10. Ekvivalentiška kolegiali veikla neįmanoma vietinių Bažnyčių ar tokių Bažnyčių sandraugų, atitinkamai sukviestų jų Vyskupų, lygiu. Atskiroje vietinėje Bažnyčioje diecezinis vyskupas vadovauja jam patikėtai kaimenei Viešpaties vardu, jis tai daro kaip tikras, ordinarinis ir tiesioginis ganytojas. Jo veiksmai yra visiškai asmeniški, nekolegialūs, netgi tuomet, kai jis vadovaujasi bendrystės dvasia. Negana to, nors ir turėdamas Šventimų sakramento galios pilnatvę, jis nevykdo aukščiausios valdžios, priklausančios Romos popiežiui ir Vyskupų kolegijai, kaip Visuotinei Bažnyčiai būdingų elementų; šie elementai yra kiekvienoje dalinėje Bažnyčioje, kad ji galėtų būti Bažnyčia pilnutine prasme, tai yra ypatinga visuotinės Bažnyčios esamybė su visais jai būdingais elementais (⁴⁶).

Vietinių Bažnyčių lygmeniu, Bažnyčioms susibūrus pagal geografinį regioną (kraštą, šalį, sritį), jų Vyskupai nevykdo pastoracinės tarnystės bendrai kolegialiais aktais, prilygstančiais Vyskupų kolegijos aktams.