
769 I,4 | priežasčių, pradedant nuo pastarojo šimtmečio, įvairiose šalyse
770 III,17 | titulinių vyskupų, kad eventuali pastarųjų dauguma nesąlygotų diecezinių
771 II,11 | tikintieji, patikėti Vyskupo pastoracijai, privalo laikytis jo sprendimo,
772 III,19 | tikrąją ir tiesioginę valdžią, pastoracinei tarnybai vykdyti, išskyrus
773 II,11 | regiono Vyskupų bendroje pastoracinėje veikloje, naudinga bent
774 I,3 | Apaštalų kolegijos gyvavimą: pastoracinį bendradarbiavimą, konsultacijas,
775 I,5 | kelerių metų, 1973-aisiais, Pastoraciniame vadove Vyskupams iš naujo
776 II,12 | suorganizuotomis minėtiems bendriems pastoraciniams uždaviniams vykdyti. ~Vyskupų
777 III,17 | nesąlygotų diecezinių vyskupų pastoracinio vadovavimo. Dera, kad Vyskupų
778 I (31) | Vadovas Ecclesia Imago, De pastorali Ministerio Episcoporum (
779 III,16 | teritorijos episkopato narių pastovesnio bendradarbiavimo, negu to
780 I,4 | krašto Vyskupai rinktųsi pastoviomis sutartomis datomis, kad
781 I,1 | Apaštalus „kaip kolegiją, t. y. pastovų būrį, kuriam vadovauti pavedė
782 III,17 | emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį balsą. Ypatingą dėmesį reiktų
783 III,17 | turi sprendžiamojo arba patariamojo balso teisę pagal Konferencijos
784 III,19 | vietininkai ir pasiuntiniai patarimu, paraginimu ir pavyzdžiu,
785 IV | apaštališkąjį palaiminimą. ~Pateikta Romoje, Šv. Petro [bazilikoje],
786 I,2 | pat vykdydami Viešpaties patikėtą misiją, jie bendradarbiauja
787 II,10 | diecezinis vyskupas vadovauja jam patikėtai kaimenei Viešpaties vardu,
788 II,8 | tikėjimu, kurio paveldas patikėtas jų rūpesčiui, dalyvavimas
789 II,11 | kolegijos aktu. Tik tikintieji, patikėti Vyskupo pastoracijai, privalo
790 III,21 | tinkamai perteikti jį jiems patikėtiems žmonėms. ~
791 III,19 | diecezinis Vyskupas jam patikėtoje vyskupijoje turi visą ordinarinę,
792 I,2 | 2. Viešpaties Apaštalams patikėtoji išganymo misija tęsis iki
793 III,19 | Jie vadovauja jiems patikėtoms vietinėms Bažnyčioms kaip
794 III,17 | ganytojams, kurių rūpesčiui patikėtos Bažnyčios, kiekviena Konferencija
795 III,21 | neklaidingumo, – yra jiems patikėtų tikinčiųjų autentiški tikėjimo
796 III,18 | turi būti Šventojo Sosto patikrinti, t. y. gauti recognitio;
797 III,24 | sekančiais normatyviniais patikslinimais atitinka 1985 m. Ypatingosios
798 III,15 | vienyti jėgas dalijantis patirtimi ir nuomonėmis, kadangi „
799 Intro (1)| Bažnyčios, vadovaujamos Patriarchų ar Didžiųjų arkivyskupų,
800 I,2 | Panašiai kaip Viešpaties patvarkymu šventasis Petras ir kiti
801 I,5 | Susirinkimas (32) ir nuosekliai patvirtina kanoninės normos (33). ~
802 III,21 | išankstiniu Apaštalų Sosto patvirtinimu" (80), taip pat Šventojo
803 I,1 | žengdamas į dangų Viešpats patvirtino Petrui suteiktą ganytojo
804 I,4 | pasidaliję žiniomis bei patyrimu, harmoningai derintų jėgas
805 I,4 | Instrukcija jas aiškiai įvardija, pavadindama „Vyskupų konferencijomis" (28). ~
806 II,11 | ir nevykdomas juridinio pavaldumo aktais, labai prisideda
807 I,1 | pastovų būrį, kuriam vadovauti pavedė iš jų pačių tarpo išrinktam
808 II,8 | tuo pačiu tikėjimu, kurio paveldas patikėtas jų rūpesčiui,
809 I,2 | Kristaus valią, Apaštalams buvo pavesta „rūpestingai skirti įpėdinius <…>.
810 III,17 | arba Vyskupų konferencijos pavestas specialias užduotis (66).
811 III,20 | ar atskirais potvarkiais pavestų tam tikrus sprendimus Vyskupų
812 III,21 | kolegijos galva ir nariais, tiek pavieniui, tiek susivieniję į Vyskupų
813 III,19 | patarimu, paraginimu ir pavyzdžiu, tačiau taip pat ir savo
814 III,21 | mokymo kompetencijų sritys, pavyzdžiui „rūpintis, kad jos teritorijoje
815 III,15 | knygų vertimą, kunigystės pašaukimų ugdymą bei formavimą, katechetinių
816 III,24 | Bažnyčios labui. Jos yra pašauktos vis labiau palaikyti „kiekvieno
817 I,3 | provincijoje – bent kas penkerius metus, kad būtų galima spręsti
818 I,2 | rankų uždėjimu jie perdavė savo pagalbininkams Šventosios
819 I,2 | dovaną, kuri iki mūsų dienų perduodama per vyskupystės konsekraciją"(19). ~„
820 II,11 | mokymas, jei juo ištikimai perduodamas ir išaiškinamas tikėjimo
821 III,21 | autentiški tikėjimo mokytojai ir perteikėjai; tikintieji privalo sekti
822 III,21 | magisteriumu ir tinkamai perteikti jį jiems patikėtiems žmonėms. ~
823 III,24 | Vyskupų konferencijos tinkamai peržiūrės savo statutus siekdamos
824 IV | Vyskupų konferencijos privalo peržiūrėti savo statutus, kad jie atitiktų
825 III,16 | kadangi tos pačios tautos piliečių kultūros, tradicijos ir
826 II,9 | jis yra aukščiausios ir pilnutinės valdžios visuotinėje Bažnyčioje
827 I,7 | konferencijų statusą, o visų pirma išnagrinėti jų mokymo autoritetą
828 III,20 | tarybai, komisijai ar pačiam pirmininkui. Ši logika visiškai aiškiai
829 I,1 | įtikėjusiųjų; atsiranda pirmoji bendruomenė, vienijama klusnumo
830 I,3 | vietinėje Bažnyčioje. ~Nuo pat pirmųjų šimtmečių šios bendrystės
831 I,6 | teritorijos Vyskupams tapo pirmutinės svarbos priemone, norint
832 III,22 | mokymo darbui, atsižvelgti į platesnį, gal netgi pasaulinį atgarsį,
833 I,3 | teisės kodekse išsaugotas platus normų rinkinys, reguliuojantis
834 III,17 | specialias užduotis (66). Plenariniuose Vyskupų konferencijos posėdžiuose
835 I,4 | tvirtai nustatytą ir tęstinį pobūdį. Šventosios Vyskupų kongregacijos (
836 III,22 | visuotinio magisteriumo pobūdžio. Dėl šios priežasties Vyskupai
837 III,22 | socialiniai ir kultūriniai pokyčiai, magisterinis atsakymas
838 III,22 | sprendžiant visuomenės pokyčių atnešamas naujas problemas,
839 II (45) | vol. III, pars VIII, Typis Poliglottis Vaticanis 1976, p. 77, Nr.
840 I (33) | Oceania (FCBCO) (plg. Annuario Pontificio, 1998, p. 1112–1115). Tačiau
841 IV | aisiais, dvidešimtaisiais mano pontifikato metais. ~ ~
842 III,17 | Plenariniuose Vyskupų konferencijos posėdžiuose sprendžiamąjį balsą turi
843 III,20 | prašymu pateikia ypatingą potvarkį" (77). Kitais atvejais „
844 III,20 | visuotine teise ar atskirais potvarkiais pavestų tam tikrus sprendimus
845 III,20 | konferencija gali išleisti bendrus potvarkius tik tokiais atvejais, kuriais
846 II,13 | Vyskupų. Įpareigojantis poveikis, kuriuo pasižymi vyskupiškosios
847 I (24) | 67, 69. Trečiojo amžiaus pradžioje Tertulijonas giria graikų
848 I,7 | 7. Dvidešimčiai metų praėjus po Vatikano II Susirinkimo
849 I,3 | Dalinių susirinkimų praktika tęsėsi ir Viduramžiais.
850 I (24) | Tertulijonas giria graikų praktikuojamą susirinkimų rengimo tvarką (
851 I,5 | kolegialumui įvairiai ir vaisingai praktikuoti. Šios Konferencijos puikiai
852 II,12 | elementas, ji yra tikrovė, pranokstanti vadovavimo atskirai Bažnyčiai
853 I,3 | rūpestį visomis Bažnyčiomis ir pratęsiančias pačios Apaštalų kolegijos
854 III,20 | ar Vyskupų konferencijos prašymu pateikia ypatingą potvarkį" (77).
855 III,19 | pagal teisę jiems tolygių prelatų veikla. Vyskupai „Dievo
856 I (30) | II „Christus Dominus" et „Presbiterorum Ordinis", Nr. 41: AAS 58 (
857 III,14 | apaštalavimo formomis bei priemonėmis, atitinkamai pritaikytomis
858 I,1 | vienybės (6). Po prisikėlimo ir prieš žengdamas į dangų Viešpats
859 I,4 | ir ypatingų pastoracinių priežasčių, pradedant nuo pastarojo
860 III,22 | magisteriumo pobūdžio. Dėl šios priežasties Vyskupai turi būti atsargūs
861 III,23 | 23. Pati Vyskupų tarnybos prigimtis reikalauja, kad, kai jie
862 II,9 | kolegialiai ar bent laisvai priima jų bendrą veikimą. Taip
863 III,22 | konferencijos pareiškimai priimami vienbalsiai, jie, be abejo,
864 III,21 | tikintieji kuo geriau jį priimtų (82). Kadangi tikėjimo doktrina
865 I,3 | 3. Vyskupai, suvokdami priklausą vieningam kūnui, Bažnyčios
866 II,10 | nevykdo aukščiausios valdžios, priklausančios Romos popiežiui ir Vyskupų
867 IV | trečdaliais balsų Vyskupų, priklausančių Konferencijai ir turinčių
868 III,17 | augziliarai ir kiti Konferencijai priklausantys tituliniai Vyskupai turi
869 II,11 | atsiminti, jog kiekvieno Vyskupo priklausomybė Vyskupų kolegijai pasireiškia
870 II,13 | skiriasi nuo tarpusavio priklausomybės ryšio tarp visuotinės Bažnyčios
871 II,10 | bendrai kolegialiais aktais, prilygstančiais Vyskupų kolegijos aktams. ~
872 III,17 | ir visus teisėtai jiems prilygstančius, taip pat ir Vyskupus koadjutorius
873 III,17 | Vyskupai ir teisiškai jiems prilygstantys, po to vyskupai koadjutoriai,
874 II,9 | Vyskupų kolegijos galvos, primatą ir vyresnybę, jie neveikia
875 III,19 | Iš tikrųjų „Romos Vyskupo primatas ir Vyskupų Kolegija yra
876 II,9 | Petro įpėdinis išlaiko „savo primato valdžią visiems, tiek ganytojams,
877 I,2 | vienybės išliekantį ir regimą principą bei pagrindą" (22). Kiekvienas
878 I,2 | vietinėje Bažnyčioje regimas principas ir pagrindas (23). ~
879 I,7 | teologinius bei juridinius principus, saistančius Vyskupų konferencijas
880 III,22 | tų gavusi Apaštalų Sosto pripažinimą (recognitio). Apaštalų Sostas
881 II,9 | kaip tokie, tikinčiųjų pripažįstami ir gerbiami. ~
882 I,4 | apie Vyskupų konferencijas, pripažįstant faktą, jog jos įsteigtos
883 I,1 | konkreti Apaštalų kolegija pripildoma naujos dieviškojo Užtarėjo
884 I,5 | atitinkami Vyskupai privalėjo prisidėti prie jau egzistuojančių
885 I,1 | įtikės, vienybės (6). Po prisikėlimo ir prieš žengdamas į dangų
886 II,11 | veikloje, naudinga bent trumpai prisiminti, kaip kiekvienas Vyskupas,
887 III,14 | konkrečią kolegialumo dvasios pritaikymo formą. Kanonų teisės kodeksas,
888 III,14 | priemonėmis, atitinkamai pritaikytomis laiko, ir vietos atžvilgiu" (61). ~
889 III,20 | Vyskupas pareiškia savo pritarimą"(78). ~
890 II,11 | remtis religiniu dvasios pritarimu."Vyskupai, vykdantys mokymą
891 III,20 | vykdymas būtų teisėtas ir privalomas atskiriems vyskupams, būtina,
892 I,1 | Norėdami išspręsti problemą Apaštalai ir vyresnieji
893 I,1 | gauna savo pastoracinių problemų sprendimą (11); Paulius
894 I,3 | arba asamblėjas kiekvienoje provincijoje – bent kas penkerius metus,
895 I,3 | problemas ir pasirengti provincijos susirinkimui (26). Naujajame
896 I,5 | praktikuoti. Šios Konferencijos puikiai padeda ugdyti bendrystės
897 II,13 | įgyvendinti kiekvieno Vyskupo puoselėjamą rūpestį visa Bažnyčia, kurio
898 II,11 | bei disciplinos vienybę ir puoselėti visokią bendrą visai Bažnyčiai
899 I (28) | Italis Episcopis in variis quae designantur Regionibus habendis (
900 I (33) | Episcopales de l’Afrique de l’ Quest Francophone (CERAO), Association
901 I (28) | Arcivescovi" De collationibus quolibet anno ab Italis Episcopis
902 I,5 | vadovaujanti jų veiklai, ragina taip pat bendradarbiauti
903 I,4 | bažnytinius klausimus ir rasti tinkamus sprendimus. Skirtingai
904 III,21 | taip pat Šventojo Rašto knygų bei jų vertimų aprobavimas (81). ~
905 II,8 | struktūrą, ji yra „organiška realybė, reikalaujanti juridinės
906 I,3 | 1545 – 1563) jie vykdavo rečiau. Nepaisant to, 1917 m. Kanonų
907 II,11 | tiktai gerai vykdydami munus regendi savo Bažnyčiose, bet taip
908 II,10 | susibūrus pagal geografinį regioną (kraštą, šalį, sritį), jų
909 I (33) | Madagascar (SCEAM), Inter – Regionat Meeting of Bishops of Southern
910 I (28) | variis quae designantur Regionibus habendis (1889 rugpjūčio
911 II,12 | bendradarbiavimo tarp Vyskupų regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu
912 Intro (1)| keletas Bažnyčių sui iuris, reglamentuojamų RBKK kan. 322 ir jų pačių
913 II,8 | pačiuose sakramentuose, „kurių reguliarus bei vaisingas teikimas,
914 III,19 | tiesioginė" (72). Jos vykdymas reguliuojamas aukščiausiosios Bažnyčios
915 I,3 | išsaugotas platus normų rinkinys, reguliuojantis dalinius susirinkimus, tiek
916 III,15 | pateikti išsamų sąrašą dalykų, reikalaujančių šio bendradarbiavimo, tačiau
917 II,8 | yra „organiška realybė, reikalaujanti juridinės formos ir tuo
918 III,16 | bendradarbiavimo, negu to reikalautų kitos teritorijos bažnytinės
919 III,18 | Tačiau siekiant šių tikslų reikia vengti tarp plenarinių posėdžių
920 III,17 | patariamąjį balsą. Ypatingą dėmesį reiktų skirti siekiant įgalinti
921 II,13 | Bažnyčia, kurio išraiška – reikšminga broliška pagalba kitoms
922 IV | konferencijos dar vaisingiau reikštųsi gerais darbais, aš nuoširdžiai
923 I,3 | tikrovė ypatingai ir būdingai reiškėsi šaukiant Susirinkimus. Tarp
924 I,3 | ir bendravimo priemones, reiškiančias jų bendrystę ir rūpestį
925 II,11 | kaip kolegiali vienybė reiškiasi geografinio regiono Vyskupų
926 I,7 | atžvilgiu" (35). Todėl Sinodas rekomendavo visapusiškiau ir giliau
927 I,5 | Konferencijas tarpusavyje, kaip rekomenduoja Vatikano II Susirinkimas (32)
928 III,21 | autentišku mokymu jausdami religinę pagarbą (religioso animi
929 III,22 | skelbiami, o tikintieji privalo religinės pagarbos dvasia paklusti
930 III,21 | jausdami religinę pagarbą (religioso animi obsequio )" (79).
931 III,14 | Kanonų teisės kodeksas, remdamasis Vatikano II Susirinkimo
932 I,5 | kan. 447 – 459), kuriomis remiantis apibrėžiamiVyskupų konferencijų
933 II,11 | moralės klausimais ir juo remtis religiniu dvasios pritarimu."
934 I,3 | pačiame Kodekse numatoma rengti provincinius susirinkimus
935 III,17 | vicepirmininkas privalo būti renkamas tik iš tų narių, kurie yra
936 III,19 | Romos popiežiaus dekretu rezervuojami aukščiausiajai Bažnyčios
937 II,12 | kaip tų Vyskupų bendrystės rezultato. Kadangi Vyskupų kolegija
938 III,20 | susibūrę į Konferenciją riboti savo šventąją valdžią Vyskupų
939 III,22 | suvokia savo pareiškimų ribotumą. Nors šie pareiškimai yra
940 I,3 | išsaugotas platus normų rinkinys, reguliuojantis dalinius
941 I,4 | tautos ar krašto Vyskupai rinktųsi pastoviomis sutartomis datomis,
942 IV | apaštališkąjį palaiminimą. ~Pateikta Romoje, Šv. Petro [bazilikoje],
943 II (53) | Valstijų vyskupams (1987 rugsėjo 16), 3: Insegnamenti, X,
944 I,2 | Kiekvienas Vyskupas savo ruožtu yra vienybės vietinėje Bažnyčioje
945 II,11 | veiksmais, bet taip pat rūpesčiu visa Bažnyčia, kuris, nors
946 I,2 | Apaštalams buvo pavesta „rūpestingai skirti įpėdinius <…>. Vyskupai
947 IV | struktūroms. ~Str. 3 – Kitokios rūšies pareiškimams, skirtingiems
948 III,16 | tradicijos ir bendros istorijos ryšiai, taip pat ir socialinių
949 II,13 | tarpusavio priklausomybės ryšio tarp visuotinės Bažnyčios
950 III,16 | taip pat ir socialinių ryšių sąveikos reikalauja iš šios
951 I (33) | Catholic Bishops’ Conference (SACBC), Conferences Episcopales
952 II (45) | pat, 22; Acta Synodalia Sacrosancti Concilii Oecumenici Vaticani
953 I,7 | bei juridinius principus, saistančius Vyskupų konferencijas ir
954 II,10 | nors ir turėdamas Šventimų sakramento galios pilnatvę, jis nevykdo
955 II,8 | dalyvavimas tuose pačiuose sakramentuose, „kurių reguliarus bei vaisingas
956 II,9 | pasklidus visame pasaulyje, su sąlyga, jeigu Romos popiežius kviečia
957 III,16 | arba dalykines aplinkybes, sąlygojančias didesnį ar mažesnį Konferencijos
958 III,14 | tikros teritorijos Vyskupų sandrauga drauge vykdant tam tikrus
959 II,13 | 13. Dalinių Bažnyčių sandraugos yra susijusios su jas sudarančiomis
960 II,10 | Bažnyčių ar tokių Bažnyčių sandraugų, atitinkamai sukviestų jų
961 III,17 | Čia dera atsižvelgti į santykį tarp diecezinių vyskupų
962 II,13 | kultūra ir istorija. Šie santykiai labai skiriasi nuo tarpusavio
963 III,15 | ekumeninį angažavimąsi, santykius su civiline valdžia, žmogiškosios
964 III,15 | Neįmanoma pateikti išsamų sąrašą dalykų, reikalaujančių šio
965 I,5 | Mano paties 1983 m. sausio 25 d. išleistame Kanonų
966 III,16 | pat ir socialinių ryšių sąveikos reikalauja iš šios teritorijos
967 III (77) | 455, 1. Bendrųjų dekretų sąvoka apima taip pat ir vykdomuosius
968 III,22 | apšviestų ir vestų žmonių sąžines, sprendžiant visuomenės
969 I (24) | 16, 10; 23, 2–4; 24, 8; SC41, p.p. 49, 66–67, 69. Trečiojo
970 I (33) | Afrique et de Madagascar (SCEAM), Inter – Regionat Meeting
971 I (33) | Episcopalium Europae (CCEE), Secretariado Episcopal de America Central
972 I (33) | America Central y Panama (SEDAC), Commissio Episcopatuum
973 III,24 | paaiškinimai drauge su toliau sekančiais normatyviniais patikslinimais
974 II,8 | vienybės, vilties ir išganymo sėkla visai žmonijai" (37). Lygiai
975 I,1 | kurią gavo iš Tėvo (8). ~Sekminių dieną nužengus Šventajai
976 III,18 | nuolatinė taryba, generalinis sekretoriatas, taip pat kitos tarnybos
977 I,1 | privalo laikytis tam tikrų Senojo Testamento nuostatų. Tuomet
978 III,19 | konferencijos valdžia ir jos veiklos sfera glaudžiai susijusi su diecezinio
979 III,22 | Spręsdami naujus klausimus ir siekdami, jog Kristaus žinia apšviestų
980 III,24 | peržiūrės savo statutus siekdamos suderinti juos su šiais
981 II,12 | nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu siela" (52). Vis dėlto šis teritorinio
982 I (24) | 262–264). Apie Vyskupų sinodus II ir III amžiuje, plg.
983 I,7 | konferencijų būtinybę šiandieninėje situacijoje, tačiau ten pat buvo pabrėžta,
984 I,1 | skelbimo misiją (4); Viešpats siuntė juos ne individualiai, bet
985 I (33) | 1. Šis bendradarbiavimas skatinamas tarptautiniais Vyskupų konferencijų
986 III,22 | magisterinis atsakymas skatintų bendrystę, o ne kenktų jai
987 III,21 | popiežiumi vienbalsiai ir bendrai skelbia katalikiškąją tiesą tikėjimo
988 I,1 | patikėjo Dievo karalystės skelbimo misiją (4); Viešpats siuntė
989 III,21 | tarnauja Dievo žodžiui, kuriam skirtas jų mokymas; jie dievobaimingai
990 I,4 | rasti tinkamus sprendimus. Skirtingai nuo susirinkimų šios Konferencijos
991 II,13 | panašumą, iš tikro yra visiškai skirtingas nuo to santykio, kuris yra
992 IV | Kitokios rūšies pareiškimams, skirtingiems nuo 2 str. paminėtųjų, Vyskupų
993 III,16 | vietinių Bažnyčių, veikiančių skirtingose tautose, vadovus" (64).
994 II,12 | rezultatas, o savo esminiu slėpiniu yra ontologiškai ir chronologiškai
995 III,22 | pasaulinį atgarsį, kurį socialinės bendravimo priemonės teikia
996 III,22 | laikams būdingi spartūs socialiniai ir kultūriniai pokyčiai,
997 III,16 | tarptautiniu lygiu. Apaštalų Sostui priklauso teisė spręsti
998 I (33) | Southern Africa (IMBSA), Soutern African Catholic Bishops’
999 I (33) | Regionat Meeting of Bishops of Southern Africa (IMBSA), Soutern
1000 III,22 | kelia šiems laikams būdingi spartūs socialiniai ir kultūriniai
1001 III,17 | Vyskupų konferencijos pavestas specialias užduotis (66). Plenariniuose
|