13.
Dalinių Bažnyčių sandraugos yra susijusios su jas
sudarančiomis Bažnyčiomis; tasai ryšys pagrįstas
bendromis krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir
Bažnyčios įsišaknijimu žmonių bendruomenėse,
kurias vienija kalba, kultūra ir istorija. Šie santykiai labai
skiriasi nuo tarpusavio priklausomybės ryšio tarp visuotinės
Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių.
Panašiai tam tikros
teritorijos (šalyse, regionuose ir kt.) Vyskupų suformuotų
organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų santykis, nors
turi tam tikrą panašumą, iš tikro yra visiškai
skirtingas nuo to santykio, kuris yra tarp Vyskupų kolegijos ir
atskirų Vyskupų. Įpareigojantis poveikis, kuriuo pasižymi
vyskupiškosios tarnybos veiksmai, bendrai vykdomi Vyskupų
konferencijose ir bendrystėje su Apaštalų Sostu kyla iš to,
jog Apaštalų Sostas įsteigė šias organizacijas ir joms
patikėjo asmeninės Vyskupų Šventosios valdžios
pagrindu tam tikras kompetencijos sritis.
Tam tikrų vyskupiškosios
tarnybos veiksmų bendras vykdymas padeda įgyvendinti kiekvieno
Vyskupo puoselėjamą rūpestį visa Bažnyčia, kurio
išraiška – reikšminga broliška pagalba kitoms
vietinėms Bažnyčioms, ypač artimesnėms ir
vargingesnėms (59), ir taip pat jėgų bei pastangų
suvienijimas su kitais to paties regiono Vyskupais bendrajam ir kiekvienos
Bažnyčios gėriui ugdyti (60).
|