13. Dalinių Bažnyčių sandraugos yra susijusios su jas sudarančiomis Bažnyčiomis; tasai ryšys pagrįstas bendromis krikščioniškojo gyvenimo tradicijomis ir Bažnyčios įsišaknijimu žmonių bendruomenėse, kurias vienija kalba, kultūra ir istorija. Šie santykiai labai skiriasi nuo tarpusavio priklausomybės ryšio tarp visuotinės Bažnyčios ir vietinių Bažnyčių.

Panašiai tam tikros teritorijos (šalyse, regionuose ir kt.) Vyskupų suformuotų organizacijų ir jose dalyvaujančių Vyskupų santykis, nors turi tam tikrą panašumą, iš tikro yra visiškai skirtingas nuo to santykio, kuris yra tarp Vyskupų kolegijos ir atskirų Vyskupų. Įpareigojantis poveikis, kuriuo pasižymi vyskupiškosios tarnybos veiksmai, bendrai vykdomi Vyskupų konferencijose ir bendrystėje su Apaštalų Sostu kyla iš to, jog Apaštalų Sostas įsteigė šias organizacijas ir joms patikėjo asmeninės Vyskupų Šventosios valdžios pagrindu tam tikras kompetencijos sritis.

Tam tikrų vyskupiškosios tarnybos veiksmų bendras vykdymas padeda įgyvendinti kiekvieno Vyskupo puoselėjamą rūpestį visa Bažnyčia, kurio išraiška – reikšminga broliška pagalba kitoms vietinėms Bažnyčioms, ypač artimesnėms ir vargingesnėms (⁵⁹), ir taip pat jėgų bei pastangų suvienijimas su kitais to paties regiono Vyskupais bendrajam ir kiekvienos Bažnyčios gėriui ugdyti (⁶⁰).