02-kiekv | kile-speci | spren-zymia
Chapter, Paragraph
1002 I,1 | savo pastoracinių problemų sprendimą (11); Paulius kreipiasi
1003 III,16 | kuriuos liečia šio klausimo sprendimas, įsteigti, paleisti arba
1004 II,11 | pastoracijai, privalo laikytis jo sprendimo, padaryto Kristaus vardu,
1005 III,17 | tituliniai Vyskupai turi sprendžiamojo arba patariamojo balso teisę
1006 III,22 | ir vestų žmonių sąžines, sprendžiant visuomenės pokyčių atnešamas
1007 III,22 | 22. Spręsdami naujus klausimus ir siekdami,
1008 II,10 | geografinį regioną (kraštą, šalį, sritį), jų Vyskupai nevykdo pastoracinės
1009 II,13 | tam tikras kompetencijos sritis. ~Tam tikrų vyskupiškosios
1010 I (30) | Normae ad axsequenda Decreta SS. Consilii Vaticani II „Christus
1011 I,7 | juridinį Vyskupų konferencijų statusą, o visų pirma išnagrinėti
1012 Intro (1)| RBKK kan. 322 ir jų pačių statutų, patvirtintų Apaštalų Sosto (
1013 III,18 | gauti recognitio; šiuose statutuose turi b?ti numatyta „plenarinių
1014 I,5 | tikslai ir galios, taip pat jų steigimas, narystė ir veikla. Kolegialumo
1015 II,11 | visai Bažnyčiai veiklą, ypač stengdamiesi ugdyti tikėjimą ir nušviesti
1016 I,1 | gyvybinės galios. Petras, stojęs „su Vienuolika" (9), kalba
1017 I,3 | vykdyti pasitelkė priemones, struktūras ir bendravimo priemones,
1018 II,12 | nuo Vyskupų santykio su struktūromis, suorganizuotomis minėtiems
1019 IV | ar kitoms savo įsteigtoms struktūroms. ~Str. 3 – Kitokios rūšies
1020 III,23 | plenariniame Susirinkime. Mažesnės struktūros – nuolatinė taryba, komisija
1021 I,4 | iš tikrųjų pripažino šių struktūrų naudą bei vaisingumą, nutardamas
1022 I,7 | taip pat anuomet pageidautų studijų rezultatas. Jo tikslas –
1023 I,7 | visapusiškiau ir giliau studijuoti teologinį ir po to nuosekliai
1024 III (77) | 1985 gegužės 14, Utrum sub locutione: AAS 77 (1985)
1025 II,12 | aukščiausios valdžios Bažnyčioje subjekto, veiksmams. Vyskupų santykis
1026 II,13 | sandraugos yra susijusios su jas sudarančiomis Bažnyčiomis; tasai ryšys
1027 I,1 | nepriklausomai vienas nuo kito, bet sudarė Dvylikos grupę, pagal Evangelijose
1028 I,5 | atvejais, kai buvo neįmanoma sudaryti Konferenciją, atitinkami
1029 III,24 | savo statutus siekdamos suderinti juos su šiais paaiškinimais
1030 II,13 | regionuose ir kt.) Vyskupų suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių
1031 Intro (1)| kur yra keletas Bažnyčių sui iuris, reglamentuojamų RBKK
1032 II,10 | Bažnyčių sandraugų, atitinkamai sukviestų jų Vyskupų, lygiu. Atskiroje
1033 II,12 | santykio su struktūromis, suorganizuotomis minėtiems bendriems pastoraciniams
1034 II,10 | Bažnyčių lygmeniu, Bažnyčioms susibūrus pagal geografinį regioną (
1035 III,22 | ko, turi garantuoti, kad susiduriant su naujais klausimais, kuriuos
1036 III,19 | veiklos sfera glaudžiai susijusi su diecezinio Vyskupo ar
1037 II,13 | Bažnyčių sandraugos yra susijusios su jas sudarančiomis Bažnyčiomis;
1038 I,4 | su bendrais interesais susijusius bažnytinius klausimus ir
1039 I,3 | drauge su visuotiniais susirinkimais, kuriems pradžią davė Nikėjos
1040 I,1 | Apaštalai ir vyresnieji susirinko, tarėsi ir Petro autoriteto
1041 II,9 | tiek iškilmingu būdu jiems susirinkus į visuotinį Susirinkimą,
1042 I (33) | tarptautiniais Vyskupų konferencijų susivienijimais kaip antai Consejo Episcopal
1043 III,20 | normose, kur kalbama apie susivienijusių į Vyskupų konferenciją vyskupų
1044 I,4 | Vyskupai rinktųsi pastoviomis sutartomis datomis, kad bendrai pasitarę,
1045 IV | Vyskupų konferencija negali suteikti tokios galios savo komisijoms
1046 II,13 | taip pat jėgų bei pastangų suvienijimas su kitais to paties regiono
1047 I,3 | 3. Vyskupai, suvokdami priklausą vieningam kūnui,
1048 III,22 | savo mokymo tarnybą, gerai suvokia savo pareiškimų ribotumą.
1049 I,1 | neveltui (12). Apaštalų suvokimas, kad jie sudaro nedalomą
1050 II,12 | visuotinės Bažnyčios nedera suvokti kaip vietinių Bažnyčių sumos
1051 I,3 | paskiria delegatą susirinkimui sušaukti ir jam vadovauja. Tame pačiame
1052 I (24) | Kiprijono Kartaginiečio laiškų sužinome apie įvairius Afrikos ir
1053 I,6 | veiksminga tikrovė (34). Jų svarbą atskleidžia tas faktas,
1054 I,6 | Vyskupams tapo pirmutinės svarbos priemone, norint pasidalyti
1055 I,1 | Petro autoriteto vadovaujami svarstė, o galiausiai nutarė, kad „
1056 I (33) | Afriquae Centrale (ACEAC), Symposium des Conferences Episcopales
1057 II (45) | Plg. ten pat, 22; Acta Synodalia Sacrosancti Concilii Oecumenici
1058 I,1 | ir patikėjo Apaštalams tą pačią misiją, kurią gavo
1059 III,15 | valdžia, žmogiškosios gyvybės, taikos ir žmogaus teisių apsaugą,
1060 I,5 | parengti savo statutus; tais atvejais, kai buvo neįmanoma
1061 I,3 | sušaukti ir jam vadovauja. Tame pačiame Kodekse numatoma
1062 II,9 | ar delegatai (45). Iš to tampa aišku, jog jie veikia kaip
1063 I,6 | specifinės teritorijos Vyskupams tapo pirmutinės svarbos priemone,
1064 I,1 | ir vyresnieji susirinko, tarėsi ir Petro autoriteto vadovaujami
1065 II,12 | Bažnyčioje. Kitais žodžiais tariant, „vyskupų kolegialumas griežta
1066 III,19 | kulto kunigai ir vadovavimo tarnai. [...] Dieviškuoju sutvarkymu
1067 III,21 | vykdydami mokymo tarnybą, tarnauja Dievo žodžiui, kuriam skirtas
1068 II,12 | dominavimo; jai būdinga tarnavimo dimensija, nes ji kyla iš
1069 II,11 | vykdydami mokymo bei šventinimo tarnybas. ~Žinoma, atskiri Vyskupai
1070 III,18 | konferencijos su savo komisijomis ir tarnybomis egzistuoja tam, kad padėtų
1071 III,18 | plenarinių posėdžių veikiančių tarnybų bei komisijų biurokratizacijos.
1072 I,1 | vadovauti pavedė iš jų pačių tarpo išrinktam Petrui" (2). Apaštalai
1073 I,5 | steigti kelių tautų ar netgi tarptautines Vyskupų konferencijas (30).
1074 I (33) | bendradarbiavimas skatinamas tarptautiniais Vyskupų konferencijų susivienijimais
1075 III,20 | labiau jos daliai, nuolatinei tarybai, komisijai ar pačiam pirmininkui.
1076 I,6 | Jų svarbą atskleidžia tas faktas, kad jos veiksmingai
1077 II,13 | sudarančiomis Bažnyčiomis; tasai ryšys pagrįstas bendromis
1078 III,16 | veikiančių skirtingose tautose, vadovus" (64). Iš to išplaukia,
1079 I,5 | konferencijų; leista steigti kelių tautų ar netgi tarptautines Vyskupų
1080 III,14 | ugdyti Bažnyčios žmonijai teikiamą gėrį, ypač apaštalavimo
1081 II,8 | reguliarus bei vaisingas teikimas, garantuojamas jų autoritetu" (41),
1082 IV | darbais, aš nuoširdžiai teikiu apaštališkąjį palaiminimą. ~
1083 III,16 | aplinkybės. Vis dėlto Kanonų teisėje numatoma galimybė, kad „
1084 III,17 | diecezinius vyskupus ir visus teisėtai jiems prilygstančius, taip
1085 II,11 | kuri veikia kiekviename teisėtame liturginiame šventime, vykdomame
1086 III,20 | norint, jog šis vykdymas būtų teisėtas ir privalomas atskiriems
1087 Intro (1)| suteikta įstatymų leidžiamoji, teisinė ir, tam tikrais atvejais,
1088 Intro | dėl teologinės ir teisinės Vyskupų konferencijų (1)
1089 I,1 | Dvaisiai ir mums pasirodė teisinga neužkrauti ir jums daugiau
1090 III,15 | civiliniais įstatymais, socialinio teisingumo ugdymą, socialinio bendravimo
1091 III,17 | dieceziniai Vyskupai ir teisiškai jiems prilygstantys, po
1092 I,3 | kūnui, Bažnyčios istorijos tėkmėje savo misijai vykdyti pasitelkė
1093 I,7 | visapusiškiau ir giliau studijuoti teologinį ir po to nuosekliai juridinį
1094 II,12 | Vyskupų kolegijai, kuri, kaip teologinis subjektas, yra neskaidoma" (56).
1095 I,7 | dokumentams – nustatyti teologinius bei juridinius principus,
1096 I,7 | visumą, padedančią nustatyti teologiškai gerai pagrįstą ir juridiškai
1097 III,16 | ar mažesnį Konferencijos teritorinį išplėtimą. „Kadangi išskirtinai
1098 II,12 | siela" (52). Vis dėlto šis teritorinio vieneto Vyskupų tarnystės
1099 III,16 | gali veikti taip pat kitu teritoriniu pagrindu arba tarptautiniu
1100 I (24) | Trečiojo amžiaus pradžioje Tertulijonas giria graikų praktikuojamą
1101 I,3 | Dalinių susirinkimų praktika tęsėsi ir Viduramžiais. Tačiau
1102 I,2 | patikėtoji išganymo misija tęsis iki pasaulio pabaigos (15).
1103 I,1 | laikytis tam tikrų Senojo Testamento nuostatų. Tuomet Antiochijos
1104 I,4 | turėjo tvirtai nustatytą ir tęstinį pobūdį. Šventosios Vyskupų
1105 I,1 | pačią misiją, kurią gavo iš Tėvo (8). ~Sekminių dieną nužengus
1106 I,1 | vakarienę Jėzus meldėsi Tėvui dėl Apaštalų ir tų, kurie
1107 I (33) | CERAO), Association of the Episcopal Conferences of
1108 III,18 | šiuose statutuose turi b?ti numatyta „plenarinių Konferencijos
1109 II,10 | kaip tikras, ordinarinis ir tiesioginis ganytojas. Jo veiksmai yra
1110 III,24 | taip pat neturi filtruoti tiesioginių atskirų Vyskupų santykių
1111 II,11 | ugdyti tikėjimą ir nušviesti tiesos pilnatve visus žmones (47). „
1112 II,11 | ypač stengdamiesi ugdyti tikėjimą ir nušviesti tiesos pilnatve
1113 II,8 | yra dalijimasis tuo pačiu tikėjimu, kurio paveldas patikėtas
1114 III,19 | visuotinė ir apaštalinė Bažnyčia tikrai veikia ir yra esama" (73).
1115 Intro (1)| leidžiamoji, teisinė ir, tam tikrais atvejais, administracinė
1116 III,19 | ir Vyskupų Kolegija yra tikrieji visuotinės Bažnyčios elementai,
1117 II,13 | turi tam tikrą panašumą, iš tikro yra visiškai skirtingas
1118 II,11 | dieviškosios ir visuotinės tikrovės liudytojai" (49); o jų mokymas,
1119 I,5 | apibrėžiamiVyskupų konferencijų tikslai ir galios, taip pat jų steigimas,
1120 I (33) | minėtosios organizacijos, tiksliai kalbant, nėra Vyskupų konferencijos. ~
1121 I,4 | bažnytinius klausimus ir rasti tinkamus sprendimus. Skirtingai nuo
1122 III,17 | vyskupus emeritus dalyvauti tiriamosiose komisijose, nagrinėjančiose
1123 III,17 | Konferencijai priklausantys tituliniai Vyskupai turi sprendžiamojo
1124 III,17 | ir vyskupų augziliarų bei titulinių vyskupų, kad eventuali pastarųjų
1125 III,17 | Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius vyskupus, vykdančius toje
1126 I,7 | Bažnyčios atžvilgiu" (35). Todėl Sinodas rekomendavo visapusiškiau
1127 III,20 | išleisti bendrus potvarkius tik tokiais atvejais, kuriais bendroji
1128 II,9 | Bažnyčios labui ir, kaip tokie, tikinčiųjų pripažįstami
1129 IV | konferencija negali suteikti tokios galios savo komisijoms ar
1130 II,10 | neįmanoma vietinių Bažnyčių ar tokių Bažnyčių sandraugų, atitinkamai
1131 II,12 | funkcijas savo tikinčiųjų labui, toks vyskupų tarnystės bendras
1132 III,24 | pateikti paaiškinimai drauge su toliau sekančiais normatyviniais
1133 III,19 | Vyskupo ar pagal teisę jiems tolygių prelatų veikla. Vyskupai „
1134 II,8 | išlaikoma apaštališkoji tradicija" (40); esminiai bažnytinės
1135 II,13 | krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir Bažnyčios įsišaknijimu
1136 IV | plenariniame susirinkime bent dviem trečdaliais balsų Vyskupų, priklausančių
1137 I,3 | Viduramžiais. Tačiau po Tridento Susirinkimo (1545 – 1563)
1138 III,24 | Sinodo Generalinės asamblėjos troškimus ir siekia nušviesti ir padaryti
1139 II,11 | veikloje, naudinga bent trumpai prisiminti, kaip kiekvienas
1140 III,19 | tarnybai vykdyti, išskyrus tuos atvejus, kurie teise arba
1141 II,10 | dvasia. Negana to, nors ir turėdamas Šventimų sakramento galios
1142 I,4 | susirinkimų šios Konferencijos turėjo tvirtai nustatytą ir tęstinį
1143 II,9 | Vyskupų korpuso turima aukščiausioji valdžia visai
1144 IV | priklausančių Konferencijai ir turinčių sprendžiamąjį balsą. ~Str.
1145 I,4 | konferencijos. Jos buvo įsteigtos turint ypatingus pastoracinius
1146 III,17 | koadjutoriai, pačia teise turintys sprendžiamąjį balsą, Vyskupų
1147 II,11 | ir išaiškinamas tikėjimo turinys ir jo pritaikymas gyvenime,
1148 II,8 | struktūra, ir išreiškia turtingą Bažnyčios įvairovę. Šios
1149 III,19 | vykdymas, būdamas šitokios tvarkos dalimi gali būti tam tikru
1150 I,4 | šios Konferencijos turėjo tvirtai nustatytą ir tęstinį pobūdį.
1151 I,6 | bažnytinės bendruomenės tvirtinimo instrumentas. Vis dėlto
1152 II (45) | II, vol. III, pars VIII, Typis Poliglottis Vaticanis 1976,
1153 I,6 | jos veiksmingai prisideda ugdant Vyskupų, taigi ir Bažnyčios,
1154 III,15 | priemonių parengimą, katalikų universitetų ir kitų švietimo centrų
1155 II,12 | bendriems pastoraciniams uždaviniams vykdyti. ~Vyskupų korpuso
1156 III,24 | konferencijos vykdo daug uždavinių Bažnyčios labui. Jos yra
1157 I,2 | Dvasios išliejimu (17); rankų uždėjimu jie perdavė savo pagalbininkams
1158 I,2 | Vyskupai yra gavę iš Kristaus užduotį visame pasaulyje skelbti
1159 III,17 | konferencijos pavestas specialias užduotis (66). Plenariniuose Vyskupų
1160 I,2 | Vyskupai dieviškuoju nustatymu užima Apaštalų vietą kaip Bažnyčios
1161 III,18 | padėtų Vyskupams, o ne kad užimtų jų vietą. ~
1162 III,18 | padės veiksmingiau pasiekti užsibrėžtus tikslus" (70). Tačiau siekiant
1163 I,1 | pripildoma naujos dieviškojo Užtarėjo gyvybinės galios. Petras,
1164 I (24) | Historia Ecclesiastica, V, 16, 10; 23, 2–4; 24, 8;
1165 II,11 | Bažnyčios atžvilgiu ne tiktai vadinamaisiais kolegialiais veiksmais,
1166 I (31) | Vyskupų Kongregacija. Vadovas Ecclesia Imago, De pastorali
1167 I,1 | tarėsi ir Petro autoriteto vadovaujami svarstė, o galiausiai nutarė,
1168 Intro (1)| Rytų Bažnyčios, vadovaujamos Patriarchų ar Didžiųjų arkivyskupų,
1169 II,12 | kaip vietinėms Bažnyčioms vadovaujančių Vyskupų sumos, nei kaip
1170 II,11 | bendrystėje su Vyskupu ir jam vadovaujant. ~
1171 I,5 | Vyskupų konferencijas ir vadovaujanti jų veiklai, ragina taip
1172 II,10 | nekolegialūs, netgi tuomet, kai jis vadovaujasi bendrystės dvasia. Negana
1173 I,1 | y. pastovų būrį, kuriam vadovauti pavedė iš jų pačių tarpo
1174 I,5 | aisiais, Pastoraciniame vadove Vyskupams iš naujo nurodoma,
1175 III,16 | veikiančių skirtingose tautose, vadovus" (64). Iš to išplaukia,
1176 II,8 | sakramentuose, „kurių reguliarus bei vaisingas teikimas, garantuojamas
1177 IV | Vyskupų konferencijos dar vaisingiau reikštųsi gerais darbais,
1178 I,4 | šių struktūrų naudą bei vaisingumą, nutardamas jog „būtų naudinga,
1179 I,1 | po du (5). Per Paskutinę vakarienę Jėzus meldėsi Tėvui dėl
1180 Intro (1)| Didžiųjų arkivyskupų, yra valdomos savo atitinkamų Vyskupų
1181 II,11 | Galiausiai yra tiesa, kad, gerai valdydami savo Bažnyčią kaip visuotinės
1182 II,12 | vietinėse Bažnyčiose vykdomų valdžių sumos rezultatas; tai yra
1183 II (53) | Kalba Jungtinių Amerikos Valstijų vyskupams (1987 rugsėjo
1184 II,13 | Bažnyčioms, ypač artimesnėms ir vargingesnėms (59), ir taip pat jėgų bei
1185 I (28) | anno ab Italis Episcopis in variis quae designantur Regionibus
1186 II (45) | VIII, Typis Poliglottis Vaticanis 1976, p. 77, Nr. 102. ~
1187 II,9 | veikimą. Taip kolegialiai veikdami Vyskupai vykdo jiems būdingą
1188 III,24 | įgyvendinti ją neteisėtai veikiant jo vardu, jei Kanonų Teisė
1189 I,5 | konferencijas ir vadovaujanti jų veiklai, ragina taip pat bendradarbiauti
1190 II,11 | Vyskupų bendroje pastoracinėje veikloje, naudinga bent trumpai prisiminti,
1191 II,11 | vadinamaisiais kolegialiais veiksmais, bet taip pat rūpesčiu visa
1192 II,12 | valdžios Bažnyčioje subjekto, veiksmams. Vyskupų santykis su Vyskupų
1193 I,6 | pasaulyje yra konkreti gyva ir veiksminga tikrovė (34). Jų svarbą
1194 III,24 | siekia nušviesti ir padaryti veiksmingesnę Vyskupų konferencijų veiklą.
1195 II,13 | vyskupiškosios tarnybos veiksmų bendras vykdymas padeda
1196 III,18 | siekiant šių tikslų reikia vengti tarp plenarinių posėdžių
1197 III (82) | Dogminė konstitucija Dei Verbum, 10. ~
1198 I,3 | šaukiant Susirinkimus. Tarp jų verta paminėti – drauge su visuotiniais
1199 III,15 | išlaikymą, liturginių knygų vertimą, kunigystės pašaukimų ugdymą
1200 III,21 | Šventojo Rašto knygų bei jų vertimų aprobavimas (81). ~Kai tam
1201 I,6 | Bažnyčios, vienybę, kaip vertingas bažnytinės bendruomenės
1202 III,22 | Kristaus žinia apšviestų ir vestų žmonių sąžines, sprendžiant
1203 III,17 | konferencijos pirmininkas ir vicepirmininkas privalo būti renkamas tik
1204 I,3 | susirinkimų praktika tęsėsi ir Viduramžiais. Tačiau po Tridento Susirinkimo (
1205 III,22 | Vyskupų mokymui. Tačiau, jei vienbalsiškumo nėra, tuomet vien tik Konferencijos
1206 II,12 | Vis dėlto šis teritorinio vieneto Vyskupų tarnystės vykdymas
1207 I,1 | atsiranda pirmoji bendruomenė, vienijama klusnumo Apaštalų mokymui (10);
1208 I,3 | Vyskupai, suvokdami priklausą vieningam kūnui, Bažnyčios istorijos
1209 I,1 | galios. Petras, stojęs „su Vienuolika" (9), kalba miniai ir pakrikštija
1210 I,7 | Bažnyčios gėrį, t. y. tarnybą vienybei ir neatimamą kiekvieno Vyskupo
1211 III,15 | būtinybę Vyskupų konferencijoje vienyti jėgas dalijantis patirtimi
1212 II,12 | pirmesnė tikrovė už kiekvieną vietinę Bažnyčią" (54). Panašiai
1213 II (55) | uždavinius, nevadovauja vietinei Bažnyčiai. ~
1214 II,12 | Bažnyčiai nėra atskirų Vyskupų vietinėse Bažnyčiose vykdomų valdžių
1215 III,19 | Bažnyčioms kaip Kristaus vietininkai ir pasiuntiniai patarimu,
1216 II,9 | popiežius kaip Kristaus Vietininkas ir visos Bažnyčios ganytojas
1217 III,21 | konferencijas, tiek susibūrę į vietinius susirinkimus, – nors ir
1218 III,14 | pritaikytomis laiko, ir vietos atžvilgiu" (61). ~
1219 II (45) | Vaticani II, vol. III, pars VIII, Typis Poliglottis Vaticanis
1220 II,9 | vyresnybę, jie neveikia kaip jo vikarai ar delegatai (45). Iš to
1221 II,8 | išliekanti ir tikra vienybės, vilties ir išganymo sėkla visai
1222 I,4 | Dominus ne tik išreiškiama viltis, jog atgis garbinga dalinių
1223 II,10 | visuotinės Bažnyčios esamybė su visais jai būdingais elementais (46). ~
1224 I,7 | Todėl Sinodas rekomendavo visapusiškiau ir giliau studijuoti teologinį
1225 III,20 | diecezinių Vyskupų kompetencija visiška, ir nei Vyskupų konferencija,
1226 II,11 | veiksmingai prisideda prie viso Mistinio Kūno, kuris taip
1227 I,3 | amžiaus, dažnai vykdavo visoje Bažnyčioje (24). ~Dalinių
1228 II,11 | disciplinos vienybę ir puoselėti visokią bendrą visai Bažnyčiai veiklą,
1229 I,3 | jų bendrystę ir rūpestį visomis Bažnyčiomis ir pratęsiančias
1230 I,7 | pasiūlyti būtiną juridinių normų visumą, padedančią nustatyti teologiškai
1231 III,22 | žmonių sąžines, sprendžiant visuomenės pokyčių atnešamas naujas
1232 II,10 | Vyskupų kolegijai, kaip Visuotinei Bažnyčiai būdingų elementų;
1233 II,9 | būdu jiems susirinkus į visuotinį Susirinkimą, tiek pasklidus
1234 I,3 | verta paminėti – drauge su visuotiniais susirinkimais, kuriems pradžią
1235 I,4 | jog „būtų naudinga, kad visur tos pačios tautos ar krašto
1236 II (45) | Oecumenici Vaticani II, vol. III, pars VIII, Typis Poliglottis
1237 III,17 | kitus titulinius vyskupus, vykdančius toje teritorijoje Apaštalų
1238 III,14 | Vyskupų sandrauga drauge vykdant tam tikrus savo teritorijos
1239 II,11 | dvasios pritarimu."Vyskupai, vykdantys mokymą bendrystėje su Romos
1240 II,11 | teisėtame liturginiame šventime, vykdomame bendrystėje su Vyskupu ir
1241 II,13 | tarnybos veiksmai, bendrai vykdomi Vyskupų konferencijose ir
1242 II,12 | Vyskupų vietinėse Bažnyčiose vykdomų valdžių sumos rezultatas;
1243 III (77) | sąvoka apima taip pat ir vykdomuosius dekretus, žr. kan. 31–33;
1244 III,20 | legislatyvinės valdžios vykdymą: „Vyskupų konferencija gali
1245 I,3 | nustatoma, jog jis gali vykti leidžiant popiežiui, kuris
1246 I,3 | kas dvidešimt metų (25), o Vykupų konferencijas arba asamblėjas
1247 I,7 | Susirinkimo pabaigos, 1985 metais vykusi Ypatingoji Vyskupų Sinodo
1248 I,1 | išspręsti problemą Apaštalai ir vyresnieji susirinko, tarėsi ir Petro
1249 I,1 | Jeruzalę pas Apaštalus ir vyresniuosius"(13). Norėdami išspręsti
1250 III,19 | Vyskupas jam patikėtoje vyskupijoje turi visą ordinarinę, tikrąją
1251 I,3 | kad būtų galima spręsti vyskupijų problemas ir pasirengti
1252 I,2 | mūsų dienų perduodama per vyskupystės konsekraciją"(19). ~„Panašiai
1253 I (33) | Conferences of Anglophone West Africa 9AECAWA), Association
1254 II (53) | rugsėjo 16), 3: Insegnamenti, X, 3 (1987), 555. ~
1255 I (28) | 1889 rugpjūčio 24); Leonis XIII Acta, IX (1890), p. 184. ~
1256 I,3 | šios bendrystės tikrovė ypatingai ir būdingai reiškėsi šaukiant
1257 I,4 | nustatant jų veiklą liečiančias ypatingas gaires (plg. Nr. 37 – 38).
1258 I,7 | pabaigos, 1985 metais vykusi Ypatingoji Vyskupų Sinodo asamblėja
1259 III,24 | patikslinimais atitinka 1985 m. Ypatingosios Vyskupų Sinodo Generalinės
1260 I,4 | Jos buvo įsteigtos turint ypatingus pastoracinius tikslus, kaip
1261 II,10 | geografinį regioną (kraštą, šalį, sritį), jų Vyskupai nevykdo
1262 I,3 | ypatingai ir būdingai reiškėsi šaukiant Susirinkimus. Tarp jų verta
1263 III,24 | siekdamos suderinti juos su šiais paaiškinimais ir normomis
1264 Intro (1)| RBKK), kan. 110 ir 152): šiame dokumente apie tai nekalbama.
1265 I,7 | Vyskupų konferencijų būtinybę šiandieninėje situacijoje, tačiau ten
1266 II,13 | Apaštalų Sostas įsteigė šias organizacijas ir joms patikėjo
1267 III,22 | klausimais, kuriuos kelia šiems laikams būdingi spartūs
1268 I,4 | pradedant nuo pastarojo šimtmečio, įvairiose šalyse atsirado
1269 I,3 | Bažnyčioje. ~Nuo pat pirmųjų šimtmečių šios bendrystės tikrovė
1270 III,19 | valdžios vykdymas, būdamas šitokios tvarkos dalimi gali būti
1271 III,18 | t. y. gauti recognitio; šiuose statutuose turi b?ti numatyta „
1272 II,11 | prisideda prie Bažnyčios darbo šlovinant Dievą ir šventinant žmones.
1273 III,19 | tautos dalis, kurioje „viena šventa, visuotinė ir apaštalinė
1274 III,21 | dievobaimingai jo klausosi, šventai išlaiko ir ištikimai aiškina,
1275 I,2 | kaip Viešpaties patvarkymu šventasis Petras ir kiti Apaštalai
1276 III,17 | bendradarbiaujant tų Bažnyčių šventiesiems ganytojams, kurių rūpesčiui
1277 II,11 | kiekviename teisėtame liturginiame šventime, vykdomame bendrystėje su
1278 II,10 | Negana to, nors ir turėdamas Šventimų sakramento galios pilnatvę,
1279 II,11 | darbo šlovinant Dievą ir šventinant žmones. Tai yra darbas visos
1280 III,15 | katalikų universitetų ir kitų švietimo centrų ugdymą bei išlaikymą,
1281 II,8 | prigimtį. Bažnyčia, būdama žemėje Dievo karalystės šaltinis
1282 I,1 | Po prisikėlimo ir prieš žengdamas į dangų Viešpats patvirtino
1283 IV | 21 d., Viešpaties Dangun Žengimo iškilmėje, 1998 -aisiais,
1284 III,22 | ir siekdami, jog Kristaus žinia apšviestų ir vestų žmonių
1285 I,4 | bendrai pasitarę, pasidaliję žiniomis bei patyrimu, harmoningai
1286 III,15 | santykius su civiline valdžia, žmogiškosios gyvybės, taikos ir žmogaus
1287 III,21 | perteikti jį jiems patikėtiems žmonėms. ~
1288 I,1 | Apaštalų ir tų, kurie per jų žodį jį įtikės, vienybės (6).
1289 II,12 | valdžią Bažnyčioje. Kitais žodžiais tariant, „vyskupų kolegialumas
1290 III,21 | tarnybą, tarnauja Dievo žodžiui, kuriam skirtas jų mokymas;
1291 III (77) | ir vykdomuosius dekretus, žr. kan. 31–33; plg. Pontificia
1292 I,6 | Susirinkimo Vyskupų konferencijos žymiai išsiplėtojo ir krašto ar
|