9. Kolegialiai Episkopatas „turi galią tik tuo atveju, kai jis yra vienybėje su savo galva – Romos popiežiumi, ir niekuomet be šios galvos, – jis yra aukščiausios ir pilnutinės valdžios visuotinėje Bažnyčioje subjektas" (⁴³). Gerai žinoma, jog mokydamas šios doktrinos Vatikano II Susirinkimas taip pat iškėlė, jog Petro įpėdinis išlaiko „savo primato valdžią visiems, tiek ganytojams, tiek visiems tikintiesiems. Iš tikrųjų Romos popiežius kaip Kristaus Vietininkas ir visos Bažnyčios ganytojas turi pilnutinę, aukščiausią ir visuotinę valdžią Bažnyčioje ir gali ją visuomet laisvai vykdyti" (⁴⁴).

Vyskupų korpuso turima aukščiausioji valdžia visai Bažnyčiai tegali būti jų vykdoma tik kolegialiai, tiek iškilmingu būdu jiems susirinkus į visuotinį Susirinkimą, tiek pasklidus visame pasaulyje, su sąlyga, jeigu Romos popiežius kviečia juos veikti kolegialiai ar bent laisvai priima jų bendrą veikimą. Taip kolegialiai veikdami Vyskupai vykdo jiems būdingą valdžią tikinčiųjų ir visos Bažnyčios labui, ir, nors ištikimai gerbdami Romos popiežiaus, Vyskupų kolegijos galvos, primatą ir vyresnybę, jie neveikia kaip jo vikarai ar delegatai (⁴⁵). Iš to tampa aišku, jog jie veikia kaip Katalikų Bažnyčios Vyskupai visos Bažnyčios labui ir, kaip tokie, tikinčiųjų pripažįstami ir gerbiami.