II

Kolegiali Vyskupų vienybė
 

8. Visuotinėje Dievo tautos bendrystėje, kurios labui Viešpats įsteigė Apaštalų tarnystę, kolegiali Vyskupų vienybė išryškina Bažnyčios prigimtį. Bažnyčia, būdama žemėje Dievo karalystės šaltinis ir pradžia, yra „išliekanti ir tikra vienybės, vilties ir išganymo sėkla visai žmonijai" (³⁷). Lygiai taip kaip Bažnyčia yra viena ir visuotinė, taip ir Episkopatas yra vienas ir nedalomas (³⁸); jis siekia tiek, kiek apima regima Bažnyčios struktūra, ir išreiškia turtingą Bažnyčios įvairovę. Šios vienybės regimas šaltinis ir pagrindas yra Romos popiežius – Vyskupų korpuso galva.

Episkopato vienybė yra vienas iš Bažnyčios vienybės konstitucinių elementų (³⁹). Per Vyskupų korpusą „visame pasaulyje išreiškiama ir išlaikoma apaštališkoji tradicija" (⁴⁰); esminiai bažnytinės bendrystės komponentai yra dalijimasis tuo pačiu tikėjimu, kurio paveldas patikėtas jų rūpesčiui, dalyvavimas tuose pačiuose sakramentuose, „kurių reguliarus bei vaisingas teikimas, garantuojamas jų autoritetu" (⁴¹), taip pat lojalumas ir klusnumas jiems kaip Bažnyčios ganytojams. Kadangi ši bendrystė apima visą Bažnyčią, ji formuoja ir Vyskupų kolegijos struktūrą, ji yra „organiška realybė, reikalaujanti juridinės formos ir tuo pačiu metu animuojama meilės" (⁴²).