5. Popiežius Paulius VI 1966 m. Motu proprio „Ecclesiae Sanctae" įpareigojo įsteigti Vyskupų konferencijas ten, kur jų dar nebuvo; jau egzistavusios Vyskupų konferencijos privalėjo parengti savo statutus; tais atvejais, kai buvo neįmanoma sudaryti Konferenciją, atitinkami Vyskupai privalėjo prisidėti prie jau egzistuojančių Vyskupų konferencijų; leista steigti kelių tautų ar netgi tarptautines Vyskupų konferencijas (³⁰). Po kelerių metų, 1973-aisiais, Pastoraciniame vadove Vyskupams iš naujo nurodoma, jog „Vyskupų konferencija įsteigta kaip šiuolaikinė priemonė kolegialumui įvairiai ir vaisingai praktikuoti. Šios Konferencijos puikiai padeda ugdyti bendrystės dvasią su visuotine Bažnyčia ir tarp įvairių vietinių Bažnyčių" (³¹). Mano paties 1983 m. sausio 25 d. išleistame Kanonų teisės kodekse nustatytos specifinės normos (kan. 447 – 459), kuriomis remiantis apibrėžiamiVyskupų konferencijų tikslai ir galios, taip pat jų steigimas, narystė ir veikla. Kolegialumo dvasia, įkvėpusi steigti Vyskupų konferencijas ir vadovaujanti jų veiklai, ragina taip pat bendradarbiauti įvairių kraštų Konferencijas tarpusavyje, kaip rekomenduoja Vatikano II Susirinkimas (³²) ir nuosekliai patvirtina kanoninės normos (³³).