17. Kadangi
Vyskupų konferencijų tikslas yra garantuoti tam tikros teritorijos
vietinių Bažnyčių gėrį, bendradarbiaujant tų
Bažnyčių šventiesiems ganytojams, kurių
rūpesčiui patikėtos Bažnyčios, kiekviena Konferencija
turi apimti tos teritorijos diecezinius vyskupus ir visus teisėtai jiems
prilygstančius, taip pat ir Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius
vyskupus, vykdančius toje teritorijoje Apaštalų Sosto arba
Vyskupų konferencijos pavestas specialias užduotis (66). Plenariniuose
Vyskupų konferencijos posėdžiuose sprendžiamąjį
balsą turi dieceziniai Vyskupai ir teisiškai jiems prilygstantys, po
to vyskupai koadjutoriai, pačia teise turintys
sprendžiamąjį balsą, Vyskupų konferencijos statutai
negali šiuo požiūriu numatyti kitaip (67). Vyskupų
konferencijos pirmininkas ir vicepirmininkas privalo būti renkamas tik
iš tų narių, kurie yra dieceziniai vyskupai (68). Vyskupai
augziliarai ir kiti Konferencijai priklausantys tituliniai Vyskupai turi
sprendžiamojo arba patariamojo balso teisę pagal Konferencijos
statutus (69). Čia dera atsižvelgti į
santykį tarp diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų
bei titulinių vyskupų, kad eventuali pastarųjų dauguma
nesąlygotų diecezinių vyskupų pastoracinio vadovavimo.
Dera, kad Vyskupų konferencijos statutai leistų dalyvauti ir
vyskupams emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį
balsą. Ypatingą dėmesį reiktų skirti siekiant
įgalinti vyskupus emeritus dalyvauti tiriamosiose komisijose, nagrinėjančiose
klausimus, kuriuos vyskupas emeritas itin kompetentingas spręsti. Pagal
Vyskupų konferencijos prigimtį, jos nario dalyvavimo teisė
Konferencijoje negali būti deleguota kam nors kitam.
|