17. Kadangi Vyskupų konferencijų tikslas yra garantuoti tam tikros teritorijos vietinių Bažnyčių gėrį, bendradarbiaujant tų Bažnyčių šventiesiems ganytojams, kurių rūpesčiui patikėtos Bažnyčios, kiekviena Konferencija turi apimti tos teritorijos diecezinius vyskupus ir visus teisėtai jiems prilygstančius, taip pat ir Vyskupus koadjutorius ir kitus titulinius vyskupus, vykdančius toje teritorijoje Apaštalų Sosto arba Vyskupų konferencijos pavestas specialias užduotis (⁶⁶). Plenariniuose Vyskupų konferencijos posėdžiuose sprendžiamąjį balsą turi dieceziniai Vyskupai ir teisiškai jiems prilygstantys, po to vyskupai koadjutoriai, pačia teise turintys sprendžiamąjį balsą, Vyskupų konferencijos statutai negali šiuo požiūriu numatyti kitaip (⁶⁷). Vyskupų konferencijos pirmininkas ir vicepirmininkas privalo būti renkamas tik iš tų narių, kurie yra dieceziniai vyskupai (⁶⁸). Vyskupai augziliarai ir kiti Konferencijai priklausantys tituliniai Vyskupai turi sprendžiamojo arba patariamojo balso teisę pagal Konferencijos statutus (⁶⁹). Čia dera atsižvelgti į santykį tarp diecezinių vyskupų ir vyskupų augziliarų bei titulinių vyskupų, kad eventuali pastarųjų dauguma nesąlygotų diecezinių vyskupų pastoracinio vadovavimo. Dera, kad Vyskupų konferencijos statutai leistų dalyvauti ir vyskupams emeritams ir kad jie turėtų patariamąjį balsą. Ypatingą dėmesį reiktų skirti siekiant įgalinti vyskupus emeritus dalyvauti tiriamosiose komisijose, nagrinėjančiose klausimus, kuriuos vyskupas emeritas itin kompetentingas spręsti. Pagal Vyskupų konferencijos prigimtį, jos nario dalyvavimo teisė Konferencijoje negali būti deleguota kam nors kitam.