15. Vatikano II Susirinkimas aiškiai iškėlė šiuolaikinę būtinybę Vyskupų konferencijoje vienyti jėgas dalijantis patirtimi ir nuomonėmis, kadangi „Vyskupai dažnai tegali vaisingai ir tinkamai atlikti savo tarnybą tik tuomet, jei jie kaskart vis glaudžiau ir darniau bendradarbiauja su kitais Vyskupais" (⁶²). Neįmanoma pateikti išsamų sąrašą dalykų, reikalaujančių šio bendradarbiavimo, tačiau kiekvienam aišku, jog sritys, kurios nuolat reikalauja bendro Vyskupų veikimo, apima tikėjimo bei moralės ugdymą bei išlaikymą, liturginių knygų vertimą, kunigystės pašaukimų ugdymą bei formavimą, katechetinių priemonių parengimą, katalikų universitetų ir kitų švietimo centrų ugdymą bei išlaikymą, ekumeninį angažavimąsi, santykius su civiline valdžia, žmogiškosios gyvybės, taikos ir žmogaus teisių apsaugą, taip pat siekiant garantuoti žmogaus teisių apsaugą civiliniais įstatymais, socialinio teisingumo ugdymą, socialinio bendravimo priemonių naudojimą.